U.von der Leyen apie Jungtines Europos Valstijas nebesvajoja: „Būkime realistiški“

Anksčiau U.von der Leyen yra sakiusi, kad norėtų, jog ES virstų federacija – savotiškomis „Jungtinėmis Europos Valstijomis“. Tačiau dabar pirmoji EK vadovė moteris pareiškė, kad tokio tikslo jau nebeturi.

U.von der Leyen teigė, kad jos svajonė dabar „daug brandesnė ir realistiškesnė“: „Europos Sąjunga yra vieninga savo įvairumu. Manau, kad tai yra teisingas kelias, ir tai nėra federalizmas.“

Šią buvusią Vokietijos gynybos ministrę Europos Parlamento deputatai antradienį patvirtino naująja EK pirmininke – tiesa, nedidele, vos 9 balsų persvara.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Dialogas neprasideda nuo grasinimų

U.von der Leyen kritikai atkreipė dėmesį į tai, kad po to, kai žalieji ir Europos kairiųjų partijos deputatai nusprendė nepritarti jos kandidatūrai, vokietės likimas atsidūrė euroskeptiškų europarlamentarų iš Lenkijos ir Italijos rankose.

Todėl turbūt nenuostabu, kad savajame interviu U.von der Leyen pasistengė ne tik dar kartą pabrėžti savo proeuropietišką kryptį, bet ir ištiesti alyvos šakelę Vidurio Europos valstybėms.

Pavyzdžiui, kalbėdama apie debatus, iki šiol verdančius dėl prieglobsčio prašytojų ir priėmimo bei jų tolygaus paskirstymo po visą ES, ji pastebėjo, kad Bendrija negali „ignoruoti“ šalių narių, atsisakančių priimti atvykėlius.

„Manau, kad reikia klausytis argumentų. Tarkime, Lenkija sako, kad priėmė 1,5 milijono ukrainiečių – iš šalies, kur daug metų vyksta hibridinis karas ir kur žūsta žmonės“, – tvirtino U.von der Leyen.

„Scanpix“/AP nuotr./Andrijus Lytvynenka – vienas iš šimtų tūkstančių ukrainiečių Lenkijoje

Nuosaikus jos tonas buvo ir kalbant apie teisės viršenybės principą, dėl kurio galimų pažeidimų EK dar gali nubausti Lenkiją, pavyzdžiui, atkirsdama šalį nuo ES fondų lėšų ar atimdama iš jos balsavimo teises.

Anot U.von der Leyen, sprendimas tiesiogiai susieti ES fondų paramą su teisės viršenybės standartais turėtų būti laikomas kraštutine priemone.

„Pirmiausia reikėtų ieškoti dialogo, – pakartojo naujoji Komisijos vadovė. – O dialogo paieškos neprasideda nuo rimčiausių grasinimų.“

Paklausta, ar ji tikisi, kad Lenkija ir Vengrija, šalys, kurioms gali grėsti „branduolinės“ procedūros, galiausiai susipras, ji atsakė diplomatiškai: „Visi turime suvokti, kad mūsų tikslas yra visiška teisės viršenybė, tačiau tobulų nėra.“

Geopolitinės ambicijos

U.von der Leyen pridūrė mananti, kad tebesitęsiančios diskusijos dėl teisės viršenybės nepadeda mažinti nesantaikos tarp Vakarų Europos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių.

„Vidurio ir Rytų Europos šalyse jaučiama, kad jos nėra visiškai priimtos į [ES] šeimą.

Jei ir toliau diskutuosime taip aštriai, šalys ir jų gyventojai ims galvoti, kad konkrečių klaidų kritika nukreipta į juos visus. Labai svarbu, kad debatai būtų objektyvesni“, – teigė I.von der Leyen, kuri kaip Vokietijos gynybos ministrė ne sykį lankėsi Lietuvoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen Lietuvoje

U.von der Leyen labai kritiškai nekalbėjo ir apie Italiją, kurią valdantys populistai drąsiai kalba apie deficitinį biudžetą ir nepaiso EK priekaištų.

Komisija liepos pradžioje kaip tik nusprendė nesiimti perviršinio deficito procedūros, kai Roma pažadėjo imtis priemonių ir suvaldyti deficitą.

„Šalys narės turi laikytis taisyklių, tačiau bloko nuostatuose yra daug lankstumo. Šiuo atveju mums irgi reikia iš diskusijų išmesti audringas emocijas“, – pastebėjo vokietė.

Negana to, U.von der Leyen pareiškė, kad automatiškai neatmestų Italijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Lyga“ pateikto kandidato į ES komisarus. Tiesa, ji pabrėžė, kad turi teisę taip pasielgti dėl „tinkamų priežasčių“.

Vienintelė U.von der Leyen sąlyga dėl kandidatų į komisarų postus esą yra lyčių balansas Komisijoje.

„ES turi įtvirtinti savo ambicijas dėl lyderystės, vaidinti pasaulinį vaidmenį ir veikti ryžtingai bei vieningai. Pasaulis reikalauja daugiau Europos“, – galiausiai apie didesnį EK dėmesį geopolitikai užsiminė vokietė.