Tokią išvadą Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje Romanas Senapėdis išgirdo apsilankęs Guseve ir susitikęs su vietos valdžios atstovais. Anot R.Senapėdžio, Gusevo valdžia su „tam tikromis struktūromis atliko tyrimą ir priėjo išvadą, jog kriminalo nėra, tai tik drėgmės ir šalčio pasekmė“.
Nuo postamento, ant kurio stovi K.Donelaičio biustas, nukritus daliai plytelių, vietos žiniasklaidoje buvo pasirodę svarstymų, kad dėl to gali būti kalti vandalai.
„Paminklas visą naktį yra apšviestas, paminklo prieigose yra sumontuotos dvi stebėjimo kameros, o pats paminklas stovi po daugiaaukščių daugiabučių namų langais. Atitinkamoms struktūroms atlikus tyrimą (peržiūrėjus vaizdo stebėjimo medžiagą, apklausus gyventojus ir t.t.), nenustatyta, kad kas nors būtų niokojęs paminklą“, – BNS sakė Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje.
Šis paminklas buvo pastatytas prieš 10 metų.
„Nekokybiškos medžiagos ir galbūt statybininkų prastas darbas lėmė, kad taip atsitiko. Apžiūrėjus postamentą, palietus plyteles jaučiasi, jog ir kitos plytelės vos laikosi, todėl visas postamentas apvyniotas plastikiniu tinklu, kad jos nenukristų ir nesudužtų“, – BNS sakė Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje.
Pasak jo, kadangi krisdamos dvi plytelės sudužo, o surasti lygiai tokias pačias bus sunku, savivaldybė planuoja pakeisti visas plyteles. Šiuos darbus planuoja atlikti, kai tik atšils.
BNS primena, kad praėjusią savaitę dėl apgadinto paminklo Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovybės Karaliaučiuje vadovui Pavelui Mamontovui ir Karaliaučiaus srities užsienio reikalų ministrei Alai Ivanovai išsiųsti Lietuvos generalinio konsulo Karaliaučiuje Vaclavo Stankevičiaus raštai, kuriuose atkreipiamas dėmesys į paminklo padėtį ir buvo prašoma padėti išsiaiškinti paminklo postamento sugadinimo aplinkybes bei imtis priemonių, kad atsiradę defektai būtų pašalinti.
2014-ieji Lietuvos Seimo sprendimu yra paskelbti K.Donelaičio metais. Šiemet sukanka 300 metų nuo jo gimimo.
Poetas, evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis 1714 metų sausio 1 dieną gimė Lazdynėliuose dabartinėje Rusijos Karaliaučiaus srityje. Nuo 1743 metų jis buvo Tolminkiemio klebonas.
Svarbiausias K.Donelaičio kūrinys poema „Metai“ parašytas maždaug 1760-1775 metais. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. „Metuose“ nevengiant humoro ir satyros kuriami kaimo buities, papročių vaizdai, keliama prigimtinė žmonių lygybės idėja, o tautiškumas gretinamas su dorybėmis.
„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių ir armėnų kalbas.
