Sveikatos apsaugos departamento užkrečiamųjų ligų skyriaus vadovė Hanna Sepp sakė, kad „britiškosios“ atmainos nulemiamų užsikrėtimo atvejų dalis augo su kiekviena savaite.
„Reikia skirti didesnį dėmesį atmainų su PAR mutacija išaiškinimui ir stebėsenai, nes ji gali turėti didelį plitimo potencialą, ir tai gali nulemti sunkesnius ligos atvejus“, – sakė H.Sepp.
Spaudos konferencijoje „Postimees“ korespondentas paklausė, ar reiktų labiau riboti ir kontroliuoti PAR atmainos virusu užsikrėtusius žmones.
Sveikatos apsaugos ir darbo ministras Tanelis Kiikas sakė, jog remiantis kitų šalių patirtimi galima teigti, kad Estijoje dominuoja „britiškoji“ atmaina.
„PAR atmaina jokioje šalyje Europos teritorijoje tokiu mastu nepaplito. Estijoje atmaina su britiškąja mutacija tikrai plačiai paplitusi ir dominuoja“, – nurodė jis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad nors šiuo metu „britiškoji“ koronaviruso atmaina nulemia maždaug 70 proc. užsikrėtimo atvejų, šis rodiklis nuolat kinta. Anksčiau ar vėliau atmaina gali nulemti 100 proc. užsikrėtimo atvejų, kaip buvo Didžiojoje Britanijoje, sakė jis ir pažymėjo, jog į tai reikia atsižvelgti ir įvedant suvaržymus.
„Šiandien kalbame apie viruso atmainą su kažkiek didesne užsikrėtimo rizika... Tai reiškia, jog mums reikalingos dar griežtesnės priemonės ir taisyklės, kad išlaikytume užkrečiamumo rodiklį mažesnį už vienetą ir sumažintume sergamumo rodiklius“, – sakė T.Kiikas.
Pasak jo, šalyje buvo labai padidintas viruso genomo sekoskaitos mastas. „Anksčiau būdavo daugiau kaip 400 [atvejų] per savaitę, o dabar šis skaičius išaugo iki maždaug 1 000 mėginių. Iki kovo 15-osios buvo visiškai sekvenuota 1 580 mėginių“, – sakė ministras.
