Ukrainoje žuvo dar vienas aukšto rango Rusijos karininkas – šaulių divizijos vadas A.Gorobecas

Socialinėje erdvėje paskelbta reta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip Rusijos okupuotose teritorijose ukrainiečiams taikoma Rusijos filtravimo procedūra.

Vaizdo įraše matyti, kaip Mariupolio gatvėse rusų okupantai prašo ukrainiečių nusirengti ir tikrina, ar jie neturi patriotinių tatuiruočių.

Ukrainos prokuratūra pranešė apie 14 sužeistųjų per raketų ataką Zaporižioje.

Tai buvo pranešta Ukrainos generalinės prokuratūros „Telegram“ kanale.

Rytų Ukrainos prorusiški separatistai trečiadienį pareiškė, kad jų apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ (DLR ir LLR) pripažino Šiaurės Korėja.

Praėjusį mėnesį tokį pat sprendimą priėmė Rusijos sąjungininkė Sirija. Pirmoji separatistinius darinius pripažino Maskva, žengusi šį žingsnį prieš pradedama savo karinę kampaniją Ukrainoje.

Separatistų atstovybė Maskvoje platformoje „Telegram“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti, kaip DLR pasiuntinė Olga Makejeva priima, pasak jos, Šiaurės Korėjos ambasadoriaus Sin Hong Cholo raštą dėl teritorijos suvereniteto pripažinimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kim Jong Unas

Kiek anksčiau Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas paskelbė, kad Pchenjanas pripažino DLR.

„Donecko Liaudies Respublikos tarptautinis statusas toliau auga“, – pareiškė jis.

„Tai nauja mūsų diplomatijos pergalė“, – pridūrė jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

Vėliau LLR atstovas pranešė, kad Pchenjanas pripažino ir šį separatistinį darinį.

Šiaurės Korėja iš karto jokių komentarų nepateikė.

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Maskva 2022 metais inicijuotą puolimą iš dalies pateisina būtinybe apsaugoti abi „respublikas“.

Donecko separatistai antradienį atidarė savo „ambasadą“ Maskvoje ir tada pranešė, kad derasi su Šiaurės Korėja dėl galimo pripažinimo.

Separatistų pareigūnai jau ilgą laiką sako norintys, kad jų teritorijos ilgainiui prisijungtų prie Rusijos.

Tačiau DLR „užsienio reikalų ministrė“ Natalija Nikanorova antradienį pareiškė, kad pagrindinis tikslas šiuo metu yra „išlaisvinti respubliką“.

„Po to bus surengtas referendumas“, – pridūrė ji.

Europos kosmoso agentūra (ESA) oficialiai nutraukė bendradarbiavimą su Maskva dėl marsaeigio misijos, o įtūžęs Rusijos kosmoso programos vadovas savo ruožtu uždraudė Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) dirbantiems kosmonautams naudotis Europoje pagamintu kibernetiniu manipuliatoriumi.

EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Per šią misiją buvo planuojama į Raudonąją planetą rusiškomis raketomis nuskraidinti Europos marsaeigį „Rosalind Franklin“, skirtą ieškoti gyvybės pėdsakų.

ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris antradienį per „Twitter“ parašė, kad jo agentūra „oficialiai nutraukia“ ryšius su Rusija dėl „ExoMars“ ir jo nusileidimo platformos, kadangi tęsiasi karas ir Maskvai dėl jo taikomos sankcijos.

Tiesmukai kalbėti nevengiantis Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas piktai sureagavo į tokį žingsnį.

„Ar šis Europos kosmoso agentūros vadovas pagalvojo, kiek tūkstančių mokslininkų ir inžinierių Europoje ir Rusijoje darbo jis sužlugdė savo sprendimu? Ar jis pasirengęs atsakyti už bendros marsaeigių misijos sabotažą?“ – paskelbė D.Rogozinas platformoje „Telegram“.

„Aš savo ruožtu įsakau mūsų TKS įgulai nutraukti darbą su Europos manipuliatoriumi ERA“, – pridūrė jis.

Vos prieš kelis mėnesius sumontuotas ERA yra vienas iš trijų tokių įrenginių kosminėje stotyje, tačiau jis vienintelis gali pasiekti rusišką segmentą.

Panašus į skriestuvą 11 metrų ilgio robotas padeda perkelti krovinius TKS viduje ir išorėje, taip pat gali gabenti kosmonautus „kaip kranas su platforma“, rašoma ESA interneto svetainėje.

Dėl pandemijos „ExoMars“ paleidimas jau kartą buvo sustabdytas 2020 metais. Paskui, kovą dėl karo buvo atšauktas šių metų rugsėjį turėjęs įvykti startas.

Praėjusį mėnesį J.Aschbacheris pranešė, kad „intensyviai diskutuoja“ su JAV kosmoso agentūra NASA dėl marsaeigio nuskraidinimo į Raudonąją planetą. Jis pridūrė, jog yra „tikras, kad rasime gerą partnerystę“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį apkaltino Rusiją prievarta deportavus iki 1,6 mln. ukrainiečių į Rusiją, teigdamas, kad Maskva sąmoningai ir neteisėtai siekia palikti kai kurias Ukrainos dalis be gyventojų.

Pareiškime, paskelbtame likus dienai iki Hagoje vyksiančios Atskaitomybės dėl Ukrainos konferencijos, skirtos įtariamiems karo nusikaltimams šioje šalyje aptarti, A.Blinkenas nurodė, kad Maskva vykdo „filtravimo“ operaciją. Pasak jo, tokiu būdu siekiama perkelti ukrainiečius iš okupuotų rytų ir pietų regionų į Rusijos gilumoje esančias teritorijas.

„Neteisėtas saugomų asmenų perkėlimas ir deportavimas yra sunkus 4-osios Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų apsaugos pažeidimas ir karo nusikaltimas“, – pabrėžė A.Blinkenas.

Remdamasis įvairiais šaltiniais, įskaitant pačią rusų vyriausybę, jis nurodė, kad nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. Ukrainos piliečių jau buvo išvežti iš savo namų į Rusiją, įskaitant atokias vietoves Tolimuosiuose Rytuose.

Tarp šių žmonių yra apie 260 tūkst. vaikų. Kai kurie iš jų sąmoningai atskiriami nuo tėvų, kad būtų įvaikinti Rusijoje, pareiškė A.Blinkenas.

Anot jo, filtravimo programa, regis, buvo suplanuota iš anksto ir prilygsta panašiems veiksmams, kurių Maskva ėmėsi per kitus karus, įskaitant konfliktą Čečėnijoje.

„Per prezidento V.Putino „filtravimo“ operacijas atskiriamos šeimos, konfiskuojami ukrainietiški pasai ir išduodami rusiškai pasai, veikiausiai siekiant pakeisti demografinę Ukrainos dalių sudėtį“, – teigė valstybės sekretorius.

Pasak A.Blinkeno, Rusiją „būtina“ patraukti atsakomybėn.

„Būtent todėl remiame Ukrainos ir tarptautinių institucijų pastangas rinkti, dokumentuoti ir išsaugoti žiaurumų įrodymus“, – sakė jis.

Ketvirtadienį vyksiančią vienos dienos trukmės Atskaitomybės dėl Ukrainos konferenciją organizuoja Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas ir Europos Komisijos narys Didier Reyndersas.

Maskvos teismas trečiadienį skyrė dviejų mėnesių ikiteisminį kalinimą Kremliaus kritikui Iljai Jašinui, vienam paskutiniųjų Rusijoje dar pasilikusių opozicijos veikėjų, kuriam iškelta baudžiamoji byla dėl Ukrainoje kovojančios Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“.

Basmano rajono teismo teisėja Natalija Dudar nutarė, kad I.Jašinas turi liktu už grotų iki rugsėjo 12 dienos. Maskvos miesto tarybos nariui ir balsingam Kremliaus kritikui gresia iki 10 metų nelaisvės už „melagingos informacijos“ apie ginkluotąsias pajėgas skleidimą.

„Nebijokite šių niekšų! Rusija bus laisva!“ – I.Jašinas sušuko teismo salėje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ilja Jašinas

Teisėsauga bylą I.Jašinui iškėlė antradienio vakarą, likus kelioms valandoms iki planuoto jo paleidimo į laisvę po 15 dienų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.

39 metų opozicijos aktyvistas atsisakė išvykti iš Rusijos, prezidentui Vladimirui Putinui vasarį pasiuntus karius į Ukrainą vasario pabaigoje. Nuo to laiko I.Jašinas viešai smerkia šį žingsnį.

Beveik visi žinomi V. Putino politiniai oponentai arba pabėgo iš šalies, arba yra pasiųsti už grotų.

Byla I.Jašinu iškelta dėl balandį tiesiogiai transliuotos „YouTube“ laidos, kurioje jis kalbėjo apie „civilių gyventojų žudymą Bučoje“ – Kyjivo priemiestyje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos karo nusikaltimais. Opozicionierius tuos įvykius pavadino „žudynėmis“.

Savo „YouTube“ kanale, turinčiame 1,3 mln. prenumeratorių, I.Jašinas dažnai smerkia Kremliaus karinę kampaniją.

Jis buvo svarbus Rusijos opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 metų, kai šalyje vyko masiniai protestai prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą. Aktyvistas taip pat palaikydavo artimus ryšius su opozicijos politiku Borisu Nemcovu, 2015 metais nužudytu netoli Kremliaus.

Vykstant karui Ukrainoje Rusijoje tęsiasi beprecedentis susidorojimas su kitaminčiais. Maskva priėmė teisės aktą, numatantį iki 15 metų nelaisvės už informacijos apie kariuomenę, kurią vyriausybė laiko melaginga, skleidimą.

Praėjusią savaitę kitas Maskvos tarybos narys, kaip ir I.Jašinas atstovaujantis sostinės Krasnoselskio rajonui, buvo nuteistas kalėti septynerius metus už puolimo prieš Ukrainą pasmerkimą.

Rusijos ir Ukrainos gynybos pareigūnų delegacijos baigė Stambule už uždarų durų vykusias derybas dėl galimybių atnaujinti užblokuotą ukrainietiškų grūdų eksportą per Juodąją jūrą, trečiadienį pranešė Turkijos gynybos ministerija, bet daugiau detalių neatskleidė.

Turkijos ministerija tepaskelbė vieno sakinio pranešimą, kad derybos „baigėsi“, bet nepaminėjo, ar per pirmąsias nuo kovo abiejų šalių tiesiogines diskusijas buvo pasiekta kokia nors pažanga.

JT pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jos sieną kirto daugiau kaip devyni milijonai žmonių.

Iš viso nuo tada, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, užfiksuoti 9 136 006 sienos kirtimai, nurodė agentūra.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė negalinti garantuoti eksporto dujotiekio „Nord Stream“ tinkamo veikimo, nes nežino, ar „kritiškai svarbi“ turbina bus grąžinta po remonto Kanadoje.

„Gazprom“ neturi nė vieno dokumento, leidžiančio [Vokietijos bendrovei] „Siemens“ paimti iš Kanados dujų turbinos variklį, kuris šiuo metu ten remontuojamas“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Gazprom“

„Esant tokiai padėčiai neįmanoma daryti objektyvios išvados apie šios situacijos raidą ir Portovajos stoties, kuri yra dujotiekiui „Nord Stream“ kritiškai svarbus objektas, saugaus veikimo užtikrinimą“, – pridūrė bendrovė.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai.

Baiminamasi, kad dėl invazijos į Ukrainą, kai Rusijos ir Vakarų santykiai yra blogiausi per daugelį metų, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai atsisakyti vėl atidaryti sklendes. Ilgalaikis dujotiekio uždarymas smarkiai paveiktų ES šalis, ypač Vokietiją, ir dar labiau pagilintų energetikos krizę Europoje, kurioje dėl neaiškių tiekimo perspektyvų dujų kainos neregėtas aukštumas pasiekė dar pernai rudenį.

Nepaisant sankcijų Rusijai ir Ukrainos prašymų, Otava sekmadienį nusprendė Vokietijai grąžinti Kanadoje remontuotą „Nord Stream“ turbiną.

Ukraina ragino Kanadą negrąžinti turbinos, taip siekiant išlaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai praėjus keliems mėnesiams nuo jos invazijos į kaimyninę valstybę pradžios. Otavai nusprendus, kad turbina turi būti grąžinta, Kyjivas iškvietė Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija iš Ukrainos deportavo du milijonus žmonių ir tai yra jos taktikos dalis. 

Seule vykstančioje konferencijoje „Azijos lyderystė“ V.Zelenskis kalbėjo nuotoliniu būdu. Jis teigė, kad Ukraina tapo pirmuoju Rusijos taikiniu, o paskui Rusijos Federacija planuoja eiti į kitas Europos ir Azijos šalis – tokia yra jos strategija, o jos taktika – teroras. 

 Europos Komisija trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.

„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Liepos 13 d., pietų metu, Zaporižios mieste nuaidėjo sprogimai – į įmonę pataikė Rusijos raketos, pranešė Zaporižios srities karinė administracija.

„Buvo užfiksuotos dvi atskridusios priešo raketos. Pataikyta į vieną iš miesto įmonių“, – skelbiama pranešime. 

Zaporižios karinės administracijos nuotr./Raketos sugriovė įmonę

Administracija pažadėjo daugiau informacijos pateikti vėliau.

Valdžia ragina gyventojus laikytis oro pavojaus taisyklių ir neviešinti informacijos apie priešo raketų atakas.

Ukrainietiškų grūdų eksportas iš šalies uostų neatsinaujins, kol nebus pateiktos saugumo garantijos laivų savininkams, krovinių savininkams ir Ukrainai kaip nepriklausomai valstybei, trečiadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pareigūnai trečiadienį Stambule pradėjo pirmąsias nuo kovo 29 dienos tiesiogines derybas. Jie planuoja aptarti Jungtinių Tautų planą, turintį leisti užblokuotus ukrainietiškus grūdus tiekti į pasaulio rinkas per Juodąją jūrą.

„Scanpix“/AP nuotr./Dmytro Kuleba

Prieš derybas duodamas interviu naujienų agentūrai AP, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi garantuoti, kad Rusija „gerbs šiuos koridorius, kad ji neprasmuks į uostą ir nepuls uostų – arba kad ji nepuls uostų iš oro savo raketomis“.

Antradienį D.Kuleba taip pat sakė AP, jog Ukrainos kariuomenė „planuoja ir ruošiasi visiškai išvaduoti“ Rusijos okupuotus miestus prie Juodosios jūros pakrantės. Ukrainiečių pajėgos jau aktyviau stengiasi susigrąžinti teritorijas pietuose, kol Maskva yra sutelkusi dėmesį į Rytų Ukrainą.

Paklaustas, ar įmanoma diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, prasidėjusį vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, D.Kuleba atsakė, kad taikos derybos vargu ar bus surengtos artimiausiu metu.

„Rusija tebėra nusiteikusi kariauti, ji geranoriškai nesiekia derybų. Ji ieško būdo, kaip priversti mus įgyvendinti savo ultimatumus, o to nebus“, – pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Maskva faktiškai bando aneksuoti Chersoną, Mariupolį ir kitus užgrobtus miestus, kur įvedama rusiška švietimo programa ir rublis, o vietos gyventojams siūloma Rusijos pilietybė.

„Esu gana tikras, kad kai šios teritorijos bus išvaduotos, didžioji dauguma žmonių tyliai sudegins savo rusiškus pasus židiniuose“, – teigė D.Kuleba.

Pasak jo, Kyjivas nutrauks konfliktą tik tuo atveju, jei Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos.

„Mes kovojame už savo laisvę, teritorinį vientisumą ir norime taikos. Šis karas mums buvo primestas. Tai nebuvo mūsų pasirinkimas“, – AP sakė ministras.

Anot jo, nors Ukraina vertina per karą gautą Jungtinių Valstijų ir Europos šalių paramą, Kyjivui reikia, kad Vakarų ginklų tiekimas paspartėtų, kautynėms tęsiantis jau penktą mėnesį.

„Kol jų neužteks pergalei pasiekti, tol prašysime daugiau – kalbėjo D.Kuleba. – Kol nenugalėsi, ginklų niekada nebūna pakankamai.“

URM vadovas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, mėgindama atremti Kremliaus antpuolį Donbase – netoli Rusijos sienos esančiame pramoniniame regione, kur Maskvos pajėgos pamažu įsitvirtina.

Vis dėlto Ukraina turi pakankamai žmonių, norinčių prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, patikino D.Kuleba.

„Vienintelis tikslas, kurio siekiame per šį karą, yra mūsų išlikimas. Kovodamas dėl išlikimo, neturi pasirinkimo – privalai kovoti“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausiasis diplomatas padėkojo JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui ir Turkijos vyriausybei už pagalbą organizuojant derybas dėl grūdų išgabenimo. Planuojama, kad prie Rusijos ir Ukrainos karinių pareigūnų diskusijų prisijungs turkų delegacija ir JT atstovai.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dėl Rusijos vykdomos jo šalies uostų blokados neįmanoma išgabenti apie 22 mln. tonų grūdų. Ukraina dėl savo gausaus kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksporto neretai vadinama „Europos aruodu“.

Dėl karo užblokuoti kroviniai kelia pavojų maisto atsargoms daugelyje besivystančių šalių. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimu, badas gali grėsti 181 mln. žmonių. D.Kuleba sakė besitikįs, kad per Stambule vyksiančias derybas pavyks susitarti dėl saugių laivybos koridorių atvėrimo.

Pasak 41 metų ministro, Ukrainos, kaip ir jo paties, likimas šiuo metu yra neaiškus.

„Per pastaruosius 300 metų tarp Ukrainos ir Rusijos vyko daugybė karų. Tačiau visi šių pastangų lyderiai, iš Ukrainos pusės, galiausiai arba žuvo, arba rašė savo memuarus tremtyje“, – kalbėjo D.Kuleba.

„Taigi, mano asmeninė ambicija yra parašyti savo memuarus Ukrainoje. Tai bus pergalės memuarai ir žmogaus, priklaususio istoriją pakeitusiai kartai, memuarai“, – pridūrė jis.

Pirminiais duomenimis, per Rusijos apšaudymą iš kelių raketų Mykolaivo srityje žuvo penki civiliai, pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka.

„Šį rytą priešas surengė 28 atakas į įvairias gyvenvietes. Dėl to buvo apgadinta ligoninė ir gyvenamieji pastatai.

Vitovsko rajonas apšaudytas iš artilerijos, žuvo 5 civiliai“, – tikino K.Tymošenka. 

Rusijos praeitą savaitgalį surengtos raketų atakos, kurios taikiniu tapo daugiabutis Ukrainos rytinės Donecko srities Časiv Jaro mieste, aukų padaugėjo iki 47, trečiadienį pranešė gelbėtojai.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad trečiadienį penkiaaukščio namo griuvėsiuose aptiktas dar vieno žuvusiojo kūnas.

„Iš viso rasti 47 žuvusiųjų kūnai, tarp jų vieno vaiko. Iš po griuvėsių išgelbėti devyni žmonės“, – naujienų agentūra „Unian“ citavo gelbėjimo tarnybos pranešimą.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Gelbėtojai išvalė ir išardė daugiau kaip 465 tonas sugriauto namo nuolaužų, darbai tęsiami, nurodė tarnyba.

Rusijos pajėgos praeitą šeštadienį apšaudė Časiv Jarą iš salvinės raketų ugnies sistemų „Uragan“. Dalis raketų pataikė į penkiaaukštį, kurio dvi laiptinės buvo sugriautos.

Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamame Luhansko mieste trečiadienio naktį mieste girdėjosi sprogimai ir kilo gaisrai. Rusijos valstybinė žiniasklaida ir separatistų atstovai teigia, kad tai įvyko dėl Ukrainos raketų smūgio į mieste esančius objektus. Ukrainos vadovybė kol kas to nekomentavo, skelbia radijo stotis „Svoboda“.

Stop kadras iš video/Sprogimai Luhanske

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos valstybės sienos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka ptanešė, kad Baltarusijos pasienietis kirto sieną ir pareiškė norįs prisijungti prie Ukrainos pajėgų kare prieš Rusiją.

Anot jo, neseniai vieno iš Voluinės pasienio būrio padalinių sulaikė vyrą be dokumentų. Jis nelegaliai kirto Ukrainos sieną.

„Sulaikytasis pranešė, kad jis yra Baltarusijos pasienietis ir tarnauja Bresto pasienio grupėje. Pažymėjo, kad pažeidimą nusprendė padaryti, kad prisijungtų prie Ukrainos gynybos pajėgų kare prieš Rusijos agresorių.

Ukrainos VSAT nuotr./Sulaikytas baltarusis

Vyras taip pat sakė, kad jo aplinkoje buvo ir daugiau norinčių prisijungti prie Ukrainos pajėgų. Baltarusijos pasienietis su vienu iš jų ir nusprendė kirsti Ukrainos sieną, tačiau pakeliui jie buvo aptikti ir persekiojami, į juos paleisti šūviai. Todėl tik jam pavyko kirsti valstybės sieną“, – skelbia A.Demčenka.

Jis pridūrė, kad šiuo metu yra tikrinama sulaikyto Baltarusijos Respublikos piliečio pateikta informacija, po kurios bus sprendžiama dėl tolesnio jo likimo.

Rusija nepasiekė pagrindinio tikslo – okupuoti Ukrainą – todėl ruošiasi prisijungti jau užgrobtas teritorijas, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos tarnybos atstovas Vadymas Skibickis.

„Rusijos strateginis tikslas dėl visiškos mūsų teritorijos okupacijos nepasiektas.

Antra, mes aiškiai matome ir turime informaciją, kad tiek Rusijos Federacijos įstatymų leidžiamojoje institucijoje, tiek vyriausybėje, tiek kitose struktūrose nagrinėjami visi klausimai dėl galimos laikinai okupuotų teritorijų integracijos į Rusijos Federaciją – politiškai, ekonomiškai ir teritoriškai.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Kaip tai įvyks, pamatysime arčiau rudens“, – sakė V.Skibickis.

Žvalgybos atstovas pažymėjo, kad fiksuojamos suaktyvėjusios priemones, skirtos užgrobtoms teritorijoms Donecko, Chersono ir Luhansko srityse aneksuoti. V.Skibickis šias priemones įvardijo kaip pasirengimą vadinamiesiems referendumams.

Žvalgybos duomenimis, Rusijoje rengiamos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios turėtų supaprastinti pilietybės gavimo tvarką dėl teritorijos integracijos ar prisijungimo prie Rusijos Federacijos ir kt. 

Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis, artimiausią savaitę Rusija daugiausia dėmesio skirs bandymams veržtis į Slovjanską ir Kramatorską.

Pažymima, kad Donbase Rusijos pajėgos greičiausiai sutelks dėmesį į mažų miestelių, tokių kaip Siverskas ir Dolyna, užėmimą, Slovjansko ir Kramatorsko prieigose, o pagrindiniai šio operacijos etapo taikiniai bus Slovjansko ir Kramatorsko miestų rajonai.

Žvalgyba pažymi, kad pasipriešinimo judėjimas okupuotose teritorijose atakuoja okupacinės valdžios atstovus ir kolaborantus – neseniai buvo susprogdintas okupantų paskirto vieno miestelio „administracijos vadovo“ automobilis – ir ši tendencija tikrai sustiprės, sukeldamas papildomų problemų rusams.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

Jie taip pat pažymi, kad Rusijos Federacija ir toliau bando sumenkinti Ukrainos vyriausybės teisėtumą ir sustiprinti okupuotų teritorijų kontrolę. Tai visų pirma liudija Rusijos ir Ukrainos miestų ir regionų „dvynių“ iniciatyva bei potvarkis dėl Rusijos pilietybės suteikimo ukrainiečiams tvarkos supaprastinimo.

Donecko srities Časiv Jaro mieste po liepos 9 dienos įvykdytos atakos aukų skaičius padidėjo iki 46. Apie tai pranešė Donecko srities karinės administracijos atstovė spaudai Tetjana Ignačenko.

„Paskutinis skaičius šiuo metu (liepos 13 d. ryte – red.) yra 46 kūnai. Gelbėtojams pavyko ištraukti juos iš namo griuvėsių. Devynis žmones po atakos pavyko išgelbėti.

Pavlo Kyrylenkos „Telegram“ nuotr./Rusijos smūgio daugiabučiui Časiv Jare padariniai

Apie 85% griuvėsių jau išardyta. Gelbėtojai pastebi, kad šiandien tikriausiai artėja šios gelbėjimo operacijos pabaiga“, – sakoma pranešime.

Plataus masto kare prieš Ukrainą Rusija jau prarado 37 570 karių, 3 832 šarvuotas kovines artlerijos ir 839 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak jo, Rusija taip pat neteko 217 lėktuvų, 188 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusijos kariuomenė patyrė Mykolajivo kryptimi.

2022 m. liepos 13 d. ryto duomenimis, Ukrainoje per plataus masto ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją nukentėjo daugiau nei tūkstantis vaikų, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

„Pagal oficialią informaciją, žuvo 349 vaikai ir daugiau nei 652 buvo sužeisti.

Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta darbai juos tikslinant aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – teigiama pranešime.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad priešo amunicijos sandėliai ir žvalgybos grupės regione naikinami beveik kiekvieną dieną.

„Rusijos kariuomenė nesiliauja apšaudyti. Tačiau greičiausiai ji tausoja turimas sviedinių atsargas, nes jų tiekimas buvo nutrauktas dėl mūsų naujų ilgo nuotolio ginklų darbo.

Neseniai buvo susprogdinti kariniai sandėliai Kadiivkoje ir Luhanske. Šiąnakt neramiai buvo ir Luhansko pramoninėje zonoje.

Tačiau okupantų diversinės grupės vėl juda į priekį, bando rasti silpnų mūsų gynybos vietų. Ardomosios žvalgybos priemonių stiprinimas vyksta dėl amunicijos trūkumo“, – tikino S.Haidajus.

Ukrainos kariai sėkmingai atrėmė okupantų puolimą Dovhenkės ir Dolynos kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo feisbuko puslapyje.

„Slovjansko kryptimi priešas nesiliauja apšaudyti Dolynos, Dibrovnės, Kurulkos, Mazanovkos, Adamovkos, Vernopolio, Husarovkos, Čepelio, Velikos Kamyševos, Krasnopolio, Krestiškių, Dovhenkės ir Majako gyvenviečių rajonų. Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė puolimą Dovhenkės ir Dolynos kryptimi. Neatmetama galimybė, kad priešas ir toliau vykdys puolimo veiksmus, siekdamas pagerinti taktinę situaciją ir sudaryti palankias sąlygas puolimui Iziumo-Slovjansko kryptimi“, - rašoma pranešime.

Generalinis štabas praneša, kad Charkivo kryptimi rusai laiko Vakarų ir Rytų karinių apygardų karių grupuotę, pagrindinės jos pastangos sutelktos į gynybą.

Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo miestą ir Sosnovkos, Dementjevkos, Nikolskojės, Rusų ir Čerkasų Tiškių, Pjotniko, Slatino, Prudjankos, Naujosios, Ivanovkos ir Zalimano gyvenvietes iš statinės ir raketinės artilerijos.

Pranešama, kad Kramatorsko kryptimi Rusijos kariuomenė aktyvių veiksmų nevykdė, šaudė iš artilerijos ir minosvaidžių prie Tatjanovkos, Nikolajevkos, Krivaja Lukos, Siversko, Serebriankos ir Spirnės gyvenviečių. Iš oro smogta netoli Verchnekamensko.

Siversko kryptimi priešo kariuomenės sudėtis ir padėtis mažai keitėsi, rašoma generalinio štabo pranešime. Okupantai iš minosvaidžių apšaudė Ukrainos karių pozicijas netoli Vovkivkos, Sumų srityje.

Baltarusijos kariuomenė pasienyje su Ukraina pakeitė dalį personalo ir įrangos, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai vykdo užduotis, skirtas Baltarusijos ir Ukrainos sienos apsaugai stiprinti Voluinės ir Polesės kryptimis, taip pat vykdoma kai kurių darbuotojų ir įrangos rotacija“, – rašoma pranešime.

Skelbiama, kad išlieka grėsmė, jog iš šios šalies teritorijos ir oro erdvės gali būti vykdomi Rusijos raketų ir oro smūgiai.

Rusija ir Ukraina trečiadienį ketina surengti pirmąsias derybas su Jungtinių Tautų ir Turkijos pareigūnais, siekiant išeiti iš kelis mėnesius besitęsiančios aklavietės dėl grūdų gabenimo Juodąja jūra.

Keturšalis susitikimas Stambule rengiamas tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, išaugus maisto kainoms ir milijonams žmonių skurdžiausiose pasaulio dalyse susidūrus su bado grėsme.

Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Tačiau Rusijos invazija smarkiai sutrikdė šios produkcijos gamybą ir išvežimą.

Apie 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų yra užblokuoti Ukrainos uostuose Juodosios jūros pakrantėje.

Susiklosčius tokiai padėčiai pasaulio rinkose smarkiai išaugo tam tikrų maisto produktų ir aliejų kainos, o labiausiai paveikti yra Afrikos ir Vidurinių Rytų regionai.

Pasak turkų pareigūnų, Juodojoje jūroje šiuo metu laukia 20 prekybinių laivų, į kuriuos būtų galima greitai pakrauti ukrainietiškų grūdų.

Derybas sunkina besiplečiantys įtarimai, kad Rusija bando eksportuoti grūdus, kuriuos pavogė iš Ukrainos ūkininkų savo kontroliuojamuose regionuose.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos pajėgos Ukrainoje tebėra operacinėje pauzėje, rašo JAV Karo studijų institutas kasdieninėje karo Ukrainoje apžvalgoje.

„Rusijos pajėgos toliau persigrupuoja, ilsisi, atnaujina ir atkuria pajėgas, bombarduoja svarbiausias vietoves, kad sudarytų sąlygas būsimoms antžeminėms puolamosioms operacijoms, ir vykdo ribotas zondavimo atakas“, – rašo instituto analitikai.

Institutas pažymi, kad operatyvinė pauzė nereiškia atakų nutraukimo.

„Dabartiniai Rusijos puolamieji veiksmai greičiausiai skirti pasirengti būsimoms puolamosioms operacijoms, kurių laikas lieka neaiškus“, – rašoma apžvalgoje.

Pagrindinės instituto analitikų įžvalgos:

• Pranešama, kad Kremlius įsigyja Irano bepiločių orlaivių, kurie, tikėtina, pagerins Rusijos oro žvalgybą ir netiesioginės ugnies tikslumą Ukrainoje.
• Rusijos pajėgos surengė ribotus ir nesėkmingus antžeminius puolimus į šiaurę nuo Slovjansko ir į rytus nuo Siversko.
• Rusijos pajėgos tęsė oro ir artilerijos smūgius aplink Bachmutą ir Avdijivką.
• Rusijos pajėgos surengė kelis nesėkmingus antžeminius puolimus į šiaurę nuo Charkivo miesto.
• Rusijos pajėgos tikriausiai surengė netikrą išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę okupuotame Enerhodare, Zaporižios srityje.
• Rusijos ir Ukrainos šaltiniai pranešė, kad liepos 10 d. per Ukrainos smūgius Chersono mieste žuvo keli Rusijos karininkai.
• Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos amunicijos sandėliams pietinėje ašyje.

Antradienį Rusijos pajėgos iš įvairių ginklų 58 kartus apšaudė keturių bendruomenių teritorijas Sumų regione, pranešė Sumų karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Nuo 10 val. ryto prasidėjo minosvaidžių ugnis į Šalyhino bendruomenę, 14 minosvaidžių sviedinių šūvių.15.30 val. pasipylė dar 4 minosvaidžių sviediniai.

Bilopolskajos bendruomenė: apie 18 val. rusai pradėjo šaudyti iš minosvaidžių, atvyko 20 žmonių. Znob-Novgorodo bendruomenė: apie 18.00 val. – apšaudymas, 13 įeinančių raketų. Krasnopolio savivaldybė: 18 val. rusai paleido dvi salves iš kelių raketų paleidimo įrenginių“, – rašė D.Žyvyckis.

Tuo pat metu į kitą gyvenvietę pataikė minosvaidis, 5 raketos.

„Laimei, žmonės nenukentėjo“, – pranešė D.Žyvyckis.

Ukrainos karinės oro pajėgos smogė šaudmenų sandėliui ir rusų koncentracijai Chersono srityje, pranešė Pietų operatyvinė vadovybė.

„Dienos metu pora priešo naikintuvų Su-30 smogė Odesos regionui keturiomis priešradarinėmis raketomis X-31. Raketos buvo neutralizuotos, po to jos nukrito į jūrą. Pora mūsų atakos lėktuvų smogė šaudmenų sandėliui ir priešo koncentracijai netoli Novopetrovkos Chersono srityje. Trys priešo naikintuvai bandė trukdyti mūsų aviacijai, paleisdami dvi raketas „oras-oras“, – sakoma pranešime.

Ukrainos aviacija nuostolių nepatyrė.

„Tačiau būtent dėl šių raketų buvo sunaikinta katilinė prie statybų parduotuvės Baštankoje, kur žuvo civilė moteris, ir kilo gaisras lauke už miesto. Gaisrą greitai užgesino gelbėtojai. Kitų aukų nebuvo“, – sakoma pranešime.

Raketų ir artilerijos daliniams vykdant šaudymo užduotis, buvo sunaikinta 30 rusų, 122 mm haubica, daugkartinis raketų paleidimo įrenginys „Uragan“, keturi šarvuočiai ir transporto priemonės, taip pat du lauko amunicijos sandėliai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi pareiškė, kad Rusijos okupantai neturės saugaus užnugario jokioje Ukrainos žemėje, kurią jie okupavo.

Pasak jo, okupantai jau gerai pajuto, ką reiškia modernioji artilerija.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jie neturės saugaus užnugario niekur Ukrainos žemėje, kurią jie užima. Jie pajuto, kad mūsų šauktinių operacijos, kuriomis siekiama apsaugoti jų tėvynę, yra daug stipresnės už bet kokias jų „specialiąsias operacijas“. Rusijos kariai – tai žinome iš perimtų jų pokalbių – atvirai bijo mūsų ginkluotųjų pajėgų“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Jis pridūrė, kad vadinamoji antroji pasaulio kariuomenė bijo ukrainiečių ir gali ką nors padaryti tik remdamasi begalinėmis senų sovietinių ginklų atsargomis.

„Nėra nei strateginės jėgos, nei charakterio, nei supratimo, ką jie daro čia, mūsų žemėje. Nėra net trupučio drąsos pripažinti pralaimėjimą ir išvesti karius iš Ukrainos teritorijos“, – sakė V.Zelenskis.

Antradienį vakare Dnipro srityje Rusijos pajėgos smogė Nikopolio priemiesčiui , kilo gaisras, pranešė Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

„Rusijos kariuomenė smogė Nikopolio rajonui iš raketų MLRS. Nikopolio pakraštyje kilo gaisras. Gelbėtojai gesina gaisrą“, – pažymėjo jis.

Preliminariai aukų nebuvo. Be to, pasak V.Rezničenkos, Ukrainos kariškiai Nikopolio rajone numušė priešo droną.

„Tai jau 11-as Rusijos žvalgybinis dronas, sunaikintas danguje virš regiono“, – patikslino OVA pirmininkas.