Dabar vis dažniau raginama ieškoti būdų, kaip paremti Kyjivą kovoje su Maskvos invazija pasinaudoti bankų sąskaitomis, investicijomis ir kitu turtu, įšaldytu po to, kai Maskvai buvo pritaikytos sankcijos už įsiveržimą į kaimyninę šalį 2022 metais.
Turto konfiskavimas nėra laikomas išeitimi, tačiau ES ieško būdų, kaip panaudoti šio turto generuojamą pelną – galbūt milijardus eurų per metus.
„Atėjo laikas pradėti pokalbį apie tai, kaip panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, bendrai perkant karinę įrangą Ukrainai“, – kalbėdama Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.
„Su mūsų partnerių parama ar be jos, negalime leisti Rusijai laimėti“, – pabrėžė EK pirmininkė.
„Nesaugumo kaina – Rusijos pergalės kaina – yra kur kas didesnė nei bet koks sutaupymas, kurį galėtume padaryti dabar“, – pridūrė ji.
ES yra įšaldžiusi daugiau kaip 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. Apie 90 proc. jo laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje Belgijoje.
„Galiausiai kalbama apie tai, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą“, – sakė U. von der Leyen, aptardama platesnį Europos suverenumo ir gynybos klausimą, Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečius metus.
„Galbūt karo grėsmė nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma, – sakė ji. – Karo rizikos nereikėtų išpūsti, bet jai reikėtų pasirengti.“
U. von der Leyen taip pat pasveikino Švediją įveikus paskutinę kliūtį stojant į NATO ir pavadino tai istoriniu žingsniu Stokholmui bei Europos saugumui.