M.Šugalis, politinis operatyvininkas ir sociologas, neseniai atvyko į Afganistano sostinę Kabulą su tikslu surasti sritis, kuriose Talibanas galėtų dirbti su politiniu ir saugumo tinklu, vadovaujamu J.Prigožino.
Pastarasis – verslo magnatas, artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Be to, jis yra vienas galingiausių Rusijos politinių žaidėjų.
Afganistane M.Šugalis susitiko su aukščiausiais Talibano pareigūnais ir atliko apklausas, kad nustatytų, kokios gali būti Maskvos galimybės dirbti šioje šalyje.
„Visi keliai yra atviri visapusiškam bendradarbiavimui, todėl aš čia“, – taip į „The Wall Street Journal“ užklausą iš Kabulo atrašė M.Šugalis.
Jis tvirtino matantis galimybių palaikyti platesnius politinius ir ekonominius santykius su Talibanu.
Vyksta ten, iš kur traukiasi JAV
Nuo Libijos iki Madagaskaro ir dabar Afganistano – tokios neįprastos M.Šugalio kelionės leidžia suprasti, kaip Maskva siekia susirasti draugų ir daryti įtaką vyriausybėms tose vietose, kur Amerikos įtaka nyksta.
55-erių vyras paprastai save vadina tyrėju, kartais įsitraukiančiu į įvykius, kurių jis negali kontroliuoti.
Pavyzdžiui, viešėdamas Libijos didmiestyje Tripolyje jis daugiau nei metus buvo kalinamas dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jam dar kalint Rusijoje net buvo sukurtas veiksmo filmas „Šugalis“.
Anot „The Wall Street Journal“, M.Šugalis dirba tiesiogiai prižiūrimas J.Prigožino. Pasak JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnų, jie kartu sudaro vieną efektyviausių laisvai samdomų patarėjų porų, siekiančių įgyvendinti Rusijos prezidento V.Putino strateginius užsienio politikos tikslus.
JAV specialiojo prokuroro Robeto Muellerio tyrimo dėl 2016 m. Amerikos prezidento rinkimų išvados buvo aiškios.
Anot „The Wall Street Journal“, M.Šugalis dirba tiesiogiai prižiūrimas J.Prigožino.
Buvęs restoranų savininkas, kaip „Putino virėjas“ žinomas J.Prigožinas, užsitikrinęs šimtus milijonų dolerių Rusijos vyriausybės sutartimis, finansavo Sankt Peterburgo „trolių fabriką“. Šis bandė iškreipti JAV prezidento rinkimų rezultatus.
JAV žvalgybos agentūros teigia, kad pagrindinis J.Prigožino svertas yra privati „Wagner“ grupuotė, dislokavusi savo samdinius Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje.
JAV Iždo departamentas pernai paskelbė sankcijas J.Prigožinui, pranešdamas, kad jis, kaip manoma, finansuoja „Wagner“ veiklą. Ši grupuotė siejama su Rusijos gynybos ministerija.
Visai neseniai „Wagner“ pradėjo veikti Sudane ir Centrinės Afrikos Respublikoje.
Rusijos pareigūnai taip pat prasitarė, esą Malio vyriausybė irgi su jais kalbėjosi – po to, kai Prancūzija pranešė besiruošianti sumažinti savo karių skaičių Sahelio regione.
Virtinė susitikimų su talibais
O M.Šugalis, kuris dabar yra J.Prigožino Nacionalinių vertybių apsaugos fondo prezidentas, padeda Rusijai didinti minkštąją galią tose vietose, kur JAV įtaka traukiasi. Tačiau elgiasi taip, kad nebūtų galima atsekti jo tiesioginių ryšių su Kremliumi.
„Maksimas Šugalis yra ir nepriklausomas agentas, ir Rusijos valstybės pagalbininkas“, – pažymėjo Samuelis Ramani, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio centro „Royal United Services Institute“ bendradarbis.
M.Šugalio savaitės trukmės viešnagė Afganistane apėmė daugiau nei 100 interviu su afganistaniečiais apie požiūrį į Talibaną ir nušalintą JAV remtą vyriausybę.
Jis susitiko su Talibano atstovu spaudai Zabiullahu Mujahidu ir pradėjo rengti planą – jam pritarė talibai – atidaryti J.Prigožino fondo filialą.
„Buvo svarbu suprasti, ar yra prielaidų Talibanui suformuoti visavertę valstybę. Galiu pasakyti, kad dauguma žmonių turi teigiamų lūkesčių“, – tvirtino M.Šugalis.
Savo pastebėjimais jis pasidalijo ir su J.Prigožinu.
„Jie išvarė prakeiktus amerikiečius, kurie laksto aplinkui kaip žiurkės, manydami, kad jų laivas nuskendo. Maksimas rengia susitikimus ir mėgaujasi pasivaikščiojimais miesto gatvėmis“, – rašė J.Prigožinas šių metų rugpjūtį.
Libijoje buvo nusiųstas už grotų
M.Šugalis dirbti su J.Prigožinu pradėjo 2018-aisiais ir nuo tada jų darbo taktika išlieka panaši.
JAV pareigūnų ir analitikų teigimu, būtent tais metais M.Šugalis buvo išsiųstas į Afriką – kad padėtų plėsti Rusijos interesus ir atremtų JAV bei Prancūzijos įtaką žemyne.
J.Prigožinas: jie išvarė prakeiktus amerikiečius, kurie laksto aplinkui kaip žiurkės, manydami, kad jų laivas nuskendo. Maksimas rengia susitikimus ir mėgaujasi pasivaikščiojimais miesto gatvėmis.
Teigiama, jog atvykęs vietos politikams jis siūlydavo lagaminus, pilnus grynųjų pinigų, kad galėtų nusipirkti jų ištikimybę Madagaskare. Tuo metu pats M.Šugalis tvirtino, kad Madagaskare lankėsi tiesiog norėdamas stebėti šalies rinkimus.
M.Šugalio pavardė vėl pasirodė laikraščių antraštėse, kai jis ir jo vertėjas buvo suimti Libijoje 2019 metais.
Šį kartą jis buvo apkaltintas siūlymu padėti Saifui al-Islamui Gaddafi, velionio diktatoriaus Muammaro Gaddafi sūnui, sugrįžti į politinę areną.
Libijos pareigūnai teigė, kad M.Šugalis vykdė apklausas, siekdamas įvertinti visuomenės paramą S.al-Islamui Gaddafi. Tačiau tai – tik dalis platesnių Rusijos pastangų siekti politinės paramos naftos turtingoje Libijoje.
Prieš nuverčiant M.Gaddafi, Maskva pasirašydavo sandorius su Libija už milijardus dolerių. Tačiau vėliau viskas buvo prarasta.
M.Šugalis, būdamas Libijoje, teikė informaciją tiesiogiai J.Prigožino organizacijai.
Libijos pareigūnai atskleidė, kad rusas per vykdytas apklausas prisipažino atvykęs į šalį su misija kištis į rinkimus, kurie turi vykti šių metų gruodį. Pats M.Šugalis tvirtino, kad jo susitikimai su S.al-Islamu Gaddafi buvo skirti tik tyrimams.
„Visi bijo, kad jis atkeršys, jei ateis į valdžią – dėl to, kas nutiko jo tėvui ir jo šeimai“, – sakė M.Šugalis.
Per pusantrų metų, kuriuos praleido už grotų Tripolyje, M.Šugalis netoliese galėjo girdėti sprogimus, nes įsiplieskė kova tarp tarptautiniu mastu pripažintos sostinės vyriausybės ir Rusijos remiamų opozicijos pajėgų.
Karas baigėsi paliaubomis 2020 m. viduryje, o gruodį, kai Rusija vyriausybė ėmė spausti Libiją, M.Šugalis buvo paleistas.
Piktinasi blogu rusų įvaizdžiu
Išlaisvinti M.Šugalį siekė ir asmeniškai J.Prigožinas. Jo interneto tyrimų agentūra pradėjo kampaniją, siekdama užtikrinti M.Šugaliui laisvę.
Pastarajam grįžus į Rusiją, J.Prigožinas jam padovanojo 18 milijonų rublių (beveik 215 tūkst. eurų). Praėjusiais metais J.Prigožinas pripažino davęs M.Šugaliui pinigų.
Po kelių mėnesių M.Šugalis sugrįžo prie įprasto darbo – keliavo į Sudaną ir Centrinės Afrikos Respubliką, kur šimtai Rusijos samdinių remia vyriausybes, kovojančias su sukilėlių pajėgomis.
Jungtinių Tautų tyrėjai savo ruožtu kaltina rusus samdinius kankinimais, egzekucijų vykdymu ir plėšimais.
M.Šugalis tikina šiuose kraštuose vykdęs apklausas, kuriomis siekė įvertinti požiūrį į Rusiją ir Prancūziją. Jis taip pat esą rengė spaudos konferencijas ir filmų peržiūras, įskaitant vieną stadione. Pastaroji buvo skirta pagerinti Rusijos samdinių įvaizdį.
„Kai kurie Vakarų spaudos atstovai atvykėlius iš Rusijos vaizduoja kaip pabaisas“, – sakė jis.
Nuo tada M.Šugalis tęsia savo keliones, nepaisydamas sankcijų, kurias JAV Iždo departamentas pritaikė jį įdarbinusiam fondui.
JAV anksčiau sankcijas skyrė ir pačiam J.Prigožinui, ir kitam su fondu susijusiam asmeniui Aleksandrui Malkevičiui – už tai, kad, pasak jų, rusai kišosi į rinkimų procesą 2016 m., skleidė dezinformaciją.
Tačiau M.Šugalis sugeba tęsti savo keliones ir dažnai veikia atokiausiuose pasaulio kampeliuose, kuriuos JAV teisingumo sistemai sunku pasiekti.
„Laimei, man sankcijos nėra taikomos, bent jau kol kas“, – džiaugiasi M.Šugalis.
