Vakarai pažadėjo skirti daugiau ginklų ir kitokios paramos Ukrainai

Tarptautinio respublikonų instituto (TRI) Apklausų tyrimų įžvalgų centro Ukrainoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad tikėjimas pergale bei V.Zelenskio palaikymas išlieka stiprūs. 

Daugelis ukrainiečių nepritaria, kad reikėtų atsisakyti kurios nors teritorijos, o parama narystei NATO išaugo.

Paklausti, ar tiki, kad Ukraina laimės karą, net 98 proc. respondentų atsakė teigiamai. 91 proc. ukrainiečių teigiamai vertina prezidento V.Zelenskio darbą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Pastaraisiais mėnesiais padidėjo parama narystei NATO. 72 proc. ukrainiečių pritartų stojimui į Aljansą, jei referendumas būtų organizuojamas šiandien. Šis skaičius – 13 procentinių punktų didesnis nei gegužės mėn. paskelbtoje apklausoje.

65 proc. respondentų teigia, kad pasibaigus karui Ukraina išsaugos savo teritorijas, pripažintas 1991 metais tarptautiniu mastu. Dar 14 proc. nurodė, kad šalis atgaus iki Rusijos puolimo kontroliuotas teritorijas.  

Ukrainos lyderis V.Zelenskis vakariniame kreipimesi paragino pasaulį reaguoti į Rusijos vykdomus Zaporižios AE apšaudymus.

„Rusija pasiekė dugną pasaulio terorizmo istorijoje. Niekas taip akivaizdžiai nesinaudojo branduoline jėgaine, kad pagrasintų visam pasauliui ir primestų jam savo sąlygas. Absoliučiai visi pasaulio gyventojai turi reaguoti neigiamai, kad išstumtų užpuolikus iš AE teritorijos. Tai ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio interesas“, – kalbėjo jis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

„Tik visiškas rusų pasitraukimas iš Zaporižios atominės elektrinės ir visiška Ukrainos situacijos aplink elektrinę kontrolė užtikrins branduolinės saugos atkūrimą visoje Europoje“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Anksčiau ketvirtadienį V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija gali išprovokuoti didžiausią istorijoje avariją Zaporižios AE, o tai prilygtų branduolinio ginklo panaudojimui be branduolinio smūgio.

Vakariniame kreipimesi jis taip pat paragino valdžios institucijų ir kariuomenės atstovus neskelbti detalių apie Ukrainos gynybos planus.

Ukrainos kariuomenė atrėmė ir net atstūmė Rusijos pajėgų puolimą rytuose, ketvirtadienį vakare naujausiame pranešime nurodė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Okupantai nesėkmingai bandė pagerinti taktines pozicijas netoli Kramatorsko miesto, bet jie buvo „nustumti atgal“, sakoma jame.

Ukrainos kariškiai taip pat sakė, kad jiems pavyko atremti Rusijos pajėgas, prie Bachmuto ir Avdijivkos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Ukrainos kariai okupantams padarė nuostolių ir privertė juos bėgti“, – sakė Generalinis štabas, pridūręs, kad Rusijai nepasisekė Avdijivkos kryptimi.

Ukrainos kariuomenė teigė, kad intensyvus apšaudymas ir oro antskrydžiai vyko visoje rytinėje fronto linijoje. 

Buvęs Rusijos prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarnybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas lankėsi okupuotoje Luhansko srities dalyje, kur V.Putino nurodymu surengė saugumo susitikimą.

Apie vizitą į Ukrainą D.Medvedevas pranešė tviteryje. Pranešama, kad jis susitiko su apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko respublikų „vadovais“ Leonidu Pasečniku ir Denisu Pušilinu.

Rusijos kalėjimuose kalinami nusikaltėliai sako, kad gavo pasiūlymus kariauti fronte mainais į išankstinį paleidimą į laisvę bei pinigus. Vyrai tikina, kad tai jiems siūlė Vladimiro Putino virėju vadinamas Jevgenijus Prigožinas, oligarchas, susijęs su samdinių kuopa „Wagner Group“. Taip skelbia Rusijoje užsienio agentu paskelbtas žiniasklaidos portalas „Mediazona“.

Apie tai, kad „Wagner Group“ verbuoja nuteistuosius Leningrado srityje dalyvauti kare prieš Ukrainą, jau skelbta – liepos 2 dieną apie tai rašė žmogaus teisių gynėjų projektas gulagu.net. Taip pat – leidinys „Svarbios istorijos“. Per kelias savaites viešumoje pasklido informacija apie tai, kad samdinių ieškoma tarp nuteistųjų ir kituose Rusijos regionuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

Liepos pabaigoje kolonijose ir pastebėtas V.Putinui artimas verslininkas J.Prigožinas, kuris vadinamas ir „Wagner Group“ savininku ar bent globėju. Anot gulagu.net steigėjo Bladimiro Osečkino, J.Prigožinas pradėjo „verbavimo turą“ pirmiausia kolonijose buvusiems pareigūnams, o paskui – ir griežto režimo įkalinimo įstaigose.

Visas straipsnis – ČIA.

Vakarų šalys ketvirtadienį įsipareigojo pasiųsti daugiau ginklų ir suteikti kitokios paramos Ukrainai, visiškai įsigaliojus draudimui importuoti rusiškas anglis į Europos Sąjungą ir žvalgybai pranešant, kad sankcijos daro poveikį su gynybos sektoriumi susijusiam Maskvos eksportui.

Vokietija, Rusijos invazijos pradžioje laikyta vangia Ukrainos sąjungininke, anot kanclerio O.Scholzo, iš pagrindų keičia savo poziciją dėl ginkluotės siuntimo karo krečiamai šaliai.

O.Scholzas sakė, kad Vokietija „siunčia ginklus – ir labai daug, sparčiai ir labai veiksmingai. Ir toliau tai darysime artimiausiu laiku.“

Vokietijos vyriausybė patvirtino mažiausiai 710 mln. JAV dolerių (694 mln. eurų) vertės karinį eksportą ir planuoja toliau teikti Ukrainai finansinę pagalbą, sakė kancleris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Jungtinė Karalystė ir Danija paskelbė panašių įsipareigojimų padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos, smarkiai nuniokojusios šalį ir sukėlusią atgarsių visame pasaulyje.

„Mes jūsų nenuvilsime“, – sakė Danijos premjerė Mette Frederiksen, Kopenhagoje atidarydama tarptautinę donorų konferenciją.

Danija sakė, kad jos naujausias indėlis bus 113 mln. dolerių (110 mln. eurų) vertės ir kad bendra Ukrainai skirtos paramos vertė viršys 500 mln. dolerių (489 mln. eurų). Premjerė sakė, kad 5,8 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai yra „didžiulė auka“.

Pagrindinė Ukrainos donorė – Jungtinės Valstijos – nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną jau yra pažadėjusi skirti Ukrainai saugumo pagalbos, kurios vertė – 9,1 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų).

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Lietuva ieško galimybių Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai siųsti papildomos ginkluotės ir teigia, jog tai įvyktų greičiau, jeigu sąjungininkai sutiktų perduodamus ginklus pakeisti naujais.

Tokią poziciją išsakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, ketvirtadienį dalyvavęs Kopenhagoje vykusioje paramos Ukrainai konferencijoje.

„Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius (...) pabrėžė, kad Lietuva vis dar ieško galimybių remti Ukrainos kariuomenę papildoma ginkluote. Pasak viceministro, tai įvyktų greičiau, jei sąjungininkai sutiktų Lietuvos Ukrainai perduodamus pajėgumus pakeisti naujais“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos išplatintame pranešime.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Margiris Abukevičius

Lietuva Ukrainai yra perdavusi karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, minosvaidžių bei kitos karinės paramos.

Ministerija taip pat pranešė, kad rugpjūčio antroje pusėje Lietuva rengs papildomus penkis kursus ukrainiečiams įvairiose srityse ir per šešis mėnesius bus apmokiusi apie 150 specialistų.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad visuose šalies regionuose ketvirtadienį vakare du kartus buvo paskelbtas oro pavojus.

Jungtinės Valstijos palaiko Jungtinių Tautų ir kitų raginimus nustatyti demilitarizuotą zoną Ukrainos pietryčiuose esančioje Zaporižios atominėje elektrinėje ir jos apylinkėse, kurias šiuo metu yra okupavusios Rusijos pajėgos, ketvirtadienį pranešė Valstybės departamentas.

„Toliau raginame Rusiją sustabdyti visas karines operacijas Ukrainos branduoliniuose objektuose arba netoli jų ir grąžinti visą kontrolę Ukrainai, taip pat  palaikome ukrainiečių raginimus nustatyti aplink atominę elektrinę demilitarizuotą zoną“, – sakė Valstybės departamento atstovė.

„Baltarusija tampa vis nestabilesnė ir vis labiau traukiama į karą“, – interviu 15min ketvirtadienį pareiškė Baltarusijos opozicijos aktyvistas Franakas Viačorka, komentuodamas pranešimus apie sprogimus Rusijos naudojamoje karinėje aviacijos bazėje Gomelio srityje. Jo teigimu, liudininkų pateikti duomenys ir viešai pateikiama informacija leidžia kelti kelias pagrindines versijas dėl to, kas įvyko.

Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas teigė, kad sprogimų faktas netoli Ziabrovkos nekelia jokių abejonių.

Anot baltarusių opozicijos, šią oro bazę Baltarusijos pietryčiuose netoli Ukrainos sienos rusai naudojo kaip lėktuvų, sraigtasparnių ir raketų paleidimo aikštelę pulti Ukrainą.

Asmeninio archyvo nuotr./Franakas Viačorka

„Gavome informaciją iš liudininkų, ją taip pat patvirtina kiti šaltiniai, kad naktį įvyko mažiausiai aštuoni sprogimai su blyksniais. Nėra abejonių, kad tai įvyko“, – 15min sakė F.Viačorka.

Jo neįtikina oficiali Baltarusijos gynybos ministerijos versija apie mažą incidentą – esą atliekant bandymą užsidegė įrenginys, kurio variklis buvo pakeistas.

Plačiau skaitykite ČIA.