Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Uhanas išgyveno koronaviruso krizę, bet ar žmonės išgyvens tai, ką ji paliko?

Vos prieš tris mėnesius Uhano restorano savininkas ponas Wangas mokėjo savo darbuotojams naujametines premijas ir šventė trečiuosius metus versle. Dabar, nors restoranas pamažu gali dirbti, vyras pats ieškosi kito darbo, nes lankytojų vis tiek nėra. Jis nujaučia, jei ateis nauja viruso banga, tiesiog nebeišgyvens ir neišmaitins šeimos, skelbia CNN.
Gyvenimas Uhane po karantino
Gyvenimas Uhane po karantino / „Scanpix“ nuotr.

Karantinas Uhane buvo panaikintas balandžio 8 dieną, tačiau praėjo dvi savaitės, o restoranams dar neleidžiama priimti klientų viduje.

Verslas stovi, bet nuomą mokėti tenka. Už tris mėnesius ponas Wangas atseikėja 8,5 tūkst. JAV dolerių ir baiminasi: jei išties, kaip prognozuojama, ateis antroji infekcijos banga, finansiškai bus dar sunkiau ir neliks kitos išeities, kaip uždaryti verslą.

„Uhane daug tokių žmonių, kaip mes, kurie negali užsiimti tuo, ką darė prieš protrūkį“, – CNN sakė ponas Wangas ir paprašė nerašyti jo pavardės, kad nesulauktų pasekmių dėl bendravimo su užsienio žiniasklaida.

Jo istorija, žinoma, viena iš daugelio panašių. Mat, daugelis Uhano verslininkų tik bando stotis ant kojų po karantino. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį Hubėjaus provincijos, kurios sostinė Uhanas, ekonomika smuko 40 proc., nurodo Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Ekonominius sunkumus lydi emociniai. Daugelis išgyvena ne tik ilgo karantino pasekmes, bet ir gedulą dėl prarastų artimųjų ir draugų.

Ponas Wangas sako, kad koronavirusu buvo užsikrėtę trys jo artimieji, vienas iš jų mirė. Šeima nė negalėjo surengti laidotuvių.

„Tuo metu mes tikrai buvo išsigandę. Siaubingai išsigandę“, – sakė jis.

Uhanas, kuriame gyvena 11 mln. žmonių, kur pilna bankų, įmonių, gamyklų ir kuris buvo laikomas regiono ekonominiu varikliu, sausio 23-iąją tapo pirmuoju miestu pasaulyje, kuriame paskelbtas karantinas ir kuriame atsirado COVID-19.

Vis dėlto griežtos priemonės nesustabdė viruso ir jis pasklido po visą pasaulį užkrėsdamas 2,7 mln. žmonių.

Hubėjuje buvo nustatyti 68 128 susirgimo atvejai, 4 512 žmonių mirė.

Oficialiai Uhane karantinas baigėsi balandžio 8 dieną. Žmonėms leista išeiti iš namų, atsidarė kai kurios parduotuvės, parkai, taip pat ir Uhano zoologijos sodas.

Tačiau gyvenimas netapo toks, koks buvo anksčiau. COVID-19 paliko kruvinus pėdsakus gyvenimuose tų, kurie juo nė nesusirgo.

Pono He, kurį CNN pristato tik pavarde, verslas – tiekti elektroninę ir mechaninę įrangą statyboms.

Jis taip pat buvo sustabdytas sausį paskelbus karantiną. Dabar lyg ir galėtų veikti, tačiau automobiliams vis dar draudžiama įvažiuoti į angarus, todėl potencialūs klientai negali užsukti apsižvalgyti ir išsirinkti pageidaujamų prekių.

„Net jei turime klientų, jų kelias blokuojamas prie vartų, nes turgus neįleidžia automobilių vidun. Taigi klientų tiesiog nėra“, – aiškino ponas He.

Tačiau jis taip pat nėra atleistas nuo nuomos mokesčio. Ir per metus už prekybos vietą privalo sumokėti 24 tūkst. JAV dolerių.

„Aš dar turiu mokėti banko paskolą, turiu žmoną ir 14 metų vaiką išlaikyti. Spaudimas išgyventi Uhane yra labai sunkus“, – teigė jis.

Žmonės Uhane išties neskuba atsipalaiduoti. Daugelis jų, nors jau nebūtina, į gatvę eina tik su kaukėmis, o kai kurie net vilkėdami visą kūną apsaugančius kostiumus.

Beveik niekas neabejoja, kad antroji banga – neišvengiama, nors šiuo metu Kinijoje nustatoma nedaug naujų atvejų ir dauguma jų atvežtiniai iš Rusijos.

Ponas Wangas tikina, kad valstybės pagalbos verslui nebuvo pakankamai. Jis tikisi vieną dieną sulaukti įplaukų nuomai susimokėti, tačiau vis dar netiki, kad tai įvyks greitai.

Jis netiki, kad verslui pavyktų išgyventi antrąją viruso bangą net jei netrukus bus leista lankytojus maitinti viduje.

„Maisto gamintojai tarpusavyje kalbėdami neabejoja, kad antros bangos tikimybė labai aukšta, todėl mes nė neturime vilčių išsaugoti restoranų verslus. Turėsime susirasti kitus darbus“, – pasakojo ponas Wangas.

Tačiau kitus darbus rasti taip pat nelengva. Darbuotojų beveik niekas neieško, o žmonės jau pasiryžę dirbti bet ką. „Nebėra pasirinkimo. Kol darbas padės išlaikyti šeimas, mes dirbsime bet ką, ką tik galėsime dirbti“, – atsidūsta verslininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?