„Be abejo, norint prisijungti prie mūsų Sąjungos, reikia didesnės pažangos, – Europos Parlamentui sakė U. von der Leyen. – Tačiau šalis rodo, kad ji gali atitikti narystės kriterijus ir savo piliečių siekį būti mūsų šeimos dalimi.“
„Dėl šios priežasties nuspręsime rekomenduoti [Europos Vadovų] Tarybai pradėti derybas su Bosnija ir Hercegovina dėl prisijungimo“, – pridūrė U. von der Leyen.
„Iš Bosnijos ir Hercegovinos sklinda aiški žinia. Taigi ir mūsų žinia turi būti aiški. Bosnijos ir Hercegovinos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – pridūrė EK vadovė.
Ši Vakarų Balkanų šalis yra viena iš šešių valstybių – kartu su Albanija, Serbija, Kosovu, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, – kurios po XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje vykusių karų ir krizių yra įvairiuose stojimo į ES etapuose.
Šių valstybių stojimas į ES stringa jau daugelį metų. Tačiau nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasario mėnesį pasiuntė karius į Ukrainą, ES pareigūnai stengiasi padėti atriboti jas nuo Rusijos įtakos.
Bosnija yra viena iš labiausiai pažeidžiamų Balkanų šalių. Įtampa šalyje liko net ir praėjus keliems dešimtmečiams po 1992–1995 metų karo, per kurį žuvo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Toks EK vadovės pareiškimas paskelbtas prieš kovo 21–22 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris laikomas paskutine galimybe Bosnijai pradėti derybas dėl narystės prieš birželį suplanuotus EP rinkimus.
Prieš pradedant derybas, tam turės pritarti visos 27 ES valstybės narės.
Derybų pradžia yra tik ilgo reformų proceso, paprastai trunkančio ne vienerius metus, kol šalis galiausiai tampa ES nare, pradžia.
Šalys, siekiančios narystės ES, turi pereiti ilgą procesą, kad suderintų savo teisės aktus su bloko įstatymais ir standartais bei įrodytų, kad jų institucijos ir ekonomika atitinka būtinas demokratines normas.
