Ukraina teigia smogusi FSB bazei Zaporižioje

Ukrainos oro gynybos pajėgos vakare danguje virš Mykolajivo srities numušė dvi priešo lėktuvų valdomas raketas, pranešama oficialiame Pietų oro pajėgų vadavietės „Facebook“ puslapyje.

Anksčiau Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas pranešė, kad naktį Rusijos užpuolikai apšaudė Mykolajivą S-300 tipo raketomis. Smūgiai buvo užfiksuoti miesto pakraštyje esančiame pramoniniame objekte.

Per dieną rusai šešis kartus apšaudė Sumų srities pasienio bendruomenes, buvo užfiksuoti 39 savaeigės artilerijos ir minosvaidžių skrydžiai.

Apie tai pranešė Sumų regiono karinės administracijos pirmininkas Dmytro Žyvyckis.

„Rusų apšaudomos buvo: Seredino-Budskajos, Esmano, Šalyhinskajos, Miropolskajos, Novoslobodskajos bendruomenės. Laimei, aukų nebuvo“, – pažymėjo jis.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymi, kad dėl šiandieninio okupantų apšaudymo Zaporižios atominė elektrinė yra per žingsnį nuo radiacinės katastrofos.

„Šiandien daugiau nei pusantros valandos kalbėjausi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Labai informatyvios derybos. Pirmiausia apie padėtį fronte, apie gynybinę paramą Ukrainai. Esu dėkingas ponui Prezidentui ir visiems Prancūzijos žmonėms už nepalaužiamą norą ginti mūsų bendras Europos vertybes, mūsų bendrą vieningą Europą“, – vakariniame kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

„Pasikeitėme TATENA misijos elektrinėje rezultatų vertinimais – beje, misijos išvados bus pateiktos rytoj. Tikiuosi, kad jie bus objektyvūs“, – sakė prezidentas.

„Juolab kad šiandien dėl dar vieno Rusijos provokacinio apšaudymo buvo pažeista paskutinė elektros perdavimo linija, jungianti elektrinę su Ukrainos energetikos sistema. Ir vėl – tai jau antras kartas – dėl Rusijos provokacijos Zaporižios elektrinė atsidūrė per žingsnį nuo radiacinės katastrofos“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Manau, kad tai, jog Rusija tai daro būtent dabar, TATENA išvadų išvakarėse, yra labai iškalbinga. Zaporižios AE aikštelės apšaudymas reiškia, kad teroristinei valstybei nerūpi, ką sako TATENA, jai nerūpi, ką nusprendžia tarptautinė bendruomenė. Rusija suinteresuota tik tuo, kad padėtis kuo ilgiau išliktų kuo blogesnė“, – pridūrė V.Zelenskis.

„Tai galima ištaisyti tik sugriežtinus sankcijas, tik oficialiai pripažinus Rusiją teroristine valstybe – visais lygmenimis“, – sakė valstybės vadovas.

„Ukraina laikosi labai aiškios, skaidrios ir sąžiningos pozicijos: kol mes kontroliavome elektrinę, radiacinės katastrofos grėsmės joje nebuvo. Vos tik pasirodžius Rusijai, tapo įmanomas blogiausias įmanomas scenarijus. Į tai turi reaguoti tarptautinė bendruomenė – nuo JT iki kiekvienos normalios valstybės“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos okupacinė kariuomenė bėgs iš Ukrainos be jokios vilties išsigelbėti. Valstybės vadovas tai pasakė vakare socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame kreipimesi į ukrainiečius.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau nuosekliai, labai kruopščiai ir tiksliai naikina sandėlius, bazes, perėjas, okupantų būstines. Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainos teritoriją nelaukdama pasipriešinimo. Ir bėgs iš čia be jokios kitos vilties išsigelbėti“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Kartu valstybės vadovas padėkojo visiems Ukrainos gynėjams ir apsaugininkams, žvalgybos tarnybai, Ukrainos saugumo tarnybai, kurie „daro viską, kad okupantams kasdien būtų vis sunkiau būti Ukrainoje“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Taip pat noriu padėkoti visiems mūsų žmonėms laikinai okupuotose teritorijose, kurie padeda mūsų kariuomenei naikinti okupantų objektus. Šiandien ypač noriu padėkoti vienos iš mūsų raketinės artilerijos brigadų kovotojams, kurie tikslia ugnimi sunaikino rusų traukinį, iš kurio okupantai gabeno raketas S-300, skirtas Charkivui bombarduoti, – kalbėjo prezidentas. – Ačiū jums, mūsų didvyriai!“

„Okupantams tikrai bus atsakyta už šiandienos raketų smūgį Kryvyj Rihe ir už nuolatinį Zelenodolsko apšaudymą, Nikopolio, Černihivo ir Sumų sričių, Charkivo srities, Donbaso miestų ir visos mūsų teritorijos apšaudymą“, – sakė V.Zelenskis.

Pirmadienį Rusijos pajėgos raketomis atakavo Dniepropetrovsko srities Kryvyj Riho rajono Karpovskos bendruomenę – buvo sunaikinta naftos saugykla ir visos joje buvusios degalų atsargos, vienas žmogus žuvo, trys sužeisti.

Dėl apšaudymo kilo stiprus gaisras, įvykio vietoje dirba ugniagesiai, rašoma Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Dniepropetrovsko srities vyriausiojo departamento „Facebook“ puslapyje.

„Jau vakare priešas raketomis smogė Kryvyj Riho rajono Karpovskos bendruomenei. Buvo sunaikinta naftos saugykla ir visos joje esančios degalų atsargos. Kilo smarki ugnis. Dirba ugniagesiai“, – pranešė gelbėtojai.

Ukraina teigia smogusi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) naudojamai bazei Zaporižios srities Kamiankos-Dniprovskos mieste, pirmadienį pranešė Ukrainos gynybos žvalgybos skyrius, rašo CNN.

Pasak gynybos žvalgybos, Rusijos pajėgos taip pat naudojo vieną iš pastatų balsavimo biuleteniams, skirtiems galimam referendumui, laikyti.

„Vieta, kurioje buvo saugomi pseudoreferendumui skirti biuleteniai, buvo sunaikinta. Sandėlį susprogdino sprogimas iš patalpų vidaus. Visa turima spausdinta medžiaga buvo sunaikinta, – rašoma pareiškime. - Taip pat buvo sunaikinta Rusijos FSB padalinio, saugojusio balsavimo biuletenių sandėlį, būstinė“.

„Tikslus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius tikslinamas. Žuvusieji ir sužeistieji skubiai evakuojami okupuoto Krymo kryptimi“, – taip pat sakoma pareiškime. 

Atvirų šaltinių informacija rodo, kad sprogimas iš tiesų įvyko Kamiankoje-Dniprovskoje, tačiau CNN negali nepriklausomai patikrinti Ukrainos teiginių, kad ši vieta buvo naudojama kaip FSB bazė arba kad joje iš tiesų buvo saugomi referendumo biuleteniai. 

Per sėkmingą apšaudymą netoli Kupjansko kaimo Charkivo srityje okupacinės pajėgos neteko daugiau kaip 100 žuvusių ir sužeistų karių ir sunaikino dvi kovines mašinas, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų oro pajėgų grupė atremia priešo raketų ir oro smūgius ir veiksmingai dengia svarbiausius Ukrainos teritorijos objektus.

„Per dieną gynybos pajėgų aviacija, palaikydama antžeminių grupių veiksmus, atliko daugiau kaip 15 smūgių, kuriais buvo siekiama smogti priešo gyvajai jėgai, kovinei ir specialiajai technikai, taip pat kitiems kariniams objektams. Gynybos pajėgų raketinės ir artilerijos pajėgos toliau teikia ugnies paramą sausumos pajėgų grupėms. Patvirtinti priešo nuostoliai“, – rašoma pranešime.

Pavyzdžiui, Generalinis štabas pažymėjo, kad sėkmingai apšaudant netoli Kupjansko kaimo Charkivo srityje žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 100 kariškių ir sunaikintos dvi kovinės mašinos.

Chersone nukentėjo daugiau kaip 30 kariškių ir trys priešo tankai, o prie Antonivo tilto ir perėjos buvo sunaikinta priešlėktuvinė raketų sistema ir šeši priešo sunkvežimiai.

„Sėkmingi gynybos pajėgų veiksmai leido išjungti perėjas prie Chersono ir dar kartą sutrukdė agresoriui atnaujinti kariuomenės perkėlimą per Dniepro upę“, – pridūrė Generalinis štabas.
 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė okupantų bandymus pulti netoli devynių gyvenviečių ir išstūmė priešą iš anksčiau užimtų pozicijų Kramatorske, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Kaip pažymėta, gynybos pajėgos toliau vykdo gynybinę operaciją, užima tam tikras pozicijas ir neleidžia Rusijos pajėgoms žengti gilyn į Ukrainos teritoriją.

„Mūsų gynėjai sėkmingai atrėmė priešo puolimo bandymus Belohorivkos, Hryhorovkos, Pokrovskės, Bachmutskės, Lozovės, Spartako, Solidaro, Zaicevo ir Semihirijos rajonuose, o Kramatorsko kryptimi jie turėjo taktinę sėkmę ir išstūmė priešą iš anksčiau užimtų pozicijų“, – sakoma pranešime.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as sako, kad Rusija dar nepasiekė nė vieno iš savo strateginių tikslų kariaudama Ukrainoje.

Bendruomenių rūmų parlamento nariams B.Wallace'as sakė, kad Rusija „ir toliau praranda daug įrangos ir personalo“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Benas Wallace'as

„Apskaičiuota, kad iki šiol žuvo daugiau kaip 25 000 Rusijos karių, o iš viso, jei įskaičiuosime žuvusius, paimtus į nelaisvę ar, kaip dabar pranešama, dešimtis tūkstančių dezertyrų, – daugiau kaip 80 000 žuvusių ar sužeistų ir dėl kitų priežasčių negalinčių kovoti.

Tai turės ilgalaikį poveikį Rusijos kariuomenei ir jos koviniam efektyvumui ateityje. Rusija dar nepasiekė nė vieno iš savo strateginių tikslų. Ir dabar skaičiuojame 194 dieną iš to, kas iš viso buvo numatyta kaip mėnesį truksianti kampanija“, – kalbėjo jis.

B.Wallace'as palygino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su narkotikų prekeiviu, kuris Europos šalis „užkabina“ dujomis.

Jis paragino visą žemyną žiemą laikytis vienybės ir pridūrė: „Jei nesusivienysime, nesusitvarkysime dabar, šios grėsmės savaime neišnyks, o žmonėms Prahoje ar Kelne: jei pasiduosite prekeiviui – narkotikų platintojui – arba žmogui, kuris jus pripratina prie heroino, po gerų kelerių metų jis sugrįš dar kartą.“

Ukrainos ir Prancūzijos prezidentai per 1,5 valandos trukusį pokalbį aptarė paramą gynybai ir JT branduolinę inspekciją, pirmadienį tviteryje pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas taip pat pakartojo, kad visapusiškai remia Ukrainos suvereniteto, saugumo ir teritorinio vientisumo atkūrimą, sakoma Eliziejaus rūmų pateiktoje pokalbio ištraukoje.

Abu vadovai taip pat aptarė Tarptautinės atominės energijos agentūros misiją Zaporižios atominėje elektrinėje. 

„Prezidentas [E.Macronas] pakartojo, kad būtina išsaugoti branduolinių objektų saugą ir saugumą, o tai galima pasiekti tik išvedus Rusijos pajėgas, – teigė Eliziejus. – Jis taip pat dar kartą patvirtino savo pasiryžimą užtikrinti, kad būtų gerbiamas Ukrainos suverenitetas elektrinės atžvilgiu.“

Rusija, reaguodama į Jungtinių Valstijų sankcijas, pirmadienį pranešė, kad į savo juodąjį sąrašą įtraukė dar 25 JAV piliečius, įskaitant Holivudo aktorius Beną Stillerį ir Seaną Penną.

Vakarų šalys, įskaitant JAV, Rusijai dėl jos puolimo provakarietiškoje Ukrainoje paskelbė daugybę precedento neturinčių sankcijų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benas Stilleris su Volodymyru Zelenskiu, Seanas Pennas

Rusija jau uždraudė atvykti į šalį daugiau nei tūkstančiui JAV piliečių.

Rusų užsienio reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad nauji asmenys į juodąjį sąrašą buvo įtraukti reaguojant į „nuolat plečiamas“ JAV sankcijas Rusijos piliečiams.

Be B.Stillerio ir S.Penno, kurie išreiškė paramą Ukrainai ir birželį susitiko su jos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sąraše taip pat atsidūrė keletas JAV politikų.

Plačiau skaitykite čia.

Į laikinai okupuotą Krymą keliamos Rusijos pajėgos, kurios gali būti permestos į žemyninę Ukrainos dalį, per brifingą sakė Ukrainos pietuose veikiančio Jungtinio gynybos koordinavimo spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, skelbia „Unian“.

Pasak jos, laikinai okupuotoje pusiasalio teritorijoje vyksta „priverstinė aktyvacija“, nes pajėgos atitraukiamos ir mobilizuojamos.

Ji taip pat pažymėjo, kad okupuotoje žemyninės Ukrainos dalyje Rusijos pajėgos vilkina vadinamųjų referendumų terminus, nesugeba sudaryti „rinkimų komisijų“ ir net klastojo rinkėjų sąrašus.

„Be to, juos nuo to (pseudoreferendumo, – „Unian“) nuolat atitraukia įvykiai kontaktinėje linijoje“, – pridūrė N.Humeniuk ir labai teigiamai įvertino pasipriešinimo judėjimo veiksmus, ypač Chersono srityje.

„Ir labai gerai, kad jis (pasipriešinimo pajėgų darbas – „Unian“) koordinuojamas su gynybos pajėgų veiksmais“, – pabrėžė N.Humeniuk.

Paskutinis dar dirbantis Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės reaktorius dėl apšaudymų buvo atjungtas nuo energetinės sistemos, visai elektrinei praradus ryšį su paskutine pagrindine elektros perdavimo linija, pirmadienį pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

Pastarosiomis savaitėmis Zaporižios atominė elektrinė – didžiausias Europoje branduolinis objektas, buvo apšaudoma, o Kyjivas ir Maskva dėl šių išpuolių kaltina viena kitą, todėl kyla nerimas dėl galimo incidento.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„6-asis [reaktorius] buvo išjungtas ir atsietas nuo energetinės sistemos“ dėl „apšaudymo sukelto“ gaisro, sakoma „Enerhoatom“ pareiškime.

„Pasaulis vėl atsidūrė ant branduolinės katastrofos slenksčio. Vienintelis būdas užtikrinti branduolinę saugą – deokupuoti Zaporižios AE ir aplink ją sukurti demilitarizuotą zoną“, – pirmadienį po šios žinios pareiškė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas paragino Rusijos okupuotų teritorijų gyventojus ruoštis Ukrainos deokupacijai: įsirengti slėptuves, kaupti vandens atsargas, įkrauti išorines baterijas.

„Prašome okupuotų teritorijų, tarp jų ir Krymo pusiasalio, gyventojų sekti valdžios pranešimus dėl rekomendacijų deokupacijos metu. Visų pirma įrengti slėptuves, apsirūpinti pakankamai vandens, ir įkrauti išorines baterijas“, – teigė jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk patvirtino informaciją apie atsisakymą kovoti su ukrainiečiais kai kuriuose Rusijos kariuomenės daliniuose.

Žurnalistai pirmadienį teiravosi, ar tiesa, kad kai kuriose Rusijos kariuomenės daliniuose prasidėjo „maištas“, kariai atsisakė kautis ir dėl to juos išvežė Rusijos Federacijos kontržvalgyba.

„Tai gana įtikinantis reiškinys. Kadangi visi į nelaisvę patekę rusų kariai liudija tą patį – tarp žmonių kitoje pusėje plinta supratimas, jog nėra perspektyvų kare prieš Ukrainą. Jie palikti, absoliučiai apribota jų logistika“, – sakė N.Humeniuk.

Planai surengti referendumą dėl Maskvos kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities prijungimo prie Rusijos atidedami, pirmadienį per televiziją pranešė Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas.

Chersoną ir pietinę Zaporižios sritį Rusija didele dalimi kontroliuoja nuo pirmųjų vasarį pradėtos invazijos savaičių; dabar šie regionai aktyviai integruojami į Rusijos ekonomiką.

„Ruošėmės balsavimui, norėjome surengti referendumą artimiausiu metu, bet dėl visų įvykių, kurie dabar vyksta, manau, kol kas padarysime pauzę“, – sakė K.Stremousovas per Rusijos televizijos kanalą „Rossija 1“.

Pasak K.Stremousovo, tai „suprantamas praktinis“ sprendimas, nes „vykdoma pagrindinė užduotis: pamaitinti ir apsaugoti gyventojus“.

Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Kyjivas pareiškė, kad kariuomenė per kontrpuolimą Pietų Ukrainoje atkovojo kelis rajonus ir sunaikino kai kuriuos taikinius, įskaitant pontoninį tiltą.

Ukrainiečių kariuomenė sekmadienį „Facebook“ paskelbė, kad smogė šaudmenų sandėliui ir Rusijos pajėgų kontrolės centrui, esančiam į pietryčius nuo Chersono.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sekmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautiečius sakė, kad šalies pietuose atkovoti du kaimai, o rytuose – dar viena gyvenvietė, bet nenurodė jų pavadinimų.

Tuo metu V.Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Vysokopilios kaime iškelta Ukrainos vėliava. Šiaurinę Chersono srities dalį, kur yra šis kaimas, beveik visą kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Vysokopilia buvo užimta kovą, o birželį ši gyvenvietė atsidūrė netoli fronto linijos, Ukrainos pajėgoms pradėjus puolimą šioje šalies dalyje.

Ukrainos pietuose, kur ukrainiečių kariuomenė rugpjūtį pradėjo kontrpuolimą, ji „daro patikrinamą pažangą šalies pietuose ir rytuose“, nurodė Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW).

„Tikėtina, kad kontrpuolimo tempas kasdien smarkiai keisis, kol ukrainiečių pajėgos stengiasi palikti rusus be būtinų atsargų, sutrikdyti jų vadovavimą ir kontrolę bei susilpninti jų kovinę dvasią, net tęsiantis antžeminėms atakoms per kontrpuolimą“, – vėlai sekmadienį paskelbė centras.

„Ukrainiečių pajėgos puola palei kelias ašis Chersono srities vakaruose ir užėmė teritoriją už Doneco upės Donecko srityje“, – sakoma pranešime.

Ukrainos pietinis štabas nurodė, kad jo pajėgos antskrydžiais ir artilerijos ugnimi stengiasi sutrikdyti Rusijos „karių judėjimo ir logistikos valdymą“.

Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad ukrainiečių kariuomenė esą ir toliau patiria didelių nuostolių ir kad rusų pajėgos taip pat „bando įsitvirtinti“ kai kuriuose pietiniuose rajonuose.

Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną; tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Rusijos primesta valdžia anksčiau šiais metais paskelbė apie planus surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Ginklų atsargos Europos Sąjungoje senka, nes valstybės narės toliau siunčia ginklus ir šaudmenis Ukrainai, pirmadienį perspėjo Bendrijos užsienio politikos vadovas ir paragino bloko šalis geriau koordinuoti savo išlaidas karinei įrangai.

„Daugumos valstybių narių ginklų atsargos, nepasakyčiau, kad išsekusios, bet smarkiai apmažėjusios, nes mes perdavėme daug jų ukrainiečiams“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis per debatus su Europos įstatymų leidėjais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

„Jas būtina papildyti. Geriausias būdas jas papildyti – daryti tai kartu. Tai bus pigiau“, – sakė J.Borrellis.

Praėjusią savaitę Čekijoje susitikę ES šalių gynybos ministrai aptarė būdus, kaip geriau sutelkti karinę įrangą ir išteklius, taip pat pirkti šaudmenis ir ginkluotę, pavyzdžiui, oro gynybos sistemas, kurių vis dar reikia Ukrainai.

J.Borrellis pirmadienį įspėjo, kad jei valstybės narės ir toliau tokiu pat būdu plės savo karinius pajėgumus, „rezultatas bus didelis pinigų švaistymas, nes taip nepanaikinsime dubliavimosi – o jo yra iš tiesų daug – ir neužpildysime spragų“.

J.Borrellis taip pat apgailestavo, kad, jo nuomone, 27-ių valstybių blokas praleido galimybę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus pradėti prieš metus, dar gerokai prieš Rusijos karinės invazijos pradžią vasarį, kai pradėti tokią operaciją prašė kelios valstybės narės.

„Deja, to nepadarėme, ir šiandien dėl to apgailestaujame. Apgailestaujame, kad pernai rugpjūtį nesiėmėme vykdyti šio prašymo, kad jo neįgyvendinome“, – sakė jis.

Jei ES būtų reagavusi tuo metu, dabar „mūsų padėtis būtų geresnė“, pridūrė ES užsienio politikos vadovas.

Europos Sąjunga pirmadienį pasirašė susitarimą su karo draskoma Ukraina dėl papildomos 500 mln. eurų vertės paramos, kurią šį kartą planuojama išskirti būsto, švietimo ir žemės ūkio sektoriams.

Europos Komisija paskelbė apie šį paketą, Briuselyje prasidėjus ES ir Ukrainos asociacijos tarybos susitikimui. Jame dalyvauja aušto rango Bendrijos pareigūnai ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Keliose Ukrainos srityse mažiausiai keturi civiliai gyventojai žuvo, dar septyni buvo sužeisti per pastarąją parą Rusijos pajėgų vykdytą apšaudymą, pirmadienį pranešė Kyjivas.

Daugiausiai aukų yra rytinėje Donecko srityje, kur trys žmonės žuvo, o dar keturi nukentėjo. Didelę dalį šio regiono kontroliuoja Maskvos remiami separatistai.

Šiauriau esančioje Charkivo srityje raketai pataikius į gyvenamąjį namą buvo sužeisti trys žmonės, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Karui tęsiantis jau septintą mėnesį, Rusijos sviediniai pataikė į keliolika gyvenamųjų pastatų, taip pat į mokyklą, keletą kavinių ir parduotuvių.

Tuo metu Ukrainos pietuose, kur ukrainiečių kariuomenė rugpjūtį pradėjo kontrpuolimą „daro patikrinamą pažangą šalies pietuose ir rytuose“, nurodė Vašingtone įsikūręs strateginių studijų centras „Institute for the Study of War“ (ISW).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkivas po Rusijos apšaudymo

„Tikėtina, kad kontrpuolimo tempas kasdien smarkiai keisis, kol ukrainiečių pajėgos stengiasi palikti rusus be būtinų atsargų, sutrikdyti jų vadovavimą ir kontrolę bei susilpninti jų kovinę dvasią, net tęsiantis antžeminėms atakoms per kontrpuolimą“, – vėlai sekmadienį paskelbė centras.

ISW prognozavo, kad Rusijos kariai pradės rengti „įnirtingas artilerijos ir aviacijos atakas“ prieš besiartinančias Ukrainos pajėgas ir bet kokias jų išlaisvintas teritorijas.

Pats Kyjivas pareiškė, kad kariuomenė per kontrpuolimą Pietų Ukrainoje atkovojo kelis rajonus ir sunaikino kai kuriuos taikinius, įskaitant pontoninį tiltą.

Ukrainiečių kariuomenė sekmadienį „Facebook“ paskelbė, kad smogė šaudmenų sandėliui ir Rusijos pajėgų kontrolės centrui, esančiam į pietryčius nuo Chersono – miesto, kurį Maskva užėmė pirmosiomis karo dienomis.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sekmadienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi į tautiečius sakė, kad šalies pietuose atkovoti du kaimai, o rytuose – dar viena gyvenvietė, bet nenurodė jų pavadinimų.

Tuo metu V.Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylo Tymošenka „Twitter“ paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Vysokopilios kaime iškelta Ukrainos vėliava. Šiaurinę Chersono srities dalį, kur yra šis kaimas, beveik visą kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Vysokopilia buvo užimta kovą, o birželį ši gyvenvietė atsidūrė netoli fronto linijos, Ukrainos pajėgoms pradėjus puolimą šioje šalies dalyje.

Ukrainos pietinis štabas nurodė, kad jo pajėgos antskrydžiais ir artilerijos ugnimi stengiasi sutrikdyti Rusijos „karių judėjimo ir logistikos valdymą“.

Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos gamtinių dujų tiekimas į Vokietiją dujotiekiu per Baltijos jūrą „Nord Stream“ buvo sustabdytas dėl Vakarų sankcijų, kurios neleidžia tinkamai prižiūrėti jo infrastruktūros.

„Problemos dėl [dujų] pumpavimo kilo dėl sankcijų, kurios buvo įvestos mūsų šaliai“, – žurnalistams sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“ prieš kelias dienas pranešė, kad rugsėjo 3-ąją neatnaujins dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream“ po tris dienas trukusios techninės priežiūros – priešingai nei neva planavo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Nord Stream“ 1

„Sankcijos, neleidžiančios aptarnauti įrenginių, neleidžiančios jų perkelti be atitinkamų teisinių garantijų... būtent šios Vakarų valstybių įvestos sankcijos privedė situaciją prie to, ką matome dabar“, – pridūrė D.Peskovas.

Jis pareiškė, kad Kremlius „atmeta“ Vakarų bandymus „suversti atsakomybę ir kaltę“ Maskvai.

„Tai kolektyviniai Vakarai – šiuo atveju Europos Sąjunga, Kanada ir Jungtinė Karalystė – yra kalti, kad situacija pasiekė šį tašką“, – kalbėjo D.Peskovas.

Vamzdynas uždarytas neribotam laikui neva dėl problemų – vienintelėje dar veikusioje turbinoje aptiktas „tepalo pratekėjimas“. Savo ruožtu turbinos gamintoja „Siemens Energy“ pareiškė, kad tai „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą.

Vakarų šalims paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai dėl vasarį jos surengtos invazijos į Ukrainą, Maskva sumažino arba sustabdė dujų srautus įvairioms Europos valstybėms, todėl energijos kainos šoktelėjo į viršų.

Maskva teigia, kad priversta riboti tiekimą „Nord Stream“ dėl ES įvestų baudžiamųjų priemonių, esą neleidžiančių Rusijai atgauti Kanadoje remontuotos „Siemens“ turbinos, reikalingos, kad veiktų dujotiekis.

Vokietija, kur šiuo metu yra ši turbina, sako, kad Rusija pati blokuoja svarbios įrangos grąžinimo procesą.

Afganistano sostinėje Kabule pirmadienį per sprogimą šalia Rusijos ambasados pastato žuvo du diplomatinės atstovybės darbuotojai, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.   

Ministerija nepateikė jokios informacijos apie žuvusius darbuotojus. 

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi anoniminiais šaltiniais, anksčiau pranešė, kad per sprogimą žuvo arba buvo sužeisti 15-20 žmonių.

Pasak agentūros, sprogimas driokstelėjo, kai rusų diplomatas išėjo prie lauke stovėjusių žmonių pakviesti į vidų vizų prašytojų.    

Talibanas kol kas nepatvirtino informacijos apie sprogimą. 

JAV atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali atnešti didelius pokyčius Rusijos Federacijoje ir tam būtina rengtis.

„Manau, kad JAV karo tikslai šiame konflikte turėtų apimti Rusijos deimperializaciją. Man atrodo, kad matome Rusijos Federacijos, kokia ji atrodo šiandien, pabaigos pradžią. Turime būti tam pasirengę... mes nebuvome pasirengę SSRS pabaigai“, – tviteryje parašė buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benas Hodgesas

Rugsėjo 5 d., 10 val. duomenimis, šiuo metu Rusijos okupuotoje Zaporižios AE yra radiacinės ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo pavojus, praneša „Enerhoatom“.

Pažymima, kad šiuo metu liko veikti tik 6-asis energetinis blokas, kuris tiekia elektrą Ukrainos energetikos sistemai ir tenkina pačios Zaporižios AE poreikius.

Rusijos Federacijoje vis garsiau kalbama, kad jie pasiruošę deryboms su Ukraina. Anksčiau Kremlius skelbdavo ultimatumus, o dabar V.Putino spaudos atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimuose vis daugiau užuominų apie naujus „geros valios gestus“, sakė Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka. 

D.Peskovas jau atvirai sako, kad Rusijos Federacijai ir Ukrainai „reikia susitarti“. Tuo pačiu metu jo pareiškimuose nėra konkretumo, tai reiškia, Rusijos Federacijos tikslai gali keistis.

„Ukrainos užduotis paprasta: reikia priversti Rusijos Federaciją daryti naujus „geros valios gestus“. O čia veikimo laukas labai platus. Tai, ką matome dabar ir pastaraisiais mėnesiais, yra tik pradžia. Ir natūralu, kad priversti Rusiją parodyti „geros valios gestą“ būtina kovos lauke. Tai yra ta kalba, kurią geriausiai supranta Rusijos Federacija“, – mano ekspertas.

Visi pseudoreferendumai, kuriuos Kremlius nori surengti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, neturės jokios reikšmės, tvirtino V.Fesenka. Jis taip pat sakė, kad Rusijos Federacija paskelbs karių išvedimą iš Chersono kaip „geros valios gestą“.

Pagrindinės rusų pastangos dabar sutelktos į dvi kryptis Donbase. Tuo pačiu metu okupantai žengia į priekį lėtai ir iki rugsėjo 15 dienos nepajėgs užimti visos Donecko srities. Bachmuto srityje jie juda pirmyn tik vieną kilometrą per savaitę.

Tokiomis išvadomis britų žvalgybos atstovai dalijosi tradicinėje kasdienėje ataskaitoje apie karą Ukrainoje.

„Nepaisant pastangų atremti Ukrainos kontrpuolimą, pagrindinės Rusijos pastangos beveik neabejotinai išlieka puolimo operacijos Donbase. Pagrindinės jos puolimo ašys Donbase išlieka Avdijivka prie Donecko ir 60 km į šiaurę – Bachmuto pakraštys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Rusija pasiekė daugiausiai šioje teritorijoje, tačiau jos pajėgos veržiasi link Bachmuto tik 1 km per savaitę greičiu“, – teigė britų žvalgyba.

Pranešime taip pat teigiama, kad Rusijos politinis tikslas – užgrobti visą Donecko srities teritoriją. Tačiau agresoriaus kariai ne kartą atidėliojo srities užėmimo terminą.

Dabar, anot Ukrainos valdžios, Rusijos Federacija siekia iki rugsėjo 15 dienos išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Donecko srities. Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovai mano, kad šis tikslas nebus pasiektas, o tai dar labiau apsunkins vadinamųjų „referendumų“ surengimą.

Ukrainos kariai per pastarąją dieną sunaikino dar 300 okupantų. Rusijos Federacijos nuostoliai siekia beveik 50 tūkst. karių.

Apie tai savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 49,8 tūkst. savo karių, 2068 tankų, 4459 šarvuotų kovos mašinų, 236 lėktuvų, 206 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą rusai patyrė Donecko srityje. Duomenys tikrinami.

Rusai tęsia priverstinę mobilizaciją okupuotose Ukrainos teritorijose, veža vyrus į karą net iš ligoninių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Priverstinė mobilizacija tęsiasi laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.

Donecke rusų įsibrovėliai rado „naują šaltinį“, kaip papildyti prarastus karius. Tad visai neseniai į miesto vietines ligonines pradėjo atvykti okupacinės Rusijos kariuomenės atstovai ir priverstinai „išrašyti“ ligonius.

Į tokį išrašą patenka karinio amžiaus vyrai, sergantys įvairiomis ligomis ar sužaloti, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti karo veiksmų metu ir kurie gydomi“, – teigiama pranešime.

Ukrainos kariškiai Charkivo srityje netoli Semenivkos ir Kupjansko sunaikino okupantus ir lauko sandėlį su amunicija. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kaip teigiama, per dieną Gynybos pajėgų karinės oro pajėgos atliko daugiau nei 30 smūgių, kurių tikslas buvo smogti personalui, kovinei ir specialiajai technikai bei kariniams objektams.

„Dėl veiksmingų smūgių priešo susitelkimo vietovėse prie Charkivo srities Semenivkos ir Kupjansko gyvenviečių rusų okupantai patyrė nuostolių. Buvo sunaikintas vienas lauko sandėlių su amunicija, priešo kariai, karinė technika. Nuostoliai tikslinami“, – rašoma pranešime.

Rusijos okupantai draudžia Chersono srities gyventojams kirsti Dnipro upę ir apriboja jų judėjimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo veiksmų fone, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Gynybos pajėgoms intensyviai apšaudžius priešo susitelkimo zonas Chersono srityje, Rusijos įsibrovėliai uždraudė vietos gyventojams judėti. Visų pirma, žmonėms draudžiama kirsti Dnipro upę tiek tiltais, tiek vandens transporto priemonėmis.

Pažeidus draudimą, okupantai grasina pradėti šaudyti“, – teigė Ukrainos kariuomenė. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) veikiančio Karo studijų instituto naujausioje apžvalgoje teigiama, kad Ukrainos kontrpuolimas daro akivaizdžią pažangą pietuose ir rytuose. Šalies pajėgos žengia į priekį keliomis kryptimis vakarų Chersono srityje ir užėmė teritoriją už Siverskio Doneco upės Donecko srityje.

„Tikėtina, kad kontrpuolimo tempas kasdien smarkiai keisis, nes Ukrainos pajėgos stengiasi, kad rusai negautų būtinų atsargų, sutrikdytų jų vadovavimą ir kontrolę bei susilpnintų moralę“, – teigia ekspertai.

Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos pusė kartais kontratakuos, atgaus dalį prarastų pozicijų ir, žinoma, vykdys aršias artilerijos bei oro atakas prieš išlaisvintas gyvenvietes ir ukrainiečių pajėgas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

„Ukrainos pajėgos padarė pakankamai didelę pažangą, kad Rusijos karinių tinklaraščių autoriai, kurie iki šios dienos laikėsi optimistinės Kremliaus retorikos, pradėtų rašyti realistiškesnius komentarus“, – rašoma toliau.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė, kad šalies pajėgos rugsėjo 4 d. išlaisvino dvi neįvardytas gyvenvietes Pietų Ukrainoje ir vieną gyvenvietę Donecko srityje. 54-oji Ukrainos mechanizuotoji brigada taip pat pasistūmėjo Lysyčansko-Siversko kryptimi ir užėmė pozicijas neįvardytose aukštumose. Ukrainos pareigūnai pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Ukrainos pajėgos iškelia Ukrainos vėliavą ant ligoninės pastato Vysokopilyje, į pietus nuo Chersono ir Dnipropetrovsko srities administracinės sienos. Socialinės žiniasklaidos šaltiniai patvirtino, kad Ukrainos pajėgos perėjo Siverskio Donecko upę ir išlaisvino Ozernę, esančią už 20 km į šiaurės vakarus nuo Siversko, teigiama apžvalgoje.

Rugsėjo 2-3 d. filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos pajėgos šaudo iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, esančių Zaporižios atominės elektrinės (ZAE) teritorijoje, maždaug už 1 km atstumu nuo branduolinio reaktoriaus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusijos opozicijos leidinio „The Insider“ filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip Rusijos pajėgos naudoja MLRS sistemas ZAE, dar kartą patvirtina ankstesnį Karo studijų instituto vertinimą, jog Rusijos pajėgos militarizavo elektrinės teritoriją. 

Vertindami Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo pareiškimą, esą Rusija yra pasiruošusi derėtis, Karo studijų instituto ekspertai atkreipia dėmesį į toliau kartojamus reikalavimus Ukrainai pasiduoti, o tai reiškia, kad Maskva nėra pasiruošusi derėtis rimtai.

Pagrindinės išvados:

• Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino dvi neįvardytas gyvenvietes pietų Ukrainoje ir vieną gyvenvietę Donecko srityje. Karo studijų institutas nepriklausomai patvirtino gyvenvietės Donecko srityje ir vienos iš gyvenviečių Chersono srityje išlaisvinimą.
• Geolokuotoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos pajėgos šaudo MLRS sviediniais iš pozicijų Zaporižios atominėje elektrinėje.
• Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos antžeminėms ryšio linijoms, amunicijos sandėliams ir pagrindinėms pozicijoms, siekdamos išsekinti Rusijos pajėgas ir apriboti kovinę galią.
• Ukrainiečių Vysokopilio išvadavimas įžiebė kritiškas diskusijas tarp kai kurių Rusijos karo blogerių, o Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Ukrainos pajėgos toliau vykdė „nesėkmingus bandymus“ žengti į priekį.
• Pranešama, kad Donecko liaudies respublikos 1-ojo armijos korpuso 127-ojo pulko kariai atsisakė kovoti dėl atsargų trūkumo.
• Ukrainos pajėgos atgavo teritoriją kairiajame Siverskio Donecko upės krante Donecko srityje.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus nuo Bachmuto ir į vakarus nuo Donecko miesto.
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos perkelia karines priemones į teritorijas, esančias prie pagrindinių antžeminių ryšių linijų Zaporižios srities užnugario rajonuose.

Ukrainos kariuomenės operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovė spaudai Natalija Humeniuk teigia, kad okupacinės pajėgos užimtose teritorijose stiprina „policinį režimą“, taip siekiama gyventojams uždrausti išvykti, ruošiantis tariamam Rusijos „referendumui“. Apie tai ji kalbėjo tiesioginės transliacijos metu, ją cituoja portalas „Unian“.

Anot jos, okupantai siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie užimtų teritorijų gyventojus, kad galėtų sudaryti „rinkimų“ sąrašus. 

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

„Tokiu sustiprintu policiniu režimu ir siekiama neleisti žmonėms išvykti iš laikinai okupuotų teritorijų, neleisti jiems laisvai judėti, neleisti jiems paslėpti savo dokumentų. Jie eina nuo durų iki durų, prievarta renka dokumentus, perrašinėja asmens duomenis, renka informaciją apie visus piliečius, kurie hipotetiškai gali būti susiję su šia teritorija, ir tokiu būdu formuoja pseudorinkėjus“, – pabrėžė N.Humeniuk.

Ukrainos kariai sunaikino karinės amunicijos sandėlį netoli Tomina Balkos ir pontoninį tiltą netoli Lvivkos kaimo, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė „Pietūs“.

Skelbiama, kad Ukrainos kariai sudavė smūgi 21 Rusijos pajėgų pozicijai, vadavietėms, dislokacijos vietoms, transporto ir logistikos objektams, atramos punktams.