„LGBT asmenys turi tokias pat teises į mokslą, sveikatos priežiūrą ir aptarnavimą, kaip ir visi kiti, – pranešime spaudai cituojamas FRA direktorius Michaelas O’Flaherty’is. – Jie taip pat turi teisę gyventi oriai, be baimės ir diskriminacijos.” Kai kurie gydytojai esą vis dar klaidingai mano, kad homoseksualumas yra liga.
Pirmame lyginamajame tyrime „Vertinant profesiniu požiūriu. Iššūkiai, susiję su LGBT bendruomenės atstovų lygybės užtikrinimu“ analizuojama daugiau nei tūkstančio valstybės pareigūnų, sveikatos priežiūros specialistų, mokytojų ir policininkų iš Lietuvos bei dar 18 šalių nuomonė. Šie asmenys, FRA teigimu, geriausiai gali nustatyti pagrindinių teisių politikos įgyvendinimo kliūtis ir skatinamuosius veiksnius.
2013-aisiais kalbinti respondentai pripažino, kad informacijos ir profesinių mokymų stoka apie LGBT žmonių poreikius jiems trukdo prisidėti prie kovos su diskriminacija. Lietuvių teigimu, priešiškas socialinis klimatas ir dažna politinė opozicija trukdo efektyviai įgyvendinti lygybę užtikrinančius teisės aktus. Ne vienas pripažino, kad mūsų šalis (kaip ir Bulgarija, Graikija, Slovakija ar Vengrija) nėra „pasirengusios pagrindinėms LGBT žmonių teisėms“.
Kaip pažymima ataskaitoje, įvairių šalių visuomenė gali būti priešiška LGBT asmenims, o specialistai gali turėti prietarų, pavyzdžiui, kad homoseksualumas yra užkrečiama liga. Todėl, siekiant didinti pagarbą seksualinėms mažumoms ir jų teisėms, siūloma rengti daugiau pozityvių ES ir nacionalinių informacinių kampanijų.
Visų minėtų profesinių grupių atstovai menkai informuoti ir prastai žino apie LGBT žmonių poreikius, nurodo tyrėjai. Todėl esą svarbu rengti profesinius mokymus ir plėtoti pilietinės visuomenės partnerystės projektus bei bendradarbiavimą, siekiant kovoti su išankstinėmis nuostatomis, ypač translyčių žmonių atžvilgiu sveikatos priežiūros sektoriuje.
Objektyvios informacijos stoka, ypač mokyklose, galinti paskatinti patyčias ir išankstines nuostatas vėliau gyvenime, priversti jaunus LGBT asmenis slėpti seksualinę orientaciją ar lyties tapatybę.
Visų minėtų profesinių grupių atstovai menkai informuoti ir prastai žino apie LGBT žmonių poreikius.
Lietuvoje kalbinti profesionalai pripažino, jog šalies mokyklose itin paplitusios patyčios, susijusios su seksualinėmis mažumomis, bet ši problema aktuali ir kitose valstybėse, net, pavyzdžiui, tolerantiškomis laikomose Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ar Jungtinėje Karalystėje. Bendradarbiaudamos su švietimo institucijomis ir mokyklomis, valstybės esą turėtų imtis tikslinių kampanijų užtikrinti, kad mokyklose aplinka LGBT asmenims būtų saugesnė ir draugiškesnė.
Neapykantos nusikaltimai prieš seksualines mažumas dažnai nenustatomi, apie juos nepranešama ir jie neregistruojami, teigiama ataskaitoje. Valstybės raginamos tinkamai taikyti įstatymus, saugančius nuo neapykantos nusikaltimų, dėti daugiau pastangų skatinant pranešti apie neapykantos nusikaltimus prieš LGBT atstovus ir tokius nusikaltimus registruoti.
Visa ataskaita anglų kalba pateikiama čia.
