Lietuva, antradienį laikinai sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, nors sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prieš tai kelis kartus pasakė, kad jis laiko šį skiepą saugiu, nepasielgė originaliai.
Europoje šiomis dienomis iš esmės suveikė domino efektas. Iš pradžių Austrija, tuomet Norvegija – o tada ir visa serija kitų žemyno šalių ėmė skelbti, kad įšaldo skiepijimą būtent „AstraZeneca“ vakcina.
Svarbiausia, kad ir Jungtinės Karalystės, kurioje šia vakcina jau paskiepyti milijonai žmonių be jokių didesnių komplikacijų, mokslininkai, ir EVA tyrėjai skiepo nauda neabejoja.
EVA vadovė Emer Cooke antradienį pabrėžė, kad „nėra jokių požymių“, jog kraujo krešulių susidarymo atvejus nulėmė paskiepijimas. Statistika apskritai liudija, kad tokių incidentų tarp vakcinuotų asmenų net mažiau nei būtų net nekilus jokiai pandemijai ir nepradėjus skiepijimo.
O dabar kaip tik aiškėja, kad tokį europiečių atsitraukimą – beje, nebe pirmąsyk padriką – nulemia politika. Jei konkrečiai, panašu, kad Vokietijos politika.
Paskui Vokietiją – ir kitos šalys
Italijos vaistų agentūros AIFA generalinis direktorius Nicola Magrini dienraščiui „La Repubblica“ tiesiai pareiškė, kad Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos apsisprendimas laikinai nenaudoti „AstraZeneca“ vakcinos dozių – politinis.
„Iki sustabdymo priėjome, nes kelios Europos šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, norėjo sustabdyti vakcinavimą ir įvykdyti patikrinimus. Šis pasirinkimas politinis“, – paaiškino N.Magrini, pridūręs, kad „AstraZeneca“ vakcina yra saugi ir kad nauda daug kartų nusveria bet kokią riziką.
Kaip taip galėjo nutikti? Kaip rašo „The New York Times“, Italijos sveikatos apsaugos ministras Roberto Speranza pirmadienį sulaukė skambučio iš kolegos Vokietijoje, Jenso Spahno.
Italas iš jo išgirdo, kad Berlynas užtektinai susirūpinęs dėl kelių kraujo krešėjimo atvejų žmonėms, kurie buvo paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19. Ir kad Vokietija kol kas stabdo jos naudojimą.
Dar prieš kelias dienas Italijos premjeras Mario Draghi kartojo: „Nėra jokių aiškių įrodymų, jokios aiškios sąsajos tarp šių įvykių (kraujo krešulių susidarymų atvejų, – red.) ir vakcinos naudojimo.“
Teisybės dėlei, ir A.Dulkys antradienį Seime užtikrinai kartojo, kad „AstraZeneca“ vakciną supa per daug emocijų ir nerimo. Negana to, ministras pažadėjo atėjus eilei pasiskiepyti būtent šia vakcina.
Tačiau užteko Vokietijai nuspausti pauzės mygtuką, ir spaudimas kitoms ES šalims pasielgti taip pat iškart padidėjo. Tai tikrai nebuvo tiesioginis Vokietijos spaudimas – bet kadangi daugelis europiečių į šią šalį žiūri kaip į pavyzdį, kitų valstybių politikai, žinoma, suvokė, kad rinkėjai gali pasmerkti tariamą jų neatsargumą.
„Tai yra emocinė situacija, susijusi su tuo, kas prasidėjo Vokietijoje, – sakė ir Italijos vaistų agentūros AIFA prezidentas Giorgio Palu. – Nėra jokio pavojaus. Nėra jokios koreliacijos epidemiologiniame lygmenyje.“
Užteko Vokietijai nuspausti pauzės mygtuką, ir spaudimas kitoms ES šalims pasielgti taip pat iškart padidėjo.
Domino efektas įsibėgėjo greitai – jau septyniolika Europos šalių šiuo metu sustabdžiusios skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Metas itin prastas – žemyne vakcinavimo kampanija ir taip gerokai lėtesnė nei Jungtinėje Karalystėje ar JAV, ką jau kalbėti apie Izraelį.
-
Nėra jokių įrodymų, kad „AstraZeneca“ vakcina sukelia kraujo krešulius: bet kodėl auga nerimas?
-
EVA verdiktas: nėra požymių, kad „AstraZeneca“ vakcina lemia kraujo krešulių susidarymą
-
Lietuva laikinai stabdo vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina – lauks Europos vaistų agentūros išaiškinimo
-
EVA sako tikrinanti „neigiamus atvejus, susijusius su visomis vakcinomis“
-
Dėl „AstraZeneca“ sustabdymo nežinioje atsidūrė atletai: „Jaučiamės truputį paskiepyti“
Ar pateisinamas stabdymas?
Po atvirų Italijos pareigūnų pasisakymų justi sujudimas Prancūzijoje. Ne veltui – panašu, kad M.Draghi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas derino sprendimą laikinai sustabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.
Abu jie bendrame pranešime antradienio vakarą skelbė, kad EVA atstovų paaiškinimai jiems „didina pasitikėjimą“, ir tikino, esą sprendimai priimti kelioms dienoms.
Esą vos tik sulauksime EVA verdikto – neabejotinai teigiamo – dėl vakcinos saugumo, atnaujinsime skiepijimą, o kartu jau ir piliečiai šiais skiepais labiau pasitikės.
Vis dėlto kol kas panašiau, kad efektas gali būti atvirkštinis – juk vakcinavimo procesas stoja, o tai reiškia, kad ligoninėse ilgainiui gali atsidurti daugybė žmonių, kurie, jei būtų paskiepyti, nė nebūtų susirgę.
Dėl tokių pertrūkių Europos šalys beveik neabejotinai nesugebės pasiekti Briuselyje nustatyto tikslo – iki rugsėjo paskiepyti 70 proc. Bendrijos gyventojų.
Visų pirma, nors ketvirtadienį laukiama EVA išvados dėl „AstraZeneca“ vakcinos saugumo, gali būti, kad ji būtent tądien ir nebus priimta. Bent jau taip BNS teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Rugilė Pilvinienė.
Negana to, analitikai teigia, kad dėl tokių pertrūkių Europos šalys beveik neabejotinai nesugebės pasiekti Briuselyje nustatyto tikslo – iki rugsėjo paskiepyti 70 proc. Bendrijos gyventojų.
Kita vertus, Prancūzijos vakcinavimo strategijos tarybos vadovas Alainas Fischeris pareiškė sutinkantis su sprendimu laikinai sustabdyti skiepijimą: „Net toks nedidelis neįprastų šalutinių efektų skaičius pateisina stabdymą.“
„Situacija tokia, kai yra racionalių mokslinių abejonių, – apie venų trombozės ir plaučių embolijos atvejus užsiminė A.Fischeris. – Tikiuosi, kad šias abejones išsklaidys kolegos mokslininkai. O tada vėl reikės mokyti ir aiškinti – suprantu, kad tai nebus lengva.“
Puikus pavyzdys – Jungtinė Karalystė
Kai kurie Europos šalių pareigūnai pabrėžia, kad nors incidentų dėl kraujo krešulių susidarymo išties labai mažai, didesnis rūpestis – tai, kad problemos pasireiškia palyginti jaunesniems nei įprasta žmonėms.
Iš pradžių, tarkime, Austrija pranešė apie itin retus, bet rimtus kraujo krešėjimo atvejus, taip pat – apie plaučių embolijos incidentus.
Ir nors tokios komplikacijos nėra retesnės neskiepytiems asmenims, tada jau kitos šalys ėmė skelbti apie kitokius incidentus. Norvegija – apie nenormaliai mažą trombocitų koncentraciją kraujyje, Vokietija – apie smegenų kraujagyslių trombozes.
Vėlgi, svarbu pabrėžti, kad nėra nustatyta, ar šios komplikacijos išvis kuo nors susijusios su vakcina. Mokslininkai, spaudžiami sąmokslo teorijų apsuptų piliečių, turi kartoti: komplikacijos labai retos, o pasiskiepijimo nauda didžiulė.
„Turime daryti tai, kas sumažina bendros rizikos naštą bendruomenei, – sako Johno Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Naoras Bar-Zeevas. – Šiuo metu tai reiškia tolesnį skiepijimą, šalia kurio labai greitai ir kruopščiai vertinami duomenys apie saugumą.“
Britų mokslininkai neseniai paskelbė, kad vien pirmoji „AstraZeneca“ dozė reikšmingai sumažina riziką sunkiai susirgti COVID-19 – ypač senjorams.
Tiek N.Bar-Zeevas, tiek kiti tyrėjai primena, kad ES galėtų pažvelgti į Jungtinę Karalystę, kur sklandžiai ir skiepijama daugiausia būtent „AstraZeneca“ vakcina.
O britų mokslininkai neseniai paskelbė, kad vien pirmoji „AstraZeneca“ dozė reikšmingai sumažina riziką sunkiai susirgti COVID-19 – ypač senjorams. Londonas dėl to pasirinko ištempti laikotarpį tarp pirmojo ir antrojo skiepo, o dabar pirmosios dozės jau yra sulaukę 25 mln. šalies gyventojų.
Dar kitiems ekspertams nerimą kelia tai, kad ES šalys narės pavieniui skelbia apie skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina stabdymą – taip jau buvo elgiamasi anksčiau, kai kelios šalys rekomendavo šia vakcina neskiepyti senjorų.
Analitikų teigimu, valstybės savarankiškai elgiasi todėl, kad pamažu netenka kantrybės dėl vėžlio tempais judančios biurokratijos Briuselyje. Vakcinų ir toliau trūksta, o dalyje ES šalių kyla trečioji pandemijos banga.
„Europos pasitikėjimui savimi tarptautinėje arenoje suduodami siaubingi smūgiai, – teigia Švedijoje dirbantis istorikas Johanas Norbergas. – Čia egzistuoja tendencija per krizes atsitraukti į nacionalinę politiką.“
Rusijos lyderiai trina rankomis
Net apie Europos vienybę dabar kalbama labai keistai. Esą Vokietijai paskelbus apie sprendimą stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina, Prancūzija turėjo pasirinkti, ar pasekti tokiu pavyzdžiu, ar tam tikra prasme atsidurti paraštėje.
Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas antradienį tvirtino: „Mes turime klausytis Europos, klausytis visų Europos valstybių.“
Panašiai elgėsi ir Italija. Vienas šalies pareigūnas „The New York Times“ teigė, kad M.Draghi pabūgo didžiulio visuomenės spaudimo, kuris būtų užgriuvęs vyriausybę, jei Roma kone vienintelė Europoje toliau naudotų vakciną, dėl kurios kitos Bendrijos šalys neva abejoja.
„Sakyčiau, kad vieningai panikuojama“, – griežtai nukirto Italijos tarptautinių santykių instituto direktorė Nathalie Tocci.
O dar viena tikėtina net ir laikino sprendimo stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina pasekmė – tokio blaškymosi išvargintų šalių vyriausybių apsisprendimas ieškoti vakcinų, kurių EVA net nėra patvirtinusi. Vengrija ir Slovakija jau yra įsigijusios rusiškos „Sputnik V“ vakcinos dozių.
Viešai ES vadina „Sputnik V“ propagandiniu produktu, bet, „Reuters“ diplomatinių šaltinių teigimu, užkulisiuose jau rimtai domisi šia vakcina.
Vienas Bendrijos derybininkas, bloko vardu kalbantis su vakcinų gamintojais, naujienų agentūrai teigė, kad vengrų ir slovakų pavyzdžiu gali pasekti Čekija, o Italija svarsto „Sputnik V“ įsileisti į didžiausią šalyje vakcinas gaminantį bioreaktorių prie Romos.
Savaime suprantama, Rusijai „Sputnik V“ įtraukimas į ES, kuri Maskvai taiko sankcijas, kaupiamą vakcinų arsenalą reikštų diplomatinį triumfą, nors, aišku, tikrai būtų Bendrijos narių, kurios šio skiepo atsisakytų. Tarp tokių šalių – ir Lietuva.
