Tokios išvados gautos atlikus naują išsamią COVID-19 atvejų pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje analizę.
Tyrėjai iš Didžiosios Britanijos išanalizavo daugiau kaip 3,6 tūkst. patvirtintų COVID-19 atvejų, taip pat šimtų keleivių, repatrijuotų iš pradiniu pandemijos židiniu tapusio Kinijos Uhano miesto, duomenis.
Nustatyta, kad amžius buvo svarbus veiksnys sunkios ligos eigos atvejais. Hospitalizacijos prireikė beveik penktadaliui vyresnių nei 80 metų žmonių, o jaunesnių nei 30 metų žmonių grupėje šis skaičius buvo maždaug 1 procentas.
Atsižvelgiant į galbūt kliniškai nepatvirtintų atvejų – kai simptomai būdavo vidutinio sunkumo ar nepasireiškė išvis – apskaičiuotą skaičių, matyti, kad šeštą dešimtį einančių žmonių grupėje hospitalizacijos prireikė 8,2 proc. pacientų.
Tyrimo išvados, skelbiamos žurnale „The Lancet Infectious Diseases“, rodo, kad pagal patvirtintą COVID-19 atvejų pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje skaičių mirtingumas yra 1,38 procento.
Jei atsižvelgiama į nepatvirtintus atvejus, mirtingumas yra 0,66 procento.
Tyrimo autoriai sakė, kad nors šis skaičius yra reikšmingai mažesnis už ankstesnius apskaičiuotus skaičius, COVID-19 mirtingumas vis tiek yra kelis kartus didesnis nei per ankstesnes pandemijas, sukeltas tokių virusų kaip H1N1.
„Mūsų vertinimus galima taikyti bet kokiai šaliai, kaip pagrindą sprendimams dėl geriausios COVID-19 varžymo politikos“, – sakė viena tyrimo autorių Azra Ghani, dirbanti Londono Imperijos koledže.
„Gali būti netipinių atvejų, kurie sulaukia daug žiniasklaidos dėmesio, bet mūsų analizė labai aiškiai rodo, kad 50 metų ir vyresniems žmonėms hospitalizacija daug labiau tikėtina nei tiems, kas dar nesulaukė 50-ies, ir kad daugiau [50 metų ir vyresnių žmonių] atvejų gali būti mirtini“, – nurodė A.Ghani.
Milijardai žmonių visame pasaulyje šiuo metu gyvena karantino sąlygomis, vyriausybėms bandant stabdyti naujojo koronaviruso plitimą.
Iki pirmadienio 19 val. Grinvičo (22 Lietuvos) laiku pasaulyje nuo šio viruso mirė 36 374 žmonės, o užsikrėtimo atvejų bendrai užregistruota 757 940.
Tai reikštų 4,8 proc. mirtingumą pagal visus patvirtintus užsikrėtimo atvejus.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad be didelio masto testavimo neįmanoma sužinoti, kiek žmonių galėjo užsikrėsti ir pasveikti.
Tai reiškia, kad tikrasis mirtingumas turbūt yra gerokai mažesnis, atitinkantis „The Lancet“ paskelbtas išvadas ir ankstesnius Kinijos tyrimus.
Britų tyrimas rodo, kad Kinijoje buvo hospitalizuota 18,4 proc. vyresnių nei 80 metų pacientų. 40–49 metų amžiaus grupėje šis skaičius yra 4,3 proc, o 20–29 metų amžiaus grupėje – maždaug 1 procentas.
„Neteisingas kelias“
Pagal savo modelį tyrimo autoriai apskaičiavo, kad koronavirusu gali užsikrėsti 50–80 proc. pasaulio populiacijos, bet tai nurodoma su tam tikromis išlygomis, nes modeliuojant negalima atsižvelgti į elgsenos pokyčius, tokius kaip dažnesnis rankų plovimas ir socialinė distancija.
Kaip sakė Edinburgo universiteto Medicinos mokyklos Pasaulinės visuomenės sveikatos programai vadovaujanti profesorė Devi Sridhar, prielaida, kad užsikrės dauguma žmonių, skatina vyriausybes, taip pat ir Britanijoje, atsisakyti priemonių, kurios galėtų padėti lėtinti pandemiją.
D.Sridhar antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad dėl šių modelių Jungtinėje Karalystėje per anksti atsisakoma plitimo stabdymo ir manoma, kad užsikrės visi.
„Nebesvarstomi planavimas ir pasirengimas beprecedenčiam testavimui,... duomenų ir programėlių naudojimas sekimui. Mano nuomone, nuėjome neteisingu keliu“, – sakė ji.
