Tyrimas: britų visuomenė nelinkusi eiti į kompromisą dėl „Brexit“

„Nė vienas procedūrinis ar esminis pasirinkimas neatrodo nei labai populiarus, nei galintis panaikinti skilimą dėl „Brexit“, – sakė Johnas Curtice'as, dirbantis Stratklaido universitete.

„Mūsų politikams nuolat sakoma, kad jie turėtų siekti centrinės pozicijos. Problema dėl „Brexit“ ta, kad politikos centrinė pozicija gan retai apgyvendinta“, – sakė jis, Londone pristatydamas ataskaitą pavadinimu „Brexit“ ir viešoji nuomonė, 2019-ieji“.

Ataskaita, parengta lyginant apklausas, akcentuoja iššūkį, su kuriuo susiduria Th.May bandydama gaivinti parlamento ryžtingai atmestą jos susitarimą su Europos Sąjunga.

Pritariančiųjų, kad ministrė pirmininkė iš naujo derėtųsi dėl sutarties, yra kiek daugiau nei nepritariančiųjų, tačiau nė viena galima šių pakartotinių derybų baigtis neturi daugumos paramos, rodo apklausos.

Priešingose politinio spektro pusėse išstojimas be sutarties ir antro referendumo surengimas turi tvirtą partinę paramą, bet nacionaliniu mastu abi stovyklos iš esmės neutralizuoja viena kitos balsus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Theresa May

Vadinamasis „minkštasis“ išstojimas, turintis užtikrinti Jungtinės Karalystės dalyvavimą kai kuriose ES institucijose, regis, netenkina nė vienos stovyklos, pažymima ataskaitoje.

„Minkštasis“ „Brexit“ yra pasilikimo kompromisas, kuriam gresia būti nelabai mėgstamam“, – pastebėjo J.Curtice'as.

„Socialinė poliarizacija“

Sociologinių tyrimų bendrovės ICM apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti sekmadienį, rodo, kad išstojimas be sutarties yra populiariausias pasirinkimas, lyginant jį su naujo referendumo galimybe, visuotiniais rinkimais ir Th.May pasiektu susitarimu. Vis dėlto „kietąjį“ „Brexit“ remia tik 28 proc. britų.

Kampanija už naują referendumą pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo, bet J.Curtice'as nenustatė didėjančios visuomenės paramos.

Kadangi visuomenė taip susiskaldžiusi, J.Curtice'as užsiminė, jog „galbūt mūsų politikams reikia pašalinti žinią, kad valdyti reiškia rinktis“.

Dalis apklausų atskleistos problemos – kad „Brexit“ dabar tapo „nauju politinės identifikacijos šaltiniu“, iškylančiu virš partinio lojalumo. Dėl šios priežasties politiniams lyderiams labai sunku suvienyti savo tradicinius šalininkus bet kokiam planui.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„Brexit“

„Tik vienas iš 16 žmonių neturi „Brexit“ tapatybės, o partinės tapatybės neturi daugiau nei vienas iš penkių“, – rodo ataskaitoje cituojama Geoffo Evanso ir Floriano Schaffnerio studija.

Studijoje pateikiami skaičiai rodo, kad tik 9 proc. narystės Europos Sąjungoje šalininkų jaučia ryšį su išstojimo šalininkais. Tuo tarpu ryšį su narystės ES šalininkais jaučia 21 proc. norinčiųjų išstoti.

Atskira rinkos tyrimų ir duomenų analizės firmos „YouGov“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį, rodo, jog daugiau nei trečdalis narystės ES šalininkų nusimintų, jei jų artimas giminaitis susituoktų su griežtu išstojimo šalininku.

„Socialinė poliarizacija aiškiai išreikšta ir neatrodo mažėjanti“, – teigiama studijoje.