Nepaisant to, kad tenka ištverti žvarbą, nesibaigiantį triukšmą, prastą maistą ir ligų riziką, hinduistų tikintieji, kurie dalyvauja šiuose festivaliuose, pasižymi geresne psichine ir fizine savijauta, sako tyrimą atlikę indų ir britų mokslininkai.
„Nors kai kurie tikrai gali susirgti ir pasijusti blogiau, daugumai Melos sambūris yra naudingas sveikatai“, – sakoma studijoje pavadinimu „Maldininkų patirties suvokimas“ (Understanding the Pilgrim Experience).
55 dienas truksianti dabartinė Kumbhamela Šiaurės Indijos mieste Alahabade prasidėjo šį pirmadienį, kai, pasak pareigūnų, šventuose upės vandenyse, kurie, kaip tikima, nuplauna nuodėmes, rituališkai apsivalė 8 mln. žmonių.
Mažesni tokie sambūriai Indijoje vyksta kasmet, o Mahakumbhamela – Didysis puodynės sambūris – kas 12 metų rengiamas Alahabade.
Socialinių mokslų specialistai iš keturių Didžiosios Britanijos ir penkių Indijos universitetų priėjo prie išvados, kad bendra maldininkų patirtis ištveriant sunkumus ir atliekant bendrus veiksmus nusveria bet kokį fizinį diskomfortą.
„Priklausymo glaudžiais tarpusavio ryšiais susaistytai hinduistų maldininkų grupei patirtis ir iš kitų maldininkų gaunamos paramos pojūtis stiprina žmogaus priklausymo bendruomenei platesne prasme pojūtį“, – nurodo tyrimo autoriai.
Studija, kurią paskelbė mokslo žurnalas „Plos One“, buvo atliekama dviem etapais, 2010 ir 2011 metais; buvo apklausta 416 maldininkų ir 127 jokiame tokiame sambūryje nedalyvavę žmonės.