Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ši istorija yra tikras straipsnis viename pagrindinių šalies leidinių „Bild“, ja buvo pasidalinta ir socialiniame tinkle „Facebook“.
Tačiau atlikus tyrimus nustatyta, kad visa tai buvo dezinformacija – dalis didelės kampanijos, skleidžiančios Kremliaus propagandą, kai imituojamos skaitomiausios naujienų svetainės įvairiose Europos šalyse, daugiausia Vokietijoje.
Šios kampanijos atgarsiai jau ne pirmą kartą išlenda į viešumą – rugsėjo pabaigoje „Facebook“ patronuojanti įmonė „Meta“ išardė jos pagrindu „besiplečiantį tinklą“. Anot įmonės atstovų, dezinformacijos šaltinis yra Rusijoje, o daugiausia dėmesio skirta Maskvos invazijai į Ukrainą.
„Meta“ informavo, kad Europoje – įskaitant Britaniją, Prancūziją, Italiją ir Ukrainą – daugiau nei 60 svetainių apsimetinėja teisėtomis naujienų organizacijomis. Tyrėjų teigimu, tarp nelegaliai kopijuojamų žiniasklaidos priemonių atsidūrė Jungtinės Karalystės „The Guardian“, Vokietijos „Der Spiegel“ ir Italijos naujienų agentūra ANSA.
Nevyriausybinė organizacija „EU DisinfoLab“, taip pat besigilinusi į kampanijos veikimo principus, aiškino, kad šių melagysčių skleidėjų tikslas – „pavaizduoti Ukrainą kaip žlugusią, korumpuotą ir nacistinę valstybę“, taip pat „skelbti Kremliaus naratyvą apie karą Ukrainoje“.
Organizacija pridūrė, kad tinklu, veikiančiu nuo gegužės, taip pat siekta sėti baimę žemyno visuomenėje, akcentuojant „pragaištingą sankcijų Rusijai poveikį europiečių gyvenimams“.
Vokiečių energijos krizė
Peršasi išvada, kad rugpjūtį internete paviešintu „Bild“ straipsniu buvo siekta tiesiogiai susieti baudžiamąsias priemones prieš Maskvą su neigiamu poveikiu žmonių gyvenimui.
Rusijos žingsnis sumažinti dujų tiekimą Europai, kuris, kaip manoma, buvo kerštas už sankcijas, smarkiai paveikė Vokietiją, todėl vyriausybė praėjusią savaitę pristatė prieštaringai vertinamą 200 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketą.
Vokietijoje pasirodė daugybė kitų melagingų straipsnių, įskaitant vieną apie Brėmeno mieste esančią mokyklą, kuri nukentėjo nuo sprogimo, esą kilusio dėl siekio sutaupyti dujų. Straipsnis pasirodė netikroje „Der Spiegel“ svetainėje.
Pasikėsinta ir į naujienų portalo „T-Online“ reputaciją – suklastotoje svetainėje sukurta istorija apie neva kelius blokuojančius sunkvežimių vairuotojus, protestuojančius prieš ES vykdomą politiką.
Be to, „Bild“ tinklalapio klastotėje išplatintas netikras pasakojimas apie namo gaisrą, kilusį Ukrainos pabėgėliams mėginant sudeginti Rusijos vėliavą.
Vokietijos žiniasklaida davė pradžią demaskuojant netikras svetaines, vėliau tyrimo procesas išsiplėtė.
AFP „Fact Check“ komandos tyrimai parodė, kad „Bild“ straipsnis apie avariją, per kurią dviračiu įvažiavęs į duobę tariamai žuvo berniukas, buvo melagingas.
Berlyno policijos atstovė spaudai teigė, kad tokios nelaimės neįvyko: „Šiais metais eismo įvykyje dar nežuvo nė vienas jaunas žmogus.“
Gatvių apšvietimas Vokietijos sostinėje yra prižiūrimas agentūros, atsakingos už aplinkos apsaugą, miesto mobilumą, vartotojų apsaugą ir klimato kaitos veiksmus.
Agentūros atstovas patvirtino, kad straipsnis buvo „neabejotinai melagingas pranešimas“, o gatvių apšvietimas nebuvo išjungtas.
Gatvės apšvietimas siekiant užtikrinti eismo saugumą yra teisinė prievolė ir jos „griežtai laikomasi“, komentavo atstovas.
Tuo metu „Bild“ atstovas pripažino, kad melagingų straipsnių pasirodymas yra tapęs rutina: „Deja, tai nutinka reguliariai.“
„Doppelganger“
Netikros istorijos buvo publikuojamos tuo pačiu modeliu – pasirodė svetainėse, panašiose į tikrąsias jų kopijuojamų portalų versijas, su panašiu domeno pavadinimu.
Tuomet, pasitelkiant mokamus skelbimus arba netikras paskyras socialiniuose tinkluose (įskaitant „Facebook“, „Instagram“, „Telegram“ ir „Twitter“), jos būdavo išplatinamos.
„Meta“ apibūdino kampaniją kaip „didžiausią ir sudėtingiausią Rusijos nuo karo Ukrainoje pradžios suorganizuotą operaciją, kurią pavyko sužlugdyti“. Pasak jų, tai buvo „neįprastas išmanumo ir brutalumo derinys“.
„EU DisinfoLab“, pavadinę kampaniją „Doppelganger“, teigė, kad jų tyrimas nesugebėjo „atvesti prie konkrečių propagandinę mašiną valdančių veikėjų“, tačiau rezultatai rodo, kad tai – Rusijoje gyvenantys asmenys.
Jie pastebėjo, kad kai kurie domenų vardai buvo įsigyti naudojantis Rusijos žiniatinklio paslaugų teikėjo „Nic.Ru“ pagalba, o kai kurie vaizdo įrašai buvo sukurti kompiuteriuose, turinčiuose rusų kalbos nustatymus.
Remiantis organizacijos tyrimu, vieno šių kompiuterių laiko juosta GMT+8 indikuoja, kad apgaulingas turinys galimai buvo sukurtas Rusijos Irkutsko regione, o kai kurie straipsniai yra itin panašūs į pasirodžiusius Rusijos naujienų svetainėje „RRN World“.
Pasak tyrėjų, sunku spręsti apie melagingų istorijų poveikį, kuris, tikėtina, yra ribotas. Tačiau, jų nuomone, dezinformaciniai pasakojimai pasiekė milijonus „Facebook“ vartotojų.
