Švedija sulaukė tarptautinio dėmesio dėl savo sprendimo kovoti su COVID-19 plitimu daugiausiai neprivalomomis priemonėmis, nors kitos Europos šalys tuo metu įsivedinėjo įvairaus griežtumo privalomus karantino suvaržymus.
Švedų sveikatos apsaugos tarnybos ir vyriausybė aiškino, kad visuomenės atsparumą virusui siekiama išvystyti „maratonu, o ne sprintu“, bet toks požiūris sulaukė prieštaringų vertinimų tiek namuose, tiek užsienyje, ypač kai mirtingumo rodikliai Švedijoje buvo daug didesni negu kaimyninėse Šiaurės šalyse.
Penktadienį komisijos paskelbtose pirminėse išvadose sakoma, kad Švedija apsisprendė kitaip negu kitos šalys, bet jos „kelio pasirinkimas“ dar bus nagrinėjamas galutinėje ataskaitoje, kurios tikimasi sulaukti vasario pabaigoje.
Pirminėje ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama šalies sveikatos apsaugos tarnybų parengčiai kovoti su pandemija ir užkrato kontrolės sistemoms.
„Tačiau jau dabar galime sakyti, kad priemonės, kurių Švedija ėmėsi 2020 metų pavasarį, atrodo esančios pavėluotos“, – nurodė komisija.
„Švedijos tvarkymasis su pandemiją pasižymėjo atsako lėtumu“, – rašo ataskaitos autoriai. Anot jų, „pirminės ligų prevencijos ir kontrolės priemonės buvo nepakankamos, kad viruso plitimas būtų sustabdytas ar net reikšmingai apribotas“.
Komisija atkreipė dėmesį, kad šalies „nefarmacinės intervencijos, ypač 2020 metų pavasarį, beveik visiškai apsiribojo Visuomenės sveikatos agentūros bendro pobūdžio patarimais ir rekomendacijomis“, tikintis, kad gyventojai jų savanoriškai laikysis.
Tačiau komisija taip pat pabrėžė, jog buvo įvesta kai kurių privalomų priemonių, pavyzdžiui, 2020-ųjų kovą nustatytas viešų susirinkimų dalyvių skaičiaus ribojimas, taip pat nuo tų metų balandžio 1-osios paskelbtas draudimas lankyti slaugos namus.
Tyrėjai pridūrė, kad Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės sistema yra fragmentuota ir decentralizuota – atsakomybė už daugelį su sveikatos apsauga susijusių sprendimų tenka regionų valdžiai. Dėl šios priežasties tapo neaišku, kas yra atsakingas, kai visą šalį apėmė didelio masto epidemija. Komisijos nuomone, kad Švedijos pasiruošimas kovoti su pandemija buvo neadekvatus.
Komisija taip pat kritikavo Švediją, kad ji pernelyg lėtai kūrė tinkamą testavimo sistemą. „Vyriausybės uždavinys nuo balandžio atlikti 100 tūkst. testų per savaitė negalėjo būti įvykdytas iki 2020 metų rugsėjo pradžios“, – sakoma pirminėje ataskaitoje.
Kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, Norvegijai ir Suomijai, geriau sekėsi per pirmąją ir antrąją COVID-19 pandemijos bangas, bet komisija atkreipė dėmesį, kad Švedija „mirusiųjų skaičiaus atžvilgiu atrodo esanti Europos viduriniokė“.
Visgi per trečiąją bangą Švedijoje padėtis atrodė daug geresnė, pripažino tyrėjai.
Komisija taip pat pažymėjo, kad problemų dėl lėto ankstyvojo atsako, panašių į kilusias Švedijoje, pasireiškė ir kai kuriose kitose šalyse.
Iki penktadienio 10,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo užregistruota iš viso 1 171 512 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų ir 15 025 su šia infekcija susijusios mirtys.
