Ukrainoje žuvo dar vienas aukšto rango Rusijos karininkas – šaulių divizijos vadas A.Gorobecas

Socialinėje erdvėje paskelbta reta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip Rusijos okupuotose teritorijose ukrainiečiams taikoma Rusijos filtravimo procedūra.

Vaizdo įraše matyti, kaip Mariupolio gatvėse rusų okupantai prašo ukrainiečių nusirengti ir tikrina, ar jie neturi patriotinių tatuiruočių.

Ukrainos prokuratūra pranešė apie 14 sužeistųjų per raketų ataką Zaporižioje.

Tai buvo pranešta Ukrainos generalinės prokuratūros „Telegram“ kanale.

Rytų Ukrainos prorusiški separatistai trečiadienį pareiškė, kad jų apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ (DLR ir LLR) pripažino Šiaurės Korėja.

Praėjusį mėnesį tokį pat sprendimą priėmė Rusijos sąjungininkė Sirija. Pirmoji separatistinius darinius pripažino Maskva, žengusi šį žingsnį prieš pradedama savo karinę kampaniją Ukrainoje.

Separatistų atstovybė Maskvoje platformoje „Telegram“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip DLR pasiuntinė Olga Makejeva priima, pasak jos, Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Sin Hong Cholo raštą dėl teritorijos suvereniteto pripažinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas

Kiek anksčiau Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas paskelbė, kad Pchenjanas pripažino DLR.

„Donecko Liaudies Respublikos tarptautinis statusas toliau auga“, – pareiškė jis.

„Tai nauja mūsų diplomatijos pergalė“, – pridūrė jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

Vėliau LLR atstovas pranešė, kad Pchenjanas pripažino ir šį separatistinį darinį.

Šiaurės Korėja iš karto jokių komentarų nepateikė.

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Maskva 2022 metais inicijuotą puolimą iš dalies pateisina būtinybe apsaugoti abi „respublikas“.

Donecko separatistai antradienį atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje ir tada pranešė, kad derasi su Šiaurės Korėja dėl galimo pripažinimo.

Separatistų pareigūnai jau ilgą laiką sako norintys, kad jų teritorijos ilgainiui prisijungtų prie Rusijos.

Tačiau DLR „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova antradienį pareiškė, kad pagrindinis tikslas šiuo metu yra „išlaisvinti respubliką“.

„Po to bus surengtas referendumas“, – pridūrė ji.

Europos kosmoso agentūra (ESA) oficialiai nutraukė bendradarbiavimą su Maskva dėl marsaeigio misijos, o įtūžęs Rusijos kosmoso programos vadovas savo ruožtu uždraudė Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) dirbantiems kosmonautams naudotis Europoje pagamintu kibernetiniu manipuliatoriumi.

EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Per šią misiją buvo planuojama į Raudonąją planetą rusiškomis raketomis nuskraidinti Europos marsaeigį „Rosalind Franklin“, skirtą ieškoti gyvybės pėdsakų.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris antradienį per „Twitter“ parašė, kad jo agentūra „oficialiai nutraukia“ ryšius su Rusija dėl „ExoMars“ ir jo nusileidimo platformos, kadangi tęsiasi karas ir Maskvai dėl jo taikomos sankcijos.

Tiesmukai kalbėti nevengiantis Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas piktai sureagavo į tokį žingsnį.

„Ar šis Europos kosmoso agentūros vadovas pagalvojo, kiek tūkstančių mokslininkų ir inžinierių Europoje ir Rusijoje darbo jis sužlugdė savo sprendimu? Ar jis pasirengęs atsakyti už bendros marsaeigių misijos sabotažą?“ – paskelbė D.Rogozinas platformoje „Telegram“.

„Aš savo ruožtu įsakau mūsų TKS įgulai nutraukti darbą su Europos manipuliatoriumi ERA“, – pridūrė jis.

Vos prieš kelis mėnesius sumontuotas ERA yra vienas iš trijų tokių įrenginių kosminėje stotyje, tačiau jis vienintelis gali pasiekti rusišką segmentą.

Panašus į skriestuvą 11 metrų ilgio robotas padeda perkelti krovinius TKS viduje ir išorėje, taip pat gali gabenti kosmonautus „kaip kranas su platforma“, rašoma ESA interneto svetainėje.

Dėl pandemijos „ExoMars“ paleidimas jau kartą buvo sustabdytas 2020 metais. Paskui, kovą dėl karo buvo atšauktas šių metų rugsėjį turėjęs įvykti startas.

Praėjusį mėnesį J.Aschbacheris pranešė, kad „intensyviai diskutuoja“ su JAV kosmoso agentūra NASA dėl marsaeigio nuskraidinimo į Raudonąją planetą. Jis pridūrė, jog yra „tikras, kad rasime gerą partnerystę“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį apkaltino Rusiją prievarta deportavus iki 1,6 mln. ukrainiečių į Rusiją, teigdamas, kad Maskva sąmoningai ir neteisėtai siekia palikti kai kurias Ukrainos dalis be gyventojų.

Pareiškime, paskelbtame likus dienai iki Hagoje vyksiančios Atskaitomybės dėl Ukrainos konferencijos, skirtos įtariamiems karo nusikaltimams šioje šalyje aptarti, A.Blinkenas nurodė, kad Maskva vykdo „filtravimo“ operaciją. Pasak jo, tokiu būdu siekiama perkelti ukrainiečius iš okupuotų rytų ir pietų regionų į Rusijos gilumoje esančias teritorijas.

„Neteisėtas saugomų asmenų perkėlimas ir deportavimas yra sunkus 4-osios Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų apsaugos pažeidimas ir karo nusikaltimas“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Remdamasis įvairiais šaltiniais, įskaitant pačią rusų vyriausybę, jis nurodė, kad nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. Ukrainos piliečių jau buvo išvežti iš savo namų į Rusiją, įskaitant atokias vietoves Tolimuosiuose Rytuose.

Tarp šių žmonių yra apie 260 tūkst. vaikų. Kai kurie iš jų sąmoningai atskiriami nuo tėvų, kad būtų įvaikinti Rusijoje, pareiškė A.Blinkenas.

Anot jo, filtravimo programa, regis, buvo suplanuota iš anksto ir prilygsta panašiems veiksmams, kurių Maskva ėmėsi per kitus karus, įskaitant konfliktą Čečėnijoje.

„Per prezidento V.Putino „filtravimo“ operacijas atskiriamos šeimos, konfiskuojami ukrainietiški pasai ir išduodami rusiškai pasai, veikiausiai siekiant pakeisti demografinę Ukrainos dalių sudėtį“, – teigė valstybės sekretorius.

Pasak A.Blinkeno, Rusiją „būtina“ patraukti atsakomybėn.

„Būtent todėl remiame Ukrainos ir tarptautinių institucijų pastangas rinkti, dokumentuoti ir išsaugoti žiaurumų įrodymus“, – sakė jis.

Ketvirtadienį vyksiančią vienos dienos trukmės Atskaitomybės dėl Ukrainos konferenciją organizuoja Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas ir Europos Komisijos narys Didier Reyndersas.

Maskvos teismas trečiadienį skyrė dviejų mėnesių ikiteisminį kalinimą Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, vienam paskutiniųjų Rusijoje dar pasilikusių opozicijos veikėjų, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl Ukrainoje kovojančios Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“.

Basmano rajono teismo teisėja Natalija Dudar nutarė, kad I.Jašinas turi liktu už grotų iki rugsėjo 12 dienos. Maskvos miesto tarybos nariui ir balsingam Kremliaus kritikui gresia iki 10 metų nelaisvės už „melagingos informacijos“ apie ginkluotąsias pajėgas skleidimą.

„Nebijokite šių niekšų! Rusija bus laisva!“ – I.Jašinas sušuko teismo salėje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas

Teisėsauga bylą I.Jašinui iškėlė antradienio vakarą, likus kelioms valandoms iki planuoto jo paleidimo į laisvę po 15 dienų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.

39 metų opozicijos aktyvistas atsisakė išvykti iš Rusijos, prezidentui Vladimirui Putinui vasarį pasiuntus karius į Ukrainą vasario pabaigoje. Nuo to laiko I.Jašinas viešai smerkia šį žingsnį.

Beveik visi žinomi V. Putino politiniai oponentai arba pabėgo iš šalies, arba yra pasiųsti už grotų.

Byla I.Jašinu iškelta dėl balandį tiesiogiai transliuotos „YouTube“ laidos, kurioje jis kalbėjo apie „civilių gyventojų žudymą Bučoje“ – Kyjivo priemiestyje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos karo nusikaltimais. Opozicionierius tuos įvykius pavadino „žudynėmis“.

Savo „YouTube“ kanale, turinčiame 1,3 mln. prenumeratorių, I.Jašinas dažnai smerkia Kremliaus karinę kampaniją.

Jis buvo svarbus Rusijos opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 metų, kai šalyje vyko masiniai protestai prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą. Aktyvistas taip pat palaikydavo artimus ryšius su opozicijos politiku Borisu Nemcovu, 2015 metais nužudytu netoli Kremliaus.

Vykstant karui Ukrainoje Rusijoje tęsiasi beprecedentis susidorojimas su kitaminčiais. Maskva priėmė teisės aktą, numatantį iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią vyriausybė laiko melaginga, skleidimą.

Praėjusią savaitę kitas Maskvos tarybos narys, kaip ir I.Jašinas atstovaujantis sostinės Krasnoselskio rajonui, buvo nuteistas kalėti septynerius metus už puolimo prieš Ukrainą pasmerkimą.

Rusijos ir Ukrainos gynybos pareigūnų delegacijos baigė Stambule už uždarų durų vykusias derybas dėl galimybių atnaujinti užblokuotą ukrainietiškų grūdų eksportą per Juodąją jūrą, trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija, bet daugiau detalių neatskleidė.

Turkijos ministerija tepaskelbė vieno sakinio pranešimą, kad derybos „baigėsi“, bet nepaminėjo, ar per pirmąsias nuo kovo abiejų šalių tiesiogines diskusijas buvo pasiekta kokia nors pažanga.

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos sieną kirto daugiau kaip devyni milijonai žmonių.

Iš viso nuo tada, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, užfiksuoti 9 136 006 sienos kirtimai, nurodė agentūra.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė negalinti garantuoti eksporto dujotiekio „Nord Stream“ tinkamo veikimo, nes nežino, ar „kritiškai svarbi“ turbina bus grąžinta po remonto Kanadoje.

„Gazprom“ neturi nė vieno dokumento, leidžiančio [Vokietijos bendrovei] „Siemens“ paimti iš Kanados dujų turbinos variklį, kuris šiuo metu ten remontuojamas“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

„Esant tokiai padėčiai neįmanoma daryti objektyvios išvados apie šios situacijos raidą ir Portovajos stoties, kuri yra dujotiekiui „Nord Stream“ kritiškai svarbus objektas, saugaus veikimo užtikrinimą“, – pridūrė bendrovė.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai.

Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes. Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios. Otavai nusprendus, kad turbina turi būti grąžinta, Kyjivas iškvietė Kanados ambasadorė Larisa Galadza.