Tyrimas atskleidžia, kad tokios partijos kaip Identitetas ir demokratija (ID), priklausančios kraštutinės dešinės spektrui, ir Europos konservatoriai ir reformatoriai (ECR) grupės, gali iškovoti reikšmingas pergalės devyniose ES valstybėse narėse ir užimti antrą ar trečią vietą dar devyniose šalyse. Tai gali lemti, kad pirmą kartą EP dešiniosios partijos, apimant krikščionis demokratus, konservatorius ir radikalią dešinę, gali susiformuoti daugumą.
Tyrimo autoriai Simonas Hixas ir Kevinas Cunninghamas įspėja, kad šis politinis poslinkis kelia grėsmę ES įsipareigojimams, įskaitant paramą Ukrainai ir Europos žaliojo kurso tikslams.
Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozuojami politiniai pokyčiai ne tik paveiks ES vidinę politiką, bet ir gali padaryti įtaką tarptautiniams santykiams, ypač atsižvelgiant į galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą į JAV prezidento postą.
Šių metų EP rinkimų rezultatai, nurodoma tyrime, gali tapti ne tik Europos, bet ir pasaulinės politikos atspindžiu, todėl S.Hixas ir K.Cunninghamas ragina Europos politikus atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius ir sukurti strategijas, atitinkančias šiandienos geopolitinę tikrovę. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad būtina dirbti ties naratyvais, kurie skatintų europietišką globalumą ir daugiašališkumą.
-
V.Orbanas užkniso juodai: į Vengrijos premjerą ES politikai leidžia vis aštresnes kritikos strėles ir ruošia tramdomuosius
-
Europa baiminasi: Vengrijos premjeras gali užimti vieną svarbiausių vadovų postų bloke
-
Politologas L.Kojala įsitikinęs – ES karinės galios raumenys turėtų pūstis tiesiant kelius, o ne kuriant kariuomenę
Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad artėjantys rinkimai neabejotinai taps lūžio tašku Europos politinėje arenoje. Tai bus išbandymas ne tik Europos institucijoms, bet ir visos Europos Sąjungos ateities vizijai. Kils klausimas, ar tradiciniai politiniai blokai sugebės prisitaikyti prie naujųjų realijų ir išsaugoti savo įtaką, ar jie bus priversti peržiūrėti savo strategijas, siekiant atitikti visuomenės nuotaikas.
EP rinkimų rezultatai gali atspindėti ne tik politinės galios pasikeitimą, bet ir visuomenės požiūrio pokyčius. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dešinėjimo tendencija rodo, jog gyventojai vis labiau linkę palaikyti partijas, kurios atstovauja nacionalistiniams ir euroskeptiškams požiūriams. Tai gali reikšti, kad ES turės ieškoti naujų būdų, kaip kalbėtis su savo piliečiais ir atkurti pasitikėjimą europietiškomis vertybėmis.
Atlikta analizė rodo, kad EP rinkimai gali turėti ilgalaikį poveikį ne tik Europos, bet ir viso pasaulio politikai. Galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą ir dešinės jėgų stiprėjimas Europoje gali lemti tarptautinių santykių perorientavimą ir naujų geopolitinių aljansų susidarymą, o tai gali sukelti naujus iššūkius ES užsienio politikai ir jos vaidmeniui pasaulio arenoje.
Tyrimo autoriai tvirtina, kad EP rinkimai bus lemiamas momentas, rodantis, ar Europos piliečiai nori tęsti dabartinę integraciją ir bendradarbiavimą, ar nori radikalesnių pokyčių. Anot mokslininkų, tai bus tikra demokratijos pergalė arba pralaimėjimas, priklausomai nuo to, kaip piliečiai pasinaudos savo balsavimo teise.
15min jau anksčiau rašė, kad Europoje vis labiau plinta politinio dešinėjimo tendencija, kurios smaigalyje yra Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Prie jo prisijungė rinkimus Slovakijoje laimėjęs populistas Roberta Fico bei Nyderlanduose rinkimuose triumfavęs kraštutinis dešinysis Geertas Wildersas.
