Tiesa, lieka neaišku, ar veiksmingumo sumažėjimą lėmė delta varianto atsiradimas, ar tiesiog ilgesnis laikotarpis nuo skiepų pradžios. Vakcinos veiksmingumas parodė galimus sumažėjimo požymius, praėjus keturiems mėnesiams po skiepijimo.
„Bandome nustatyti, ar tai vyksta dėl delta atmainos atsiradimo, ar dėl vakcinos efektyvumo mažėjimo bėgant laikui“, – teigė tyrimo autorė, JAV epidemiologė Ashley Fowlkes.
Tyrėjai stebėjo tūkstančius pirmiausia paskiepytų asmenų, tarp kurių - medikai ir kiti asmenys, negalėję dirbti nuotoliniu būdu aštuoniuose Arizonos, Floridos, Oregono, Teksaso, Jutos ir Minesotos valstijų vietose.
Tyrimo dalyviai buvo tiriami dėl koronaviruso infekcijos 35 savaites iš eilės, taip pat - bet kuriuo metu, kai jiems pasireiškė į COVID-19 panašūs simptomai.
Daugelis tyrime dalyvavusių asmenų buvo vakcinuoti „Pfizer/BioNTech“ sukurta vakcina, trečdalis gavo „Moderna“ vakciną, dviem procentams suleista įmonės „Johnson & Johnson“ sukurta vakcina.
Paaiškėjo, kad nuo gruodžio 14 d., kai prasidėjo skiepijimo kampanija JAV, iki rugpjūčio 14 d., skiepai sumažino skiepytų darbuotojų užsikrėtimus 80 procentų, palyginti su nevakcinuotais darbuotojais.
A.Fowlkes: 66 proc. vakcinos efektyvumas yra tikrai didelis. Tai ne 91 proc., tačiau vis tiek dviem trečdaliais sumažėja skiepytų asmenų infekcijos rizika.
Bet jei vakcinos iš pradžių sumažindavo užsikrėtimo tikimybę iki 91 proc., atsiradus delta atmainai šis skaičius nukrito iki 66 proc.
„Norėjome pranešti žmonėms, kad pastebime vakcinos veiksmingumo sumažėjimą, apsaugant tiek nuo simptominės, tiek nuo besimptomės ligos, nes delta variantas tapo dominuojančiu“, – sakė A.Fowlkes.
„Tačiau mes taip pat norime paaiškinti, kad 66 proc. vakcinos efektyvumas yra tikrai didelis. Tai ne 91 proc., tačiau vis tiek dviem trečdaliais sumažėja skiepytų asmenų infekcijos rizika“, – pridūrė ji.
Epidemiologė taip pat paaiškino, kad vakcinos efektyvumo sumažėjimas turi būti „aiškinamas labai atsargiai“, nes tyrimo vykdymo laikotarpis, per kurį dominavo delta atmaina, yra trumpas, o bendras infekcijų skaičius gana nedidėlis.
Kito antradienį paskelbto tyrimo metu buvo analizuojamos infekcijos ir hospitalizavimas Los Andžele nuo šių metų gegužės 1 d. iki liepos 25 d.
Nors paskiepyti žmonės užsikrėsdavo, mokslininkai padarė išvadą, kad tarp neskiepytų asmenų infekcijos paplitimas buvo 4,9 karto, o hospitalizavimo rodiklis – 29 kartus didesnis.
Iš 43 127 nustatytų infekcijų Los Andžele tarp 16 metų ir vyresnių gyventojų 25 proc. buvo visiškai paskiepyti, 3,3 proc. – iš dalies paskiepyti ir 71,4 proc. – neskiepyti asmenys.
Trys procentai skiepytų asmenų buvo paguldyti į ligoninę, 0,5 proc. – į intensyviosios terapijos skyrius, o 0,2 proc. – reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Tyrime teigiama, kad palyginami neskiepytų asmenų rodikliai buvo 7,6 proc., 1,5 proc. Ir 0,5 proc.
Skiepytųjų mirtingumas taip pat buvo mažesnis: 0,2 proc., palyginti su 0,6 proc. neskiepytų. Vidutinis mirusiųjų amžius taip pat buvo aukštesnis tarp skiepytųjų – 78 m., palyginti su 63 m. tarp neskiepytų.
