JAV: naujausios ginklų siuntos buvo skirtos Ukrainos kontrpuolimui pietuose

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vakariniame kreipimesi kalbėjo, jog Rusijos kariuomenei iki vasaros pabaigos taip ir nepavyko užimti visos Donecko srities, nors to reikalavo Kremlius. Okupuoto Krymo gyventojus jis paragino laikytis atokiau nuo Rusijos karinių objektų.

Jis pagyrė Ukrainos karius, ypač aktyviai kovojančius prie Avdijivkos ir Bachmuto.

„Rusijos karinei vadovybei buvo pavesta Donecko sritį užimti iki rugpjūčio pabaigos. Rugpjūčio pabaiga rytoj. Donbase – Ukrainos vėliava ir Ukrainos didvyriai nepaisant visko: nepaisant visą parą trunkančių Rusijos apšaudymų, nepaisant okupantų pastangų ten perkelti įvairius samdinius ir nuteistuosius“, – kalbėjo jis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Prezidentas taip pat paragino okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti prie Rusijos karinių objektų.

„Rusijos kariuomenė neturi ir neturės jokių saugių bazių ar ramių vietų visoje laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje nuo Krymo iki Charkivo srities“, – teigė V.Zelenskis. 

Jis taip pat sakė besitikintis, kad kartu su tarptautiniais partneriais Kyjivui pavyks susigrąžinti užimtos Zaporižios AE kontrolę bei šią v

„Gaila, kad Rusija nesustabdė provokacijų būtent tuose maršrutuose, iš kurių misija turi atvykti į stotį. Tačiau tikiuosi, kad TATENA misija galės pradėti savo darbą...“, – kalbėjo jis.

Pusė metų karo Ukrainoje Rusijai atnešė ne tik didžiulius nepakeičiamus žmonių nuostolius, bet ir milžinišką ginklų bei karinės technikos sunaudojimą: valdomų raketų jau labai trūksta, artilerijos sviediniai ir šarvuočiai bus išeikvoti iki metų pabaigos, o karinės aviacijos būklė neleidžia vykdyti plataus masto oro kampanijos. Dėl sankcijų Rusija negali tęsti pramoninės ginkluotės gamybos ir papildyti savo ginklų atsargų, kurios sparčiai artėja prie pabaigos, skelbia opozicinis Rusijos interneto portalas „The Insider“.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

Viena iš nepakankamai įvertintų problemų – Rusijos artilerijos sviedinių ir patrankų atsargų ribotumas. Ekspertai, stebėtojai ir paprasti piliečiai, kurie domisi šia problema, paprastai mano, kad Rusija turi dideles artilerijos ginklų atsargas, paveldėtas iš Sovietų Sąjungos. Problema ta, kad sovietiniai sviediniai negalėjo būti ilgai saugomi, todėl per antrąją Čečėnijos kampaniją 2002 m. vasarą Rusijos kariuomenė susidūrė su 122 mm ir 152 mm sviedinių trūkumu.

Žinoma, tai nereiškia, kad visą sovietų artilerijos arsenalą reikia nurašyti. Pavyzdžiui, kietojo kuro raketų paleidikliai, skirti daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams, yra daug mažiau jautrūs ilgam laikymui nei sviediniai, skirti artilerijos pabūklams, kurių bent jau daugumą jau seniai reikėjo atnaujinti. Be to, šį arsenalą išsėmė ne tik du Čečėnijos karai ir trumpalaikė Gruzijos kampanija, bet ir 2014-2015 m. karinė kampanija Ukrainoje ir, ko gero, dar labiau kampanija Sirijoje, rašo „The Insider“.

Visą straipsnį rasite ČIA.

Rusijos siekiams surengti fiktyvius referendumus okupuotose Ukrainos dalyse vadovauja aukšto rango Kremliaus pareigūnas Sergejus Kirijenka, nurodė JAV valstybės departamento atstovo spaudai vyriausiasis pavaduotojas Vedantas Patelis. 

S.Kirijenka yra Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas, anksčiau jis vadovavo Rusijos valstybinei atominės energetikos korporacijai „Rosatom“.

„Kirijenka yra atsakingas už Rusijos valdomų teritorijų priežiūrą prieš bandymą jas inkorporuoti į Rusiją, kuris būtų neteisėtas, jei būtų įvykdytas“, – sakė JAV pareigūnas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

V.Patelis pakartojo JAV vertinimus, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija gali surengti fiktyvius referendumus užimtose pietų Ukrainos teritorijose. 

„Vykdydama fiktyvius referendumus Rusija neabejotinai pasitelks propagandos ir dezinformacijos kampanijas, klastos rinkėjų aktyvumą ir perdėtai padidins procentą tų, kurie neva balsavo už prisijungimą prie Rusijos“, – sakė jis.

„Norime aiškiai pasakyti, kad bet kokie Kremliaus teiginiai, jog Ukrainos žmonės kažkokiu būdu nori prisijungti prie Rusijos, yra melas. Apklausos rodo, kad tik 3 proc. ukrainiečių teigia, jog norėtų, kad Ukraina taptų Rusijos vadovaujamos Eurazijos muitų sąjungos nare“, – sakė jis.

Enerhodaro miesto meras Dmytro Orlovas „Radio Svoboda“ papasakojo, kad Rusija nuolat apšaudo miestą, gyventojus apėmė panika. 

„Šiandien daugiau ar mažiau ramu, tačiau apšaudymai nesiliauja nei dieną, nei naktį. Apšaudoma ir miesto infrastruktūra, ir gyvenamieji rajonai. Tarp gyventojų, kurie stengiasi kuo greičiau palikti miestą ir persikelti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamą teritoriją, kilo panika. Tačiau ir čia trukdo okupantai: jų neišleidžia“, – sakė D.Orlovas.

Jo vertinimu, beveik pusė Enerhodaro, kuriame iki Rusijos invazijos gyveno apie 53 tūkst. žmonių, gyventojų jau išvyko. Daugelis Zaporižios AE darbuotojų lieka dirbti, sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

„Jie suvokia savo atsakomybę prieš pasaulį ir Europos visuomenę. Nes be jų niekas kitas negalės panaudoti savo profesinių įgūdžių branduolinės ir radiacinės saugos srityje“, – aiškino meras.

Jis taip pat pridūrė, kad Enerhodaro gyventojai ir AE darbuotojai  tikisi, jog TATENA ekspertai po apsilankymo atominėje elektrinėje padarys „tinkamas išvadas“.

„Naudoti didžiausią Europos atominę elektrinę kaip mūšio lauką yra tiesiog blogis, galintis sukelti precedento neturinčių pasekmių pasauliniu mastu“, – sakė Enerhodaro meras.

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis antradienį pasiūlė Europos Sąjungai (ES) grįžti prie svarstymų įvesti karinę taikos palaikymo misiją, kuri saugotų Ukrainoje esančią rusų karių užimtą Zaporižios atominę elektrinę.

„Niekada nebuvome taip arti branduolinės katastrofos negu kad esame dabar. Tik apgailestauti dėl situacijos gali nepakakti“, – žurnalistams Prahoje sakė ministras, atvykęs į neformalų ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Turėtume grįžti prie tos pačios diskusijos, kurią rengėme beveik prieš pusę metų, apie galbūt netgi karinių taikos palaikymo pajėgų (steigimą – BNS), kurios užtikrintų branduolinę saugą Zaporižios atominėje elektrinėje ir aplinką ją“, – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį pranešė, kad Rusija „toliau deda pastangas, kad visiškai kontroliuotų Donecko srities teritoriją ir išlaikytų laikinai užimtas teritorijas Chersono srityje, dalyje Charkivo srities, Zaporižioje ir Mykolajivo srityje.“

Be to, remiantis pranešimu, priešas intensyvina kariuomenės stiprinimą Donecko sąsiauryje, perkelia 3-iojo armijos korpuso dalinius į laikinai okupuotas teritorijas Zaporižios ir Charkivo srityse.

Mykolajivo 79-osios oro desantininkų brigados nuotr./Sunaikinti Rusijos pajėgų tankai

„Pagrindinės mūsų dalinių pastangos sutelktos į vadovavimo ir valdymo centrų, priešlėktuvinės gynybos, šaudmenų sandėlių bombardavimą ir priešo logistinio aprūpinimo sistemos trikdymą“, – rašoma pranešime. 

Rusija tęsia Ukrainos gyvenviečių apšaudymus. 

J.Bideno administracija pastaruosius porą mėnesių padėjo Ukrainos kariuomenei pasirengti dabar vykstančiam kontrpuolimui, reaguodama į konkrečius ginklų prašymus, teigia administracijos pareigūnas. Apie tai rašo CNN.

Pareigūnas teigia, kad Ukraina kelis mėnesius prašė JAV ginklų, specialiai pritaikytų planuojamam kontrpuolimui pietuose.

JAV įvykdė daugelį šių prašymų, įskaitant papildomus šaudmenis, artileriją ir „Javelins“, sakė pareigūnas. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Nors informacija apie paramą buvo skelbiama viešai, anksčiau nežinota, kad jie iš dalies skirti būtent pastarosiomis dienomis prasidėjusiam Ukrainos puolimui šalies pietuose. 

Kaip rašo JAV pareigūnu besiremiantis CNN, šalies gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir aukščiausio rango generolas Markas Milley nuolat palaikė ryšį su kolegomis Ukrainoje, aiškinosi, kokios konkrečios ginkluotės reikia labiausiai.

Vokietija antradienį pasiūlė kompromisą pastaruoju metu ES svarstomu klausimu, ar rusų turistams turi būti uždrausta keliauti į bloką.

„Manau, kad Prahoje galime rasti gerą sprendimą“ per antradienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, sakė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock.

A.Baerbock per Vokietijos vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį netoli Berlyno pranešė, kad siūlys atsisakyti greitųjų ir daugkartinių vizų, bet paragins visiškai nedrausti įvažiuoti turistams iš Rusijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Annalena Baerbock

Siūlymas uždrausti rusų turistams atvykti į Europą suskaldė ES valstybes: dalis jų šią idėją uoliai palaiko, o kitos jai nepritaria, baimindamosi, kad bus užvertos durys iš tėvynės bėgantiems rusų disidentams.

Europos Sąjunga jau paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, reaguodama į vasario 24 dieną prasidėjusį Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad iš Rusijos okupuoto Krymo organizuojami evakuacijos maršrutai. 

„Kiekvieno piliečio gyvybė Ukrainai yra absoliutus prioritetas. Todėl rengiame evakuacijos maršrutus okupuoto Krymo gyventojams, norintiems išvykti aktyvios deokupacijos metu. Kol kas prašome visų nesiartinti prie karinių objektų ir pasitikrinti slėptuves nuo bombų“, – tviterio paskyroje rašo jis.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka skelbia, kad Rusijos užimtame mieste dėl maisto trūkumo kilo gyventojų maištas. Anot jo, okupacinėmis sąlygomis nusivylę gyventojai susirinko Hurovo parke. 

Kaip savo telegram kanale teigia P.Andriuščenka, okupacinės pajėgos gyventojams neteikia jokios humanitarinės pagalbos, o vienintelė parama gaunama iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos, tačiau ir ši nėra pajėgi pasirūpinti visais maisto neturinčiais Mariupolio gyventojais.

Vatikanas antradienį paaiškino popiežiaus Pranciškaus poziciją dėl Ukrainos, pontifiko komentarams apie rusų ultranacionalisto dukters žūtį suerzinus Kyjivą.

„Šventojo Tėvo žodžius šiuo jautriu klausimu reikia suprasti kaip balsą, pakeltą ginant žmogaus gyvybę ir su ja susijusias vertybes, o ne kaip politinę poziciją“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.

Pareiškime pabrėžiama, kad karą Ukrainoje „pradėjo Rusijos Federacija“ ir kad Pranciškus „aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Rugpjūčio 24 dieną kalbėdamas Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, popiežius taip komentavo konfliktą: „Tiek daug nekaltų žmonių... moka kainą už beprotybę.“

Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Darją Duginą – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrą, žuvusią sprogus bombai, padėtai jos automobilyje.

Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas atsakė, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.

Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo. Jo nuosaikus požiūris papiktino Kyjivą, kuris praėjusią savaitę pasmerkė jo pareiškimą, kuriame popiežius apgailestavo, kad už karą moka nekalti žmonės abiejose šalyse.

Taip pat skaitykite ČIA.

Ukrainos pareigūnai teigia, kad Chersono regione dėl sugadintų tiltų per Dnieprą Rusijos pajėgos negali kirsti upės ir padėti savo daliniams, esantiems fronto linijose toliau į šiaurę.

„Priešas bando atitraukti rezervus iš kairiojo (pietinio) kranto“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Ukrainos kariuomenės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk.

„Mes kruopščiai ir preciziškai dirbome ant šių tiltų: jie yra pagrindinės transporto arterijos per Dnieprą, jie tapo nepravažiuojami sunkiajai technikai“, sakė ji ir pridūrė, kad visi tiltai yra nepravažiuojami. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Jie gali ir toliau bandyti įrengti keltų ar pontonines perkėlas, tačiau visa teritorija, kurioje jos gali būti dislokuotos, taip pat yra mūsų kontroliuojamoje ugnies zonoje ir bus smogta“, – pridūrė ji.

Antradienį anksti ryte pranešta apie naujus smūgius pagrindiniam Antonivskio tiltui, jungiančiam pietinį Chersoną su Chersono miestu.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, besiruošiančia išvykti ilgai laukto vizito į Rusijos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę.

„Norime, kad TATENA misija... pasiektų elektrinę ir padarytų viską, kas įmanoma, kad būtų išvengta [branduolinės katastrofos] pavojaus“, – prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

„Šiandien tai tikriausiai vienas svarbiausių klausimų, susijusių su Ukrainos ir pasaulio saugumu“, – pabrėžė V.Zelenskis, ragindamas „nedelsiant demilitarizuoti elektrinę“ ir perduoti ją „visiškai Ukrainos kontrolei“.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Maskvos teismas antradienį skyrė 15 parų arešto vienam liberaliam politikui, kuris sovietų diktatoriaus Josifo Stalino režimą prilygino Adolfo Hitlerio nacistinei Vokietijai.

72-ejų Leonidas Gozmanas buvo nubaustas už 2020 metų įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame jis kritikavo Rusijos teisės aktus, draudžiančius Sovietų Sąjungą lyginti su nacistine Vokietija, sakydamas, kad „neteisinga dėti tarp jų lygybės ženklą – Hitleris buvo absoliutus blogis, o Stalinas – dar blogesnis“.

Antradienį Maskvos Tverės rajono teismas nusprendė, kad ši L.Gozmano pastaba pažeidė įstatymą.

L.Gozmanas, griežtas Maskvos karo Ukrainoje kritikas, išvyko iš Rusijos, kai jis prasidėjo, bet birželį grįžo ir tai pavadino „moraliniu“ pasirinkimu.

„Scanpix“/AP nuotr./Policininko lydimas Leonidas Gozmanas

Rusijos teisingumo ministerija įtraukė jį į „užsienio agentų“ sąrašą. Užsienio agentais laikomi asmenys ir subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti savo publikacijas; antraip jiems gali grėsti baudos.

Liepą rusų pareigūnai trumpam buvo sulaikę L.Gozmaną, Rusijos vidaus reikalų ministerijai išdavus arešto orderį dėl jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos.

Išsamiau skaitykite ČIA.

Rusija, ne kartą paskelbusi apie JAV daugkartinių raketų sistemų HIMARS sunaikinimą, iš tiesų surengė keletą raketų smūgių prieš HIMARS medinius maketus, pranešė laikraštis „Washington Post“ , remdamasis aukštais JAV ir Ukrainos pareigūnais.

Pasak leidinio, mediniai maketai buvo pagaminti taip gerai, kad juos užfiksavę Rusijos bepiločiai orlaiviai juos palaikydavo tikromis HIMARS sistemomis ir perduodavo jų koordinates raketų nešėjams Juodojoje jūroje.

Rusija smūgiams suduoti panaudojo mažiausiai 10 brangių ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Kalibr“, teigė leidinys, remdamasis Ukrainos pareigūnu.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

Po tokios sėkmės Ukrainos kariuomenė nusprendė išplėsti HIMARS raketų sistemų medinių maketų gamybą.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Neformaliame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime Prahoje dauguma valstybių išreiškė palaikymą karinio mokymo misijos Ukrainos kariams steigimui, antradienį pranešė Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad mokymo misija, jos dalis ar vienas iš modelių galėtų vykti ir Lietuvoje. 

„Lietuva, žinoma, įsipareigoja prisidėti prie šios ES misijos, tuo pačiu suteikdama reikalingą personalą ir patalpas mokymams“, – pranešime teigė jis.

Kelios ES valstybės jau kurį laiką vykdo mokymus Ukrainos kariams, daugiausia suteikdamos galimybę išmokti naudotis ginklais, kuriuos Vakarų valstybės tiekia Ukrainai kaip karinę paramą kovoje prieš Rusiją.

Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./Vilniaus Rotušės aikštėje koncertas Ukrainos Nepriklausomybės dienai

Ministro teigimu, ES misija turėtų pradėti veikti kuo greičiau ir turi būti papildanti, o ne dubliuojanti jau vykdomus mokymus, taip pat – sukurianti ukrainiečiams reikšmingą papildomą vertę ir atliepianti skubiausius jų poreikius. 

Savo pasisakyme Prahoje ministras akcentavo, kad svarbi yra ne tik mokymo dalis, bet ir misijos aprūpinimo ginkluote dalis.

„Ukrainiečiams reikalinga karinė įranga, kuri po panaudojimo mokymams galėtų būti padovanota Ukrainai. Šios įrangos pirkimas galėtų būti dengiamas iš ES lėšų“, – teigė A.Anušauskas.

Vis dėlto dalis ES narių tokią idėją vertina skeptiškai. Tarp jų – Liuksemburgas, Austrija.

„Dar neaišku, ar tai tinkamas būdas padėti, – prieš susitikimą sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas. – Aš nesu tuo įsitikinęs.“

Rugpjūčio 30 d. Kyrylas Stremousovas, save vadinantis Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vadovo pavaduotoju, paskelbė vaizdo pranešimą, kuriame kritikavo tai, kaip Ukrainos kanalai ir žiniasklaida nušvietė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą prie Chersono.

Vienas Ukrainos tinklaraštininkas suabejojo, ar vaizdo įrašas buvo nufilmuotas Chersone: kadre esantis miestas visai į jį nepanašus.

BBC Rusijos tarnyba atidžiai išnagrinėjo vaizdo įrašą ir padarė išvadą, kad jis, matyt, buvo įrašytas Voroneže, už tūkstančio kilometrų nuo Chersono. Tiksliau, penkių žvaigždučių viešbutyje „Mariott“, esančiame Revoliucijos prospekte 38.

Dešinėje kadro pusėje, už kairiojoK. Stremousovo peties, yra Voronežo užtvanka. Iš karto už kairiojo peties stovi ilgas keturių aukštų stalinistinis pastatas su kolonada viduryje. Tai pastatas, esantis Revoliucijos prospekte 29 (gerą jo vaizdą galite pamatyti „Google Street View“).

Tarp šio pastato ir rezervuaro, taip pat už kairiojo K.Stremousovo peties, yra pilka kolona. Ši stela stovi Pergalės aikštėje. 

K.Stremousovo nugara dengia Karininkų namų pastatą ir buvusį „McDonalds“ pastatą.

Ankstesni „Mariott“ viešbučio gyventojai darė nuotraukas panašiu kampu. 

Pietuose Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo 60 vienetų priešo technikos, pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas spaudai Vladyslavas Nazarovas.

Pasak jo, per naktį Ukrainos bombonešiai surengė 2 smūgius į priešo susitelkimo zonas Kisilevkos ir Kostyrkos apylinkėse.

Raketų ir artilerijos daliniai atliko daugiau nei 220 ugnies smūgių, įkaitant į tris tiltus – Antonivkos automobilių tiltą, Antonivkos geležinkelio tiltą ir Darjivskio tiltą.

„Galutiniai priešo nuostoliai naktį buvo: 159 raketų paleidimo įrenginiai ir 60 priešo technikos vienetų, tarp kurių 5 tankai T-72, 3 haubicos Msta-B, raketų sistema S-300, elektroninės kovos stotis ir radiolokacinė stotis, 120 mm mobilus minosvaidis, 5 prieštankinių raketų sistemos, 40 vienetų šarvuotos ir automobilinės technikos“, – sakė V.Nazarovas.

Jis pridūrė, kad priešo karinio jūrų laivyno grupė Juodojoje jūroje ir toliau grasina panaudoti 24 didelio tikslumo raketas „Kalibr“, todėl pavojus išlieka aktualus.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams.

Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai.

Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst. vizų, o nuo karo pradžios vasarį iki birželio vidurio – kiek per 900.

Latvijos atstovybės užsienyje nuo vasario 25-osios nebepriima Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą. Jos dabar suteikiamos tik išimtiniais atvejais – humanitariniais sumetimais, Europos Sąjungos šalių piliečių artimiesiems, sunkios ligos ar giminaičių mirties atveju. Toks pat modelis taikomas Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje.

Anot VRM, vizų apribojimus būtina griežtinti, nes Ukrainoje kariaujantys Rusijos piliečiai daro karo nusikaltimus, o rusų pareigūnai savo kasdieniu darbu leidžia Maskvai tęsti agresiją.

Latvijos pareigūnams taip pat kelia susirūpinimą tai, kad dėl karo į Rusiją nelegaliai patenka daugiau ginklų ir sprogstamųjų medžiagų.

Be to, Rusijos žiniasklaida jau ilgą laiką propaguoja neapykantą NATO, ES ir žmonėms, nepalaikantiems Maskvos užsienio politikos, nurodė VRM.

Ministerija priminė, kad Baltarusija savo ruožtu remia invaziją į Ukrainą ir vasarį suteikė Rusijos kariuomenei placdarmą puolimui prieš kaimyninę šalį.

Minskas taip pat glaudžiai bendradarbiauja su Maskva žvalgybos srityje, o pernai ėmė organizuoti masinius neteisėtų migrantų srautus į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją, pabrėžė VRM.

Tuo metu Kamerūno piliečiai vis dažniau prašo vizų Latvijos atstovybėje Egipte, bet jų pateikiami dokumentai neretai būna suklastoti – taigi, tokių asmenų atvykimas irgi gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodė latvių pareigūnai.

Rusijos prokurorai antradienį paprašė skirti 24 metus kalėjimo buvusiam žurnalistui Ivanui Safronovui, kuris kaltinamas išdavyste dėl tariamo valstybės paslapčių atskleidimo, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

„Prokuroras prašė nuteisti Ivaną 24 metams griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ po uždaro posėdžio sakė I.Safronovo advokatas Dmitrijus Katčevas.

Anksčiau šiemet prieš teismą stojęs I.Safronovas pareiškė esąs nekaltas ir pasmerkė bylą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ivanas Safronovas

I.Safronovas, kuris yra kaltinamas „valstybės išdavimu tam tikra šnipinėjimo forma“, ilgus metus dirbo verslo laikraščiuose „Kommersant“ ir „Vedomosti“ ir buvo vienas gerbiamiausių Rusijos žurnalistų, rašančių apie gynybą.

Rusijos žiniasklaida pastaraisiais metais patiria vis didesnį spaudimą. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje jau užsidarė kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės.

I.Safronovas buvo suimtas 2020 metų liepą, kai pasitraukė iš žurnalistikos ir nuėjo dirbti valstybinės kosmoso agentūros vadovo patarėju.

Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai kaltina I.Safronovą rinkus konfidencialią informaciją apie Rusijos kariuomenę, gynybą bei saugumą ir perdavus ją vienos NATO šalies žvalgybai.

I.Safronovas teismo procesą vadina „visiška teisingumo parodija“ ir neigia savo kaltę.

I.Safronovo teigimu, jo reportažai buvo pagrįsti atvirų šaltinių analize ir pokalbiais su pareigūnais. Be to, jam iki šiol nepaaiškinta, kas konkrečiai jam inkriminuojama kaip valstybės išdavimas.

Atsižvelgdami į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Ukrainos pietuose, okupantai sustiprino saugumo priemones pagrindinėse Chersono regiono gyvenvietėse – ypač ieško ugnies koreguotojų ir diversinių grupių narių, pranešė Chersono regiono tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.

„Atsižvelgiant į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklą regione, orkai sustiprino saugumo priemones pagrindinėse Chersono srities gyvenvietėse. Tai atsispindėjo patruliavimo ir dokumentų bei išmaniųjų telefonų patikrų skaičiuje“, teigė jis.

Jie ieško derintojų ir diversantų. Rusai netgi sugebėjo pranešti, kad neva aptiko ir sunaikino vieną tokią grupę Chersone“.

J.Sobolevskis pažymėjo, kad okupantai bijo, todėl gali išlieti savo baimę ir pyktį ant civilių gyventojų.

Jis ragino vietos gyventojus nepamiršti prieš išeinant į lauką pasitikrinti savo telefonų turinį.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką.

ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams.

Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime.

„Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Atidžiai tai stebėsime. Tai labai rimtas sprendimas, kuris gali būti nukreiptas prieš mūsų piliečius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Žinoma, tokie sprendimai negali likti be atsako“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

„Žingsnis po žingsnio Briuselis ir atskiros Europos sostinės demonstruoja visišką sveiko proto stoką... Deja, šis neracionalumo, besiribojančio su beprotybe, rinkinys leidžia diskutuoti dėl tokių sprendimų“, – pridūrė D.Peskovas.

Atsakydamas į vasario 24 dieną Rusijos pradėtą puolimą provakarietiškoje Ukrainoje, Briuselis įvedė Maskvai virtinę precedento neturinčių sankcijų.

ES jau nebetaiko vizų režimo supaprastinimo Rusijos oficialioms delegacijoms ir verslo lyderiams, tačiau kiti trumpalaikiai vizitai tebėra galimi.

Nors Ukraina paragino Briuselį visiškai uždrausti Rusijos turistams atvykti į ES, tikimasi, kad bus simboliškai sustabdytas susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimas.

Vis dėlto ši priemonė apsunkintų vizų gavimo procesą ir galėtų sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.

Į turistines keliones besileidžiantys rusai naudojasi Šengeno vizomis, kurios galioja 26 šiai zonai priklausančiose šalyse – 22 ES valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine.

Kyla pavojus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti greitai pašalintas iš pareigų. Tačiau tokiu atveju valdžią gali užgrobti „vanagai“, norintys didelio pasaulinio karo, teigia „Bellingcat“ tyrėjas Christo Grozevas.

Jis mano, kad šiuo metu V.Putinas neturi jokios okupacinių pajėgų pažangos strategijos ir „turi ją kasdien perrašinėti“, „turi dirbti tiesiogiai su lauko vadais“.

SWNS / Scanpix nuotr./Christo Grozevas

„Blogiausias scenarijus, kai politinę valdžią užgrobia  vanagai. Yra pavojus, kad valdžią paims sparnas, kuris mano, jog reikia atlikti visišką mobilizaciją – tai blogiausias scenarijus visam pasauliui“, – sakė Ch.Grozevas.

Tuo pat metu variantą, kai V.Putinas pamažu praranda valdžią, žurnalistas laiko geresniu.

Kad V.Putino aplinkoje aktyvėja „vanagai“, liudija ir nebaudžiama vyriausiojo vado veiksmų kritika socialinėje Rusijos žiniasklaidoje

„Pažvelkite į didesnį šio sparno drąsumą. Jie kalba per savo atstovus spaudai, įskaitant Girkiną, vis atviriau kritikuoja Putiną, vis dažniau sako, kad reikia bombarduoti ir Vakarus, ne tik “sprendimų priėmimo centrą„. Jie toliau rašo, yra laisvėje – taigi turi stogą. Manau, kad tai gana pavojingas scenarijus“, – sakė Ch.Grozevas.

Atsakydamas į klausimą, ar V.Putinas turi įpėdinį, Ch.Grozevas pripažino, kad GRU vadovo pirmasis pavaduotojas Vladimiras Aleksejevas gali matyti save prezidentu.

Michailas Razvožajevas, okupantų paskirtas „Sevastopolio gubernatoriumi“, sakė, kad rugpjūčio 30-osios popietę mieste veikė oro gynyba ir esą numušė droną.

„Šią popietę Sevastopolyje vėl veikė oro gynybos sistema. Pirminiais duomenimis, Verchniosadovo rajone buvo numuštas bepilotis“, – teigė jis.

Okupantų statytinis tikino, kad situacija mieste „visiškai kontroliuojama“.

Pirmadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė pereinanti į kontrpuolimą Chersono srityje, kurios nemažą dalį, kaip ir miestą, šiuo metu kontroliuoja Rusija. Kyjivas apie padėtį mūšio lauke daug nekalba, pranešama tik apie vykstančius mūšius. Karybos ekspertas Egidijus Papečkys 15min teigė, kad ukrainiečiams pavyko užklupti rusus netikėtai, todėl pirmoji kontrpuolimo diena buvo sėkminga.

Plačiau skaitykite čia.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Vokietijos vyriausybės priemonės, skirtos užtikrinti dujų tiekimą žiemos sezono metu, leido šaliai geriau pasirengti susidūrimui su tolesniais tiekimo iš Rusijos apribojimais, antradienį teigė kancleris Olafas Scholzas, likus dienai iki Maskvos paskelbto trijų dienų trukmės tiekimo nutraukimo. 

Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietija ėmė ieškoti būdu išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų. Šalyje buvo vėl įjungtos kai kurios anglimis kūrenamos jėgainės, pradėta taupyti energija ir suskubta pildyti dujų saugyklas. 

Vyriausybė sekmadienį pareiškė padariusi spartesnę nei tikėtasi pažangą pildydama šalies dujų atsargas, o tai reiškia, kad gali pavykti paankstinti spalio mėnesiui išsikeltus tikslus.

Kruopštus pasirengimas žiemai reiškia, kad Vokietija „atsidūrė daug geresnėje padėtyje [dujų] tiekimo saugumo požiūriu, nei buvo galima numatyti prieš porą mėnesių“, sakoma O.Scholzo pranešime žurnalistams. 

„Esame pajėgūs tinkamai susidoroti su grėsmėmis, su kuriomis susiduriame dėl Rusijos, naudojančios dujas kaip strategijos dalį kare prieš Ukrainą“, – pridūrė jis prieš vyriausybės posėdį rytiniame Brandenburgo regione, kur ministrai ketina aptarti tolesnį atsaką į sparčiai didėjančias energijos kainas bei apsvarstyti galimas lengvatas. 

Vėliau antradienį prie jų taip pat prisijungs Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, kurio šalis apribojo elektrinėse naudojamų dujų kainą, kad sušvelnintų elektros kainų kilimą. 

Ši priemonė laikoma galimu pavyzdžiu įgyvendinant Europos elektros rinkos reformą, bloko lyderiams siekiant sumažinti spaudimą namų ūkiams. 

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog blokas ruošiasi imtis „neatidėliotinų“ veiksmų, kad reformuotų elektros rinką ir suvaldytų kainas.

Į neoficialų susitikimą Prahoje antradienį atvykę Europos Sąjungos gynybos ministrai iš pažiūros neturi vieningos nuomonės dėl plano surengti didelę Ukrainos pajėgų apmokymo misiją.

Tokį pasiūlymą praėjusią savaitę pateikė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, surengęs ministrų susitikimą drauge su Bendrijai šį pusmetį pirmininkaujančia Čekija.

Kol kas atskleista nedaug plano detalių, tačiau, J.Borrellio teigimu, nuo vasario pabaigos su Rusijos pajėgų invazija kovojantys Ukrainos kariai turėtų būti apmokomi netoliese esančiose ES valstybėse narėse.

Nors neoficialiame ministrų susitikime galutinis privalomas vykdyti sprendimas negali būti priimtas, J.Borrellis išreiškė viltį, jog Prahoje vyksiančiose derybose bus pasiektas „bendras politinis susitarimas“.

„Tikiuosi, kad šiandien mums bus uždegta politinė žalia šviesa“, – žurnalistams sakė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.

Tačiau kai kurie ministrai nebuvo taip optimistiškai nusiteikę.

„Dar neaišku, ar tai tinkamas būdas padėti, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas. – Aš nesu tuo įsitikinęs.“

„Galbūt tai galima būtų padaryti greičiau ir lanksčiau dvišaliu lygmeniu, koordinuojant ES“, – pridūrė jis.

Jam pritarė ir Austrijos gynybos ministrė Klaudia Tanner.

„Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tokia misija apskritai gali egzistuoti“, – sakė ji ir pridūrė, kad panašios misijos anksčiau vyko už ES ribų.

„Mūsų požiūriu, dar lieka neatsakyta daug klausimų“, – kalbėjo ministrė.

Tuo metu iniciatyvai pritariantis Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi priimti tokią apmokymų misiją.

„Tikiu, kad rasime sprendimą“, – sakė jis.

Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad jos šalis „labai palankiai reaguos“ į J.Borrellio planą.

„Jau mokome Ukrainos karius Jungtinėje Karalystėje, – sakė ji. – Taip pat bendradarbiaujame su Vokietija rengiant naujus išminuotojų mokymus, todėl manome, kad tai yra teisingas žingsnis.“

Rusijos pajėgoms antradienį apšaudžius antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo centrą žuvo mažiausiai penki žmonės, pranešė miesto meras.

Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ nurodė, kad žinoma apie mažiausiai penkis žuvusius ir septynis sužeistus žmones.

Kiek anksčiau Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas informavo, kad Rusijos pajėgos apšaudė Charkivo miesto centrinius rajonus.

I.Terechovas sakė, kad į miestą pataikė maždaug aštuoni sviediniai.

„Iš artilerijos pabūklų apšaudyta centrinė miesto dalis. Pirminiais duomenimis, nukrito aštuoni sviediniai... Kol kas žinome apie gaisrą vienoje iš charkiviečių mėgstamų poilsio vietų. Pataikyta ir į dar vieną poilsio vietą – išdužo aplinkinių namų langai“, – nurodė meras.

O.Synjehubovas paragino gyventojus likti slėptuvėse.

Ukrainos šiaurės rytuose, vos už 50 km nuo Rusijos sienos, esančiam Charkivui pavyko atremti rusų pajėgų pastangas užimti miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. gyventojų.

Pasak pareigūnų, karo metu smarkiai apšaudomame mieste jau žuvo šimtai žmonių.

Ukrainos pietinėje Chersono srityje nušautas buvęs ukrainiečių įstatymų leidėjas, prasidėjus karui perėjęs į Rusijos primestos valdžios pusę, pirmadienį pranešė rusų tyrėjai.

Aleksejus Kovaliovas „Chersono srities karinės ir civilinės administracijos vadovo pavaduotojas, žuvo nuo kulkų“, paskelbė tyrėjai platformoje „Telegram“.

Pasak jų, išpuolis buvo įvykdytas jo namuose sekmadienį. Kita auka tapo kartu su juo gyvenusi jauna moteris, priduriama pranešime.

Daugiau informacijos nepateikiama.

A.Kovaliovo žūtį Ukrainos televizijai pirmadienio vakarą patvirtino ir Chersono srities tarybos deputatas ir administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanis.

„Šiandien jau išsamiai žinoma, kad jis buvo rastas negyvas savo name Hola Prystanėje, jis buvo rastas nušautas. Moteris, su kuria jis gyveno, buvo rasta be sąmonės, su pjautine žaizda gerklėje. Ji buvo išvežta į reanimaciją, bet šį rytą mirė“, – pranešė jis.

Pastaraisiais mėnesiais per išpuolius okupuotoje teritorijoje žuvo arba buvo sužeisti keli su okupacinėmis Rusijos pajėgomis bendradarbiaujantys ukrainiečių pareigūnai.

33-ejų A. Kovaliovas 2019 metais buvo išrinktas į nacionalinį parlamentą; jis dirbo prezidento Volodymyro Zelenskio partijos „Liaudies tarnas“ („Sluha narodu“) frakcijoje.

Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus puolimą Ukrainoje ir Rusijos kariuomenei užėmus Chersoną, A.Kovaliovas paskelbė apie bendradarbiavimą su okupantais ir viešai palaikė Chersono srities prisijungimą prie Rusijos. Jis buvo pašalintas iš „Liaudies tarno“ frakcijos, bet tapo sričiai Rusijos primestos valdžios aukšto rango pareigūnu.

Birželio mėnesį A.Kovaliovas išgyveno pasikėsinimą nužudyti.

280 tūkst. gyventojų turintį Chersoną Rusijos pajėgos užėmė kovo 3 dieną.

Netoli Maskvos aneksuoto Krymo esantis Chersonas tapo pirmuoju dideliu miestu, nukentėjusiu nuo Rusijos pajėgų po to, kai Kremlius vasario mėnesį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

Išvakarėse paskelbta, kad Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti rusų okupuotą Chersoną. V.Zelenskio biuras antradienį pranešė, kad beveik visoje Chersono srities teritorijoje vyksta įnirtingos kovos.

 Beveik visoje pietinės Ukrainos Chersono srities, kurią yra okupavusios Rusijos pajėgos, teritorijoje vyksta įnirtingos kovos, antradienį pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Išvakarėse Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti pietinį regioną, kurį karo pradžioje užėmė Rusija.

„Visą dieną ir naktį Chersono srityje tęsėsi galingi sprogimai“, – teigiama rytiniame prezidentūros pranešime.

„Įnirtingos kovos vyksta beveik visoje Chersono srities teritorijoje. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolamuosius veiksmus įvairiomis kryptimis“, – priduriama jame.

Regiono pareigūnai teigė, kad ilgai lauktas puolimas yra „Chersono srities deokupacijos pradžia“.

Britanijos žvalgybos teigimu, nors „kol kas neįmanoma patvirtinti Ukrainos pažangos masto“, jos kariuomenė suintensyvino „artilerijos ugnį fronto linijos sektoriuose visoje Pietų Ukrainoje“.

Ji pridūrė, kad ukrainiečiai suduoda „ilgojo nuotolio tikslius smūgius, kad sutrikdytų Rusijos tiekimo linijas“.

Rusijos pajėgos srities centrą Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ išvakarėse pranešė, kad buvo pralaužta pirmoji rusų gynybos linija Chersono srityje.

Chersono sritis yra svarbus Ukrainos žemės ūkio regionas ir ribojasi su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Pirmadienį pranešta apie Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą prie Chersono. Proveržį vėliau  patvirtino Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurios oficialiai pareiškė, kad vykdo puolimo operacijas Šalies pietuose.

Vakare CNN, remdamasi šaltiniu, pranešė, kad Ukrainos kariai iš Rusijos okupacijos grąžino keturis kaimus: Nova Dmitrivką, Archangelską, Tomyną Balką ir Pravdynę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Su žurnalistais kalbėjęs karininkas sakė, kad pagrindinė puolimo kryptis buvo į Pravdynę, o pagrindinis taikinys buvo Chersonas.

Dieną Chersone ir Nova Kachovkoje pasigirdo galingi sprogimai.

Taip pat, pasak Berislavo Radministracijos vadovo Volodymyro Litvinovo, ginkluotosios pajėgos smogė Berislavo mašinų gamyklai Chersono srityje, kur okupantai laikė savo techniką ir karius.

Ukrainos valdžia paragino vietos gyventojus skubiai evakuotis, nes „įvykių raida yra galinga ir dinamiška“.

Ukrainiečiai taip pat buvo įspėjami būti kuo arčiau saugių vietų, apsirūpinti maisto, vandens atsargomis, patikrinti pirmosios pagalbos vaistinėlę. Jei netoliese yra priešo karinis objektas, buvo patarta atsitraukti nuo jo.

Per pastarąją mūšio parą Ukrainos kariuomenė sunaikino apie 450 rusų įsibrovėlių, bendri Rusijos Federacijos nuostoliai kare siekia jau 47 550 karių, teigiama naujoje Generalinio štabo suvestinėje.

Per pirmadienį kariuomenė taip pat sunaikino 7 vienetus tankų, 19 vienetų artilerijos sistemų, 3 priešlėktuvinius pabūklus, 2 priešlėktuvines sistemas, 1 sraigtasparnį.

Didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Donecko ir Kurachovo kryptimis. 

Pranešama, kad Rusijai sunkiai sekasi rasti daugiau karių kovai Ukrainoje, todėl ji išplėtė verbavimo pastangas panaikindama viršutinę amžiaus ribą ir pasinaudodama kalėjimais, rašo „The Guardian“.

„Pastebėta, kad daugelis naujokų yra vyresnio amžiaus, netinkami ir prastai apmokyti“, – pirmadienį žurnalistams sakė Pentagono pareigūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė dekretą, kad nuo kitų metų sausio jo kariuomenė padidės maždaug 10 proc. iki 1,15 mln. karių.

Per šešis mėnesius po įsiveržimo į Ukrainą patyręs didelių nesėkmių ir didelius karių nuostolius, Pentagonas mano, kad „šios pastangos vargu ar bus sėkmingos, nes Rusija istoriškai neįvykdė personalo ir karių skaičiaus tikslų“, sakė pareigūnas.

Pasak pareigūno, Pentagonas daro išvadą, kad bet koks papildomas naujokų skaičius gali nepadėti veiksmingai išplėsti bendrą kovinę galią iki metų pabaigos.

Remiantis naujomis „Maxar Technologies“ palydovinėmis nuotraukomis, Zaporižios atominės elektrinės pastato stoge šalia mažiausiai trijų Rusijos šarvuočių atsirado keturios skylės.

Rusijos paskirtas Zaporižios regiono vadovas Vladimiras Rogovas teigė, kad skylės atsirado dėl Ukrainos karinio smūgio į kompleksą. V.Rogovas savo „Telegram“ kanale paskelbė nuotraukas, kuriose matyti viena iš skylių.

CNN nustatė geografinę vietą ir patvirtino nuotraukų autentiškumą, tačiau nepatvirtino teiginių, kad skylės atsirado dėl Ukrainos karinio smūgio.

Ukrainos vyriausybė ne kartą paneigė, kad pastarosiomis savaitėmis vykdė karinius smūgius gamykloje ar šalia jos.

Palydovinėse nuotraukose matyti mažiausiai trys Rusijos šarvuočiai, stovintys po dideliu statiniu su vamzdžiais, kuriais iš pastato į visus šešis branduolinius reaktorius tiekiamas vanduo.

Rusija ne kartą tvirtino, kad atominėje elektrinėje nėra jokios „sunkiosios ginkluotės“. Pastate esančios skylės yra beveik už 500 metrų nuo vieno iš elektrinės branduolinių reaktorių.

CNN kreipėsi į Ukrainos valdžios institucijas, ar jos surengė karinį smūgį elektrinėje, tačiau atsakymo kol kas negavo. CNN taip pat kreipėsi į „Energoatom“, Ukrainos valstybinę atominės elektrinės instituciją, prašydama pateikti komentarą, kokia pastato, kurio stoge žioji skylės, paskirtis.

Palydovinėje nuotraukoje taip pat matyti į šiaurę nuo elektrinės siautėjantis gaisras.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Latvijos vyriausybė suteikė Kyjivui 300 mln. eurų vertės karinės pagalbos, dar daugiau kaip 15,7 mln. eurų Ukrainai paaukojo Latvijos gyventojai, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai penkiomis kryptimis atrėmė Rusijos okupantų puolimą ir atakas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pranešama, kad Rusijos pajėgos ir toliau deda pastangas, kad visiškai kontroliuotų Donecko srities teritoriją, laikydamos užgrobtas Chersono srities teritorijas, dalį Charkivo srities, Zaporižios ir Mykolajivo sritis.

Generalinio štabo duomenimis, Charkivo kryptimi priešas iš artilerijos ir raketinės artilerijos apšaudė kelias gyvenvietes.

„Priešas, įsitraukęs į puolamąjį mūšį, kad pagerintų taktinę poziciją netoli Ūdų kaimo, po to, kai buvo apšaudytas mūsų karių, pasitraukė“, – rašoma santraukoje.

Taip pat Slovjansko kryptimi priešo daliniai tęsė apšaudymą iš artilerijos pabūklų ir daugkartinių raketų paleidimo įrenginių. Netoli Bogorodičnės priešas bandė vykdyti oro žvalgybą bepiločiu orlaiviu. Lėktuvą sunaikino Ukrainos gynėjai.

„Priešų daliniai bandė surengti puolimą Šnurkovo kryptimi, tačiau jiems nepavyko ir jie pasitraukė“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Kramatorsko kryptimi okupantai apšaudė Zvanovkos, Siversko, Verchnekamensko ir Slovjansko rajonus iš statinių ir raketinės artilerijos. Oro smūgiai buvo vykdomi netoli Hryhorivkos ir Pryšybo.

Bachmuto kryptimi buvo šaudoma iš tankų, pabūklų ir raketinės artilerijos netoli Soledaro, Dolynos, Zaicevo kaimo ir Belohorivkos. Rusijos pajėgos surengė oro smūgius prie Soledaro ir Kodomos gyvenviečių, taip pat raketų smūgį prie Kostiantynivkos.

„Okupantai puolė Zaitsevės, Šumovo ir Kodemos kryptimis. Jie buvo atremti ir pasitraukė“, – sakoma pranešime.

Tuo pat metu Avdijivkos kryptimi buvo toliau apšaudomos Opytnės, Pervomajsko, Avdijivkos, Marinkos, Novoaleksandrivkos, Vodyanės, Novomichailovkos ir Tonenkojės vietovės.

„Priešas surengė puolamuosius mūšius Marinkos ir Novomichailovkos kryptimis, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė. Žvalgyba buvo vykdoma Opytnės kryptimi“, – sakoma pranešime.

Be to, Novopavlovsko kryptimi rusų ugnis apšaudė kelias vietoves.

Zaporižios kryptimi rusai apšaudė Novodanilovkos, Huliaipilskos, Volšebnojės, Poltavkos, Mažųjų Ščerbakų, Železnodorožnojės, Novoivanivkos ir Dorožniankos gyvenviečių rajonus. Vykdė oro antskrydžius netoli Novodanilovkos, Novoselkos, Kamenskojės ir Stepnojės. Atliko oro žvalgybą iš nepilotuojamų orlaivių netoli Orechovo, Guljajpolio ir Novoandrejivkos.

Be to, Pietų Bugo kryptimi priešas bombardavo Aleksandrivkos,  Limanų, Blahodatnojės, Mirnės, ir kitus rajonus. Vykdė oro smūgius netoli Andrejevkos.

„Vedė puolamuosius mūšius Potomkinojaus kryptimi, nesėkmingai, pasitraukė“, – pažymima pranešime.

Rusijos pajėgos taip pat panaudojo žvalgybinius bepiločius orlaivius netoli Davydovo Brodo, Velikoje Artakovo kaimų ir Snihurivkos miestelio.

Ukrainos partizanų veikla toliau kelia grėsmę Rusijos okupacinės valdžios institucijų kontrolei okupuotose teritorijose, rašo JAV Karo studijų institutas kasdieninėje apžvalgoje.

Analitikų teigimu, Rusijos federaliniai subjektai toliau stengėsi formuoti naujus batalionus, pritraukti naujų naujokų ir priversti šauktinius pasirašyti karines sutartis.

Kitos įžvalgos:

• Ukrainos kariuomenės pareigūnai paskelbė, kad rugpjūčio 29 d. Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimo operaciją Chersono srityje.
• Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi paskelbė, kad TATENA misija į Zaporižios atominę elektrinę išvyko.
• Rusijos pajėgos surengė ribotus antžeminius puolimus į šiaurę nuo Slovjansko, į pietryčius nuo Siversko, į pietus nuo Bachmuto ir vakarinėje Donecko srities dalyje.
• Rusijos pajėgos toliau stengėsi žengti į priekį aplink Donecko miestą.
• Rusijos pajėgos nevykdė jokių patvirtintų antžeminių atakų Charkovo srities šiaurės rytuose.
• Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminį puolimą šiaurės vakarų Chersono srityje.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino visiškai išjungti Rusijos pajėgų užimtą Zaporižios atominę elektrinę pietryčių Ukrainoje, pastarosiomis savaitėmis tapusią virtinės karinių smūgių taikiniu.

Šį raginimą JAV paskelbė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komandai vykstant į Ukrainą ir planuojant vėliau šią savaitę apsilankyti Zaporižios jėgainėje.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižios atominė elektrinė

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby pakartojo raginimus sukurti demilitarizuotą zoną aplink elektrinę, kuri buvo užimta Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną ir pastarosiomis savaitėmis buvo ne kartą apšaudyta.

Rusijos okupantai pradėjo raketų ataką prieš Zaporižios miestą, „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Šiąnakt priešas sudavė raketinį smūgį Zaporižios miestui. Pirminiais duomenimis, aukų nėra. Kol kas didelės žalos infrastruktūrai neužfiksuota. Šiuo metu aiškinamasi, kokios bus smūgio pasekmės“, – pabrėžė O.Staruchas.

JAV mano, kad Rusija turi ginklus galinčių nešti Irano bepiločių orlaivių, kuriuos greičiausiai panaudos mūšio lauke Ukrainoje, JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai teigė CNN.

Pasak pareigūnų, rusai anksčiau šį mėnesį paėmė dronus iš Irano aerodromo, o rugpjūčio viduryje krovininiais lėktuvais nugabeno juos atgal į Rusiją.

Kaip anksčiau pranešė CNN, praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos pareigūnai pradėjo bepiločių orlaivių mokymus Irane, o dabar JAV mano, kad Rusija oficialiai įsigijo ir perdavė „Mohajer-6“ ir „Shahed“ serijos bepiločius orlaivius – „Shahed-129“ ir „Shahed-191“ – į Rusiją, kurie greičiausiai bus naudojami kare Ukrainoje.

Abiejų tipų bepiločiai orlaiviai, arba nepilotuojamos skraidyklės, gali nešti tiksliai valdomus šaudmenis ir gali būti naudojami stebėjimui. Pareigūnai teigė, kad Rusijos operatoriai vis dar mokosi dirbti su šiais bepiločiais orlaiviais Irane, o JAV mano, kad Rusija ketina importuoti šimtus tokių orlaivių ir naudoti juos atakoms iš oro, elektroniniam karui ir taikiniams Ukrainoje.

Per naktį pietuose sunaikinta daugiau kaip 80 rusų karių ir 30 rusų technikos vienetų. 

Padėtis operatyvinėje zonoje nuolat įtempta, nes priešas tęsia kovinius veiksmus taktiniu lygmeniu ir bando keisti dalinius, feisbuke pranešė „Pietų“ operatyvinė vadovybė. 

Kaip pažymėjo Ukrainos kariškiai, Rusijos okupantai naudoja aviaciją savo jėgai demonstruoti. Per dieną Rusų pajėgos penkis kartus atakavo ukrainiečių pozicijas, tačiau nesėkmingai. 

„Vietoj to mūsų artilerijos daliniai praėjusią naktį pataikė į 13 priešo kontrolės punktų Chersono, Beryslavo ir Kachovkos rajonuose“, – sakoma pranešime. 

Šeši oro smūgiai įvairiomis oro atakos priemonėmis atakavo priešo priešlėktuvinės gynybos pozicijas. 

Tuo pačiu metu okupacinės pajėgos praėjusią naktį smogė Nikopolio ir Kryvyj Riho rajonuose. Okupantai smogė Nikopolio, Marganeco ir Krasnohrihorivkos komunoms, tačiau aukų nebuvo. 

"Krasnohrihorivkoje apgadinta daugiau kaip dešimt namų, bažnyčia, įmonė, elektros linijos ir dujotiekiai. Ryte Marganeco pramoninis rajonas buvo apšaudytas iš "Grad" raketų paleidimo įrenginių. Žmonių aukų nebuvo. Kryvyj Riho rajone priešas apšaudė Zelenodolsko bendruomenę. Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo", – sakoma pranešime. 

„Ryte priešas iš sunkiosios artilerijos apšaudė Mykolajivo uosto infrastruktūrą. Nukentėjusiųjų nebuvo. Per dieną vykusį masinį Mykolajivo apšaudymą šešiolika priešlėktuvinių raketų S-300 buvo sugriauta ir apgadinta daugybė privačių ir daugiabučių namų, transporto infrastruktūra. Du civiliai žuvo ir 24 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime. 

Taip pat vakare dvi panašios raketos buvo paleistos Baštankos rajone. Dėl raketų sprogimo nukentėjo privatūs namai, preliminariai aukų nėra. Informacija tikslinama. 

„Raketų ir artilerijos daliniai, toliau vykdantys šaudymo užduotis, padidino priešo nuostolius per dieną iki 82 „rašistų“ ir 30 vienetų įrangos, įskaitant raketų „žemė-oras“ sistemą S-300, 2 tankus T-72, 11 haubicų Msta-B, 3 daugkartinių raketų paleidimo sistemas „Grad“ ir „Uragan“, sunkiąją liepsnosvaidžio sistemą „Solntepek“, Savaeigė artilerijos sistema „Giatsint-S“, savaeigė artilerijos ir minosvaidžių sistema „Nona-S“ ir 120 mm mobilusis minosvaidis, savaeigės haubicos „Acacia“ ir „Msta-S“, prieštankinės valdomos raketos, 6 šarvuočiai ir 3 amunicijos sandėliai Berislavo, Vysokopoljės ir Antonivkos rajonuose", – rašoma pareiškime. 

Be to, buvo sunaikinta vien rusų įrengta perėja per Dniepro upę ties Lvivo kaimu. Galutiniai priešo nuostoliai dar tikslinami. 

"Audringoje Juodojoje jūroje priešo grupuotė toliau manevruoja 13 laivų ir katerių palei Krymą Novorosijsko link, tačiau išlaiko 3 antvandeninių raketų paleidimo įrenginius su 24 „Kalibr“ raketomis“, – priduriama pranešime. 

Pirmadienį rusų pajėgos apšaudė penkias bendruomenes Sumų regione.

Apie tai pranešė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis.

„Per dieną nuo 10 iki 22 val. rusai keturis kartus apšaudė regiono teritoriją, ypač Krasnopolio, Jesmansko, Šaliginsko, Znob-Novgorodsko ir Burinsko bendruomenes. Iš viso 43 smūgiai“, – sakė jis.

Pasak karinės administracijos pirmininko, priešas naudojo savaeigę artileriją ir minosvaidžius.

„Nebuvo jokių aukų ar sunaikintų objektų“, – pridūrė D.Žyvyckis.