V.Zelenskis apie kontrpuolimą Charkivo srityje; „Turime gerų naujienų“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV apmokė Ukrainos raketininkus, kurie nuskandino Rusijos karo laivus, pranešė „Defense One“, remdamasi Pentagono atstovu Williamu La Plante'u (JAV gynybos agentūroje jis prižiūri ginklų pirkimus).

W.La Plante'o teigimu, ukrainiečiai naudojo modifikuotas „Harpoon“ raketas, kad smogtų Rusijos laivams. Pasak leidinio, šios raketos buvo išimtos iš karo laivo ir sumontuotos ant sunkvežimio.

Pareigūnas patikslino, kad per smūgį panaudotas „Boeing“ pagamintas prieštankines raketas „Harpoon“ ukrainiečiams perdavė viena iš JAV sąjungininkių. Kartu W.La Plante'as nenurodė, apie kurią šalį kalbėjo.

Pasak jo, gegužės pabaigoje Ukrainos kariai buvo apmokyti naudotis raketomis.

Pasak leidinio, birželio viduryje Ukraina pranešė, kad iš Danijos gavo „Harpoon“ raketų. Po kelių dienų paaiškėjo, kad Ukrainos kariškiai nuskandino Rusijos tiekimo laivą „Spasatel Vasilij Bech“. Vėliau Pentagonas patvirtino, kad laivas į dugną buvo pasiųstas naudojant „Harpoon“ raketas.

W.La Plante'as sakė, kad Ukrainos pajėgos, panaudojusios „Harpoon“, nuskandino dar vieną Rusijos karo laivą, tačiau jo pavadinimo neatskleidė.

Birželio mėn. JAV pareigūnai pažadėjo Ukrainai atsiųsti „Harpoons“ kaip dalį 1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės paketo.

Balandžio mėnesį Ukrainos pajėgos savo pačių pagamintomis raketomis „Neptun“ nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“, rašė „Defense One“ žurnalistas.

JAV televizija CNN, remdamasi neįvardytais JAV ir Ukrainos pareigūnais, pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, siekdamos iki šių metų pabaigos susigrąžinti Chersono srities kontrolę.

Žurnalistai patikslina, kad Ukrainos valdžios pareigūnai jiems sakė, jog ketina išlaisvinti bent jau visą teritoriją vakariniame Dnipro upės krante, įskaitant Chersono ir Naujosios Kachovkos miestus, kuriuose yra hidroelektrinė ir kanalas, kuriuo į Krymą tiekiamas gėlas vanduo.

Pasak CNN, JAV pareigūnai pripažįsta, kad Chersono srities grąžinimas Kijevui iki 2022 m. pabaigos yra gana ambicinga užduotis. Tačiau jie mano, kad tai įmanoma pasiekti, jei Ukraina ir toliau demonstruos sėkmę mūšio lauke.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė duomenų apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje. Nuo to laiko Ukrainos kariuomenei pavyko susigrąžinti kelių gyvenviečių kontrolę, tačiau pranešimų apie didelius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus šiame regione pastarosiomis dienomis negauta.

Pasak CNN žurnalistų, puolimas pietuose vykdomas plačiame, daugiau kaip 160 km ilgio fronte, todėl Ukrainos kariai stengiasi neleisti Rusijos kariuomenei sutelkti jėgų vienoje teritorijoje. Tuo pat metu Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose suintensyvėjo partizaninės operacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pirmuoju Ukrainos aukšto rango pareigūnu, paminėjusiu Ukrainos pajėgų kontrpuolimą Charkivo srityje. Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame vaizdo kreipimesi, nors ir nepaminėjo jokių konkrečių vietovių.

„Šią savaitę turime gerų naujienų iš Charkivo srities. Tikriausiai visi jau matė pranešimus apie Ukrainos gynėjų veiklą. Manau, kad visi piliečiai didžiuojasi mūsų kariais. Tai pelnytas pasididžiavimas, teisingas jausmas“, – sakė V.Zelenskis.

„Dabar dar ne laikas įvardyti konkrečias vietoves, į kurias sugrįžta Ukrainos vėliava“, – pridūrė Ukrainos prezidentas, tačiau išreiškė padėką keliems Ukrainos daliniams, kurie kovinių misijų metu parodė „drąsą ir didvyriškumą“.

Daugelio „Telegram“ kanalų duomenimis, kuriuos patvirtina socialinėje žiniasklaidoje paskelbta medžiaga, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimo operaciją netoli strategiškai svarbaus Balaklijos miesto Charkivo srityje, rašo BBC Rusijos tarnyba.

Sprendžiant iš gaunamos informacijos, Ukrainos kariškiai per pastarąsias dvi dienas pasiekė didelių laimėjimų: jiems pavyko apsupti Balakliją ir pradėti judėti link Kupjansko – svarbiausio transporto mazgo, kuriuo aprūpinama visa Rusijos kariuomenės grupuotė, taip pat ir Donbase.

Ukrainos kariškiai ir pareigūnai nepateikia jokių duomenų apie puolimą, aiškindami tai būtinybe išlaikyti slaptumą.

Rusijos okupuotame Melitopolyje (Zaporižios sritis) susprogdinta vadinamojo visuomeninio judėjimo „Mes su Rusija“ būstinė, pranešė miesto okupacinės valdžios atstovai ir išrinktasis meras Ivanas Fiodorovas.

Apie sprogimą savo telegram kanalu pranešė Vladimiras Rogovas, kuris anksčiau buvo Rusijos kariuomenės paskirtos Zaporižios srities „civilinės-karinės administracijos“ narys, o dabar Rusijos žiniasklaidoje pristatomas kaip judėjimo „Mes kartu su Rusija“ vadovas.

„Nuostolių ir aukų skaičiai tikslinami“, – rašė V.Rogovas.

Išrinktasis Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuris šiuo metu yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, sprogimą komentavo taip: „Dar vienas žingsnis nuo pseudoreferendumo“. „Šiandienos sprogimai Melitopolyje – tai dar viena „Vieningosios Rusijos“ būstinė“, – rašė Fiodorovas savo „Telegram“ kanale.

Kyjivas trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, tvyrant būgštavimams dėl branduolinio incidento pavojaus.

Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.  

„Siūlome steigti tarptautinę misiją, kurioje dalyvautų ES, JT ir kitos organizacijos. Tai padėtų išvesti Rusijos karius iš elektrinės ir iš 30 km spindulio teritorijos aplink ją“, – trečiadienį per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Tokį pareiškimą jis padarė išvakarėse Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) paskelbus ataskaitą po inspektorių vizito elektrinėje. D.Šmyhalio teigimu, tas patikrinimas „nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų“.

Savo ataskaitoje TATENA paragino „nedelsiant nustatyti branduolinės saugos ir apsaugos zoną“ aplink elektrinę, kurioje susiklostė „netoleruotina“ padėtis.

Trečiadienį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paprašė „atverti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš laikinai okupuotos teritorijos prie atominės elektrinės“.

„Evakuokitės! Raskite būdą patekti į [Kyjivo] kontroliuojamas teritorijas“, – per platformą „Telegram“ į vietos gyventojus kreipėsi I.Vereščuk.

Incidentas Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios AE turėtų įtakos ne tik Ukrainai, bet ir jos kaimynėms, anksčiau trečiadienį perspėjo Kyjivas.

Reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimas „sukeltų pasekmių ne tik Ukrainoje, bet ir – neabejotinai – už jos ribų“, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas Olehas Korikovas.

Zaporižios AE nuo pirmadienio, kai buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, naudoja vidinius energijos šaltinius.

Pasak O.Korikovo, jėgainei gali tekti naudoti „dyzelines elektrines siekiant aprūpinti saugumo sistemas elektra“. Tačiau jis perspėjo, kad „karo sąlygomis labai sunku papildyti dyzelinio kuro atsargas“.

Didžiausia rizika – kad gali pritrūkti dyzelino, o tai galėtų sukelti avariją, per kurią būtų pažeista reaktoriaus aktyvioji zona ir į aplinką patektų radioaktyvių medžiagų, sakė O.Korikovas.

Ukraina turi sausumos sieną su Moldova, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija.

Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje rusams iš salvinės raketų ugnies sistemos „Grad“ apšaudžius humanitarinės pagalbos pasiimti atėjusius žmones, žuvo trys asmenys, dar penki buvo sužeisti.

Apie aukų pareikalavusį apšaudymą Mažosios Tokmačkos gyvenvietėje platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Tuo metu kieme buvo aštuoni civiliai, kurie gavo humanitarinę pagalbą. Per apšaudymą buvo sunkiai sužeisti penki žmonės, kuriuos išvežė greitoji pagalba, trys žmonės žuvo“, – sakoma jo pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ trečiadienį pasiūlė lapkričio 4 dieną surengti referendumą dėl Maskvos pajėgų Ukrainoje užimtų teritorijų aneksijos.

„Būtų teisinga ir simboliška“ surengti balsavimą lapkričio 4-ąją, Rusijos nacionalinės vienybės dieną, „Vieningosios Rusijos“ interneto svetainėje teigė partijos generalinis sekretorius Andrejus Turčakas.

Po balsavimo, jo žodžiais, „Doneckas, Luhanskas ir daugelis kitų Rusijos miestų pagaliau grįš į savo uostą. O Rusijos pasaulis, dabar padalytas formalių sienų, atgaus savo vientisumą“.

Tai pirmas kartas, kai tokio aukšto rango Rusijos pareigūnas įvardijo konkrečią galimą referendumo datą.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas anksčiau šią savaitę sakė, kad planai surengti referendumą dėl Maskvos kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities prijungimo prie Rusijos atidedami.

Rusijos užimto pietrytinio Ukrainos uostamiesčio Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka savo ruožtu platformoje „Telegram“ parašė: „Kaip jau ne kartą sakėme, didžiausia rusų organizacinė problema yra skirtumas tarp okupuotų Donecko ir Luhansko sričių bei Charkivo, Chersono ir Zaporižios sričių dalių.“

Jo manymu, tai ne paskutinė data, kurią paskelbs rusai.

„Atsižvelgdami į geros valios gestus ir panikos nebuvimą, rusai turėtų galvoti apie kitokio pobūdžio referendumus“, – pridūrė jis.

Chersoną ir pietinę Zaporižios sritį Rusija didele dalimi kontroliuoja nuo pirmųjų vasarį pradėtos invazijos savaičių. Dabar šie regionai aktyviai integruojami į Rusijos ekonomiką.

Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.

Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną. Tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Rusijos primesta valdžia anksčiau šiais metais paskelbė apie planus surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.

Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų prokremliška valdžia taip pat sakė esanti suinteresuota prisijungti prie Rusijos.

Maskva Donecko ir Luhansko separatistų paskelbtus darinius – „liaudies respublikas“ – pripažino dvi dienos prieš invaziją į Ukrainą ir naudojosi jais kaip pretekstu kariuomenei į provakarietišką kaimynę pasiųsti.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

„Lietuvos kariuomenės rezerve buvusios 105 mm haubicos M50/M101 iškeliavo į Ukrainą“, –  feisbuke trečiadienį informavo ministras.

Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų.

„Dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis“, – nurodė A.Anušauskas.

Lietuva yra perdavusi Ukrainai apie 20 M113 šarvuočių.

A.Anušauskas rugpjūčio pabaigoje minėjo, kad jų bus perduota dar 10, taip pat ketinama suteikti Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.

Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apėmė ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, nupirktą už piliečių surinktus pinigus.

Rusijos Federacijos laikinai okupuotame Kryme sprogimų paslaptis atskleista. Oro bazės pusiasalyje tapo raketų atakų taikiniu, pareiškė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas bendrame straipsnyje.

Pažymima, kad pagrindinis Ukrainos ir Rusijos kariuomenių mūšių bruožas yra ne pajėgų ir priemonių skaičiaus skirtumas ir ne operacijos prieš Ukrainą mastas, o gebėjimų netolygumas. Kariškiai pripažino, kad neįmanoma vienu mostu atimti iš priešo pranašumo, tačiau galima pasipriešinti priešo gebėjimui veikti panašiai ir panašiu nuotoliu.

„Scanpix“/AP nuotr./Sprogimai Kryme rugpjūčio 16 d.

Pažymima, kad būtina taikyti visapusišką požiūrį į artilerijos, raketų pajėgų, taktinės aviacijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų bei kitų jų galios komponentų pertvarkymą. Generolas teigė, kad tokio požiūrio pavyzdys yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė perkeliant karo veiksmus į laikinai okupuotą Krymo teritoriją.

„Kalbame apie sėkmingų raketų atakų seriją priešo Krymo aviacijos bazėse, pirmiausia – Sakų aerodrome“, – aiškinama straipsnyje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas  trečiadienį apkaltino Vakarų šalis prieš Rusiją rengiant „provokacijas“, esą privertusias Maskvą nutraukti energijos išteklių tiekimą Europai.

R.T.Erdoganas palaikė gerus darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, stengdamasis išlikti neutralus Rusijos ir Ukrainos karo klausimu – nors Ankara tiekia Kyjivui ginkluotę ir kovinius dronus.

Lankydamasis Belgrade Turkijos prezidentas žurnalistams sakė, kad supranta Kremliaus sprendimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Galiu labai aiškiai pasakyti: nemanau, kad Vakarų – nereikia minėti pavardžių – požiūris yra teisingas, nes tai yra politika, pagrįsta provokacijomis“, – teigė R.T.Erdoganas.

„Kol bandysite tęsti tokį provokacijų karą, negalėsite pasiekti reikiamo rezultato“, – pabrėžė jis.

R.T.Erdoganas, palaikantis atvirus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, pastaruoju metu stengiasi organizuoti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas Turkijoje.

„Mes, turkai, visuomet laikėmės pusiausvyros tarp Ukrainos ir Rusijos politikos. Nuo šiol ir toliau laikysimės tos subalansuotos politikos“, – sakė R.T.Erdoganas.

Kitą savaitę jis ketina susitikti su V.Putinu per Uzbekistane vyksiantį regioninį viršūnių susitikimą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Anakara neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai. Be to, per V. Putino ir R.T.Erdogano susitikimą, vykusį praėjusį mėnesį Sočyje, abi šalys pasirašė naują susitarimą dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė skirti su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą.

Šios lėšos bus perverstos iš Ukrainai pažadėto 9 mlrd. eurų vertės pagalbos paketo, dėl kurio ES vadovai susitarė gegužę.

„Padėtis Ukrainoje reikalauja visapusiškos mūsų paramos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pranešdama apie skubias paskolas Kyjivui.

Vienas Europos diplomatas sakė, kad ši pagalba yra dalis 39 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos, kurią Didžiojo septyneto (G-7) šalių grupė pažadėjo skirti Ukrainos valstybės iždui paremti.

Gegužę Europos lyderiai pažadėjo Ukrainai 9 mlrd. eurų finansinę pagalbą, tačiau jos skyrimas buvo atidėtas, kai kurioms valstybėms narėms susiginčijus, ar kariaujanti šalis gali imti ilgalaikes paskolas.

Rugpjūčio pradžioje Briuselis išmokėjo pirmąjį milijardą eurų, o trečiadienį Europos Komisija pareiškė, kad likę 3 mlrd. eurų „bus pervesti kuo greičiau“.

Avarija Rusijos pajėgų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir jos kaimynes, trečiadienį įspėjo Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas.

Pietų Ukrainoje esančią Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, Rusijos pajėgos užėmė kovo mėnesį, tuojau po invazijos į Ukrainą pradžios.

Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą dėl šio branduolinio komplekso ir jo apylinkių apšaudymų, sustiprinusių nerimą visame pasaulyje dėl galimo branduolinio incidento.

Reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimas „sukeltų pasekmių ne tik Ukrainoje, bet ir – neabejotinai – už jos ribų“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas Olehas Korikovas.

Zaporižios AE nuo pirmadienio, kai buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, naudoja vidinius energijos šaltinius.

Pasak O. Korikovo, jėgainei gali tekti naudoti „dyzelines elektrines siekiant aprūpinti saugumo sistemas elektra“. Tačiau jis perspėjo, kad „karo sąlygomis labai sunku papildyti dyzelinio kuro atsargas“.

Didžiausia rizika – kad gali pritrūkti dyzelino, o tai galėtų sukelti avariją, per kurią būtų pažeista reaktoriaus aktyvioji zona ir į aplinką patektų radioaktyvių medžiagų, sakė O.Korikovas.

Antradienį Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) agentūra paskelbė ataskaitą apie rizikingą padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi sausumos sieną su Moldova, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ trečiadienį sakė pritarsianti Jungtinių Tautų taikdarių dislokavimui Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje.

Pranešimas pasirodė kitą dieną po JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) raginimo sukurti saugumo zoną aplink šią elektrinę – didžiausią Europoje.

Zaporižios AE Rusijos pajėgos yra užėmusios nuo kovo, netoli jos ne kartą vyko kariniai veiksmai, privertę nuogąstauti dėl branduolinės katastrofos.

Rusija ir Ukraina dėl besitęsiančių apšaudymų kaltina viena kitą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Vienas iš būdų sukurti saugumo zoną Zaporižios AE galėtų būti taikos palaikymo kontingento įkurdinimas... ir rusų pajėgų atsitraukimas“, – sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotynas. Jo komentarą transliavo Ukrainos televizija.

TATENA antradienį paragino „tuojau pat“ nustatyti saugumo zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę.

„Dabartinė situacija netinkama“, – sakoma TATENA ataskaitoje, parengtoje agentūrai praėjusią savaitę nusiuntus į Zaporižios AE savo komandą.

Prancūzijos radiologinės saugos ir branduolinio saugumo instituto IRSN generalinė direktorė Karine Herviou trečiadienį įspėjo dėl „Fukušimos tipo scenarijaus“ tikimybės.

„Pagrindinis pavojus būtų reaktorių atjungimas nuo jų energijos tiekimo“, dėl to galėtų išsilydyti kai kurios reaktorių dalys, Prancūzijos radijui sakė K.Herviou.

Tai savo ruožtu galėtų „apgadinti reaktorių pastatus ir nulemti labai reikšmingą“ radioaktyvių medžiagų patekimą į aplinką, sakė ji.

K.Herviou teigimu, nors į pačius reaktorius nebuvo smogta, smūgiai aplinkiniams pastatams taip pat galėtų „nulemti radioaktyvių elementų patekimą į aplinką“.

TATENA praėjusią savaitę nusiuntė į Zaporižios AE savo generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi vadovaujamą 14 žmonių komandą padėčiai jėgainėje įvertinti.

Mažiausiai du komandos nariai turi likti elektrinėje ir užtikrinti jos saugumą.

Rusijos okupacinių pajėgų vadai susidūrė su dilema dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakų įvairiomis fronto kryptimis, paskelbė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

„Per pastarąsias 24 valandas intensyvios kautynės vyko trijuose frontuose: šiaurėje, netoli Charkivo, rytuose – Donbase ir pietuose – Chersono regione. Bachmute Donbase, tačiau vadai susiduria su dilema, ar dislokuoti operatyvinius rezervus šiam puolimui paremti, ar gintis nuo nuolatinių Ukrainos atakų pietuose“, – sakoma pranešime.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

„Daugybė vienu metu kylančių grėsmių, kurių teritorija siekia 500 km, išbandys Rusijos gebėjimą koordinuoti operatyvinę reakciją ir perskirstyti išteklius tarp daugybės pajėgų grupių“, – pabrėžia žvalgybos agentūra.

„Anksčiau karo metu Rusijos nesugebėjimas to padaryti buvo viena iš pagrindinių žemo karinio produktyvumo priežasčių“, – teigiama pranešime.

Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“, trečiadienį įspėjo prezidentas Vladimiras Putinas.

Kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“, sakė V.Putinas Rytų ekonomikos forumui, vykstančiam Ramiojo vandenyno uostamiestyje Vladivostoke.

„Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.“

Penktadienį Didžiojo septyneto (G-7) valstybės pažadėjo skubiai įgyvendinti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą, siekdamos nutraukti pagrindinį Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje finansavimo šaltinį.

V. Putinas teigė, kad Rusija laikysis savo sutartinių įsipareigojimų ir tikisi, jog kitos šalys elgsis taip pat.

„Tie, kurie bando mums ką nors primesti, šiandien negali diktuoti savo valios, – sakė V.Putinas. – Jie turėtų ateiti į protą“.

Atkreipdamas dėmesį į artėjant žiemai Europoje kylančias energijos kainas, V.Putinas tvirtino, kad Rusija netieks nieko, kas nėra numatyta galiojančiose sutartyse, ir pacitavo pasaką: „Vilkas uodegą prišalo.“

„Jie turi keletą sprendimų. Arba subsidijuoti aukštas kainas, kas yra blogai, nes tai nepakeis vartotojų elgsenos... arba sumažinti vartojimą“, – kalbėjo jis.

„Ekonominiu požiūriu tai teisinga. Socialiniu požiūriu tai yra pavojinga, tai gali sukelti sprogimą. Geriau laikytis sutartinių įsipareigojimų, civilizuotų taisyklių“, – sakė V.Putinas.

Bręstant regioniniam rytinių Europos Sąjungos (ES) šalių sprendimui neįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių, Lietuva imasi apriboti rusų įleidimą į valstybę.

Trečiadienį perregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte dėl nepaprastosios padėties pratęsimo siūloma nustatyti, kad „ribojamas Rusijos Federacijos piliečių vykimas per Europos Sąjungos išorės sieną“.

Anot projekto, į Lietuvą patekti galėtų tik Lietuvos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.

Šiuos kriterijus turėtų parengti Užsienio reikalų ministerija, suderinusi juos su kitomis regiono valstybėmis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos pasas

Baltijos šalių susitarimas

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai trečiadienį paskelbė iš esmės pasiekę susitarimą dėl ribojimų rusų turistams į jas atvykti ir nurodė, kad draudimai bus nustatyti nacionaliniais teisės aktais.

Regiono šalys imasi griežtesnių priemonių nei Europos Sąjunga (ES), linkusi sutarti dėl supaprastinto vizų režimo panaikinimo Rusijos piliečiams.

Lietuva Ukrainai perduoda 105 mm kalibro haubicų M50, trečiadienį pranešė Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. 

Iš Danijos gautas maždaug 11 kilometrų atstumu sviedinius šaudyti galinčias haubicas iki šiol naudojo „Geležinio Vilko“ ir „Žemaitijos“ brigadų artilerijos batalionai. 

Šiemet Rukloje dislokuotame brigados „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione šias haubicas galutinai pakeitė savaeigės 155 mm haubicos „PzH2000“. 

Iki šiol Lietuva Ukrainai yra perdavusi šarvuotų transporterių „M113“,  karinių sunkvežimių, išminavimo darbams naudojamų visureigių, oro gynybos sistemų „Stinger“, prieštankinių ginklų, šarvinių liemenių bei šalmų, 120 mm minosvaidžių, šaulių ginklų, amunicijos, termovizorių, dronų, antidronų, stebėjimo radarų.

2022 m. kovo-birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, JAV ir ES iš Rusijos pirko daugiau aliuminio ir nikelio, pranešė „Reuters“, remdamasi Jungtinių Tautų prekybos prekėmis statistikos duomenų baze „Comtrade“.

ES iš Rusijos, jau užpuolusios Ukrainą, nupirko 13 proc. daugiau aliuminio ir 22 proc. daugiau nikelio. JAV šių metalų importą iš Rusijos padidino atitinkamai 21 proc. ir 70 proc.

Pasak „Reuters“, padidėjęs metalų importas iš Rusijos rodo, su kokiais sunkumais susiduria Vakarai, bandydami daryti spaudimą Rusijos ekonomikai.

Per šį laikotarpį ES ir JAV iš Rusijos nupirko šių metalų už beveik 2 mlrd. dolerių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad dauguma po blokados iš Ukrainos uostų išgabenamų grūdų nukeliauja Europos Sąjungai, o ne besivystančioms šalims.

„Beveik visi iš Ukrainos eksportuojami grūdai siunčiami ne skurdžiausioms besivystančioms šalims, o ES šalims“, – sakė V.Putinas Rytų ekonomikos forume Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno.

Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.

Eksporto blokada lėmė didelį pasaulinį maisto brangimą ir pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio kilti bado, ypač neturtingiausiose šalyse.

Pagal Kyjivo ir Maskvos susitarimą, sudarytą liepą tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, rugpjūčio pradžioje buvo atnaujintas ukrainietiškų grūdų ir kitų maisto produktų bei trąšų eksportas per tris Juodosios jūros uostus.

Susitarimas, įpareigojęs Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, nustatė kviečių ir kitų grūdų eksporto sąlygas.

„Padarėme viską, kad... ukrainietiški grūdai būtų eksportuojami... Padarėme tai drauge su Turkija“, – Rytų ekonomikos forumui sakė V.Putinas.

Jo teigimu, Europos šalys „pastaraisiais dešimtmečiais ir šimtmečiais veikė kaip kolonizatorės“ ir „toliau taip elgiasi šiandien“.

Jos „ir vėl paprasčiausiai apgavo besivystančias šalis“, kalbėjo V.Putinas.

„Su tokiu požiūriu maisto problemų pasaulyje mastas tik didės“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai galėtų nulemti „beprecedentę humanitarinę katastrofą“.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančią savaitę susitiks per regioninį viršūnių susitikimą Uzbekistane, trečiadienį pranešė vienas diplomatas.

Tai bus pirmoji Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

„Mažiau nei po dešimties dienų mūsų lyderiai susitiks per Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą“ Samarkando mieste, pranešė Rusijos ambasadorius Kinijoje Andrejus Denisovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies, kuriai dėl agresijos prieš Ukrainą taikomos beprecedentės Vakarų sankcijos, „neįmanoma“ izoliuoti.

„Nesvarbu, kaip kas nors norėtų izoliuoti Rusiją – to padaryti neįmanoma“, – sakė V.Putinas Rusijos Vladivostoko uostamiestyje prie Ramiojo vandenyno vykstančiame Rytų ekonomikos forume.

COVID-19 „epidemiją pakeitė kiti iššūkiai, taip pat pasaulinio pobūdžio, keliantys grėsmę visam pasauliui“, kalbėjo V.Putinas.

„Turiu galvoje sankcijų karštligę Vakaruose, jų neužmaskuotus agresyvius bandymus primesti elgesio modelius kitoms šalims, atimti iš jų suverenumą ir pajungti jas savo valiai“, – sakė Rusijos lyderis. Jo kalbą transliavo televizija.

Vašingtonas ir Briuselis įvedė Maskvai virtinę ekonominių ir į atskirus asmenis nukreiptų sankcijų, V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenė į kaimyninę Ukrainą.

Kateryna Plečistova yra „Azovstal“ gynėjo, šiuo metu esančio nelaisvėje, žmona. Ji sakė žinanti apie nelaisvėje esančių karių būklę. Anot jos, Mariupolio gynėjai labai išsekę, kai kurie sveria vos 50 kilogramų.

„Azovstal“ gynėjo žmona pažymėjo, kad kaliniai beveik nemaitinami, numetė daug svorio. Anot jos, dabar kariai sveria apie 50 kilogramų ir atrodo labai prastai.

„Azovstal“ gynėjų būklę pakomentavo ir vieno iš gynėjų, kuris taip pat yra nelaisvėje, sužadėtinė Hanna Naumenko. Ji teigė, kad karių artimieji netiki tuo, ką praneša Rusijos Federacija. Šalis agresorė jau paskelbė tariamai žuvusiųjų Olenivkoje sąrašus, tačiau Mariupolio gynėjų šeimos negali pasitikėti informacija iš Rusijos Federacijos.

Dmytro Kozackio nuotr./„Azov“ pulko kovotojo nuotraukose užfiksuotos dienos „Azovstal“ gamykloje

„Telegram“ platformoje dažnai pasirodo mūsų karių vaizdo įrašai iš Donecko ligoninės, jie atrodo itin prastai. Nors jiems buvo duoti drabužiai, bent kažkas“, – sakė į nelaisvę patekusio „Azovstal“ gynėjo sužadėtinė.

JAV prezidento Joe Bideno administracija antradienį nurodė, kad Rusijos priskyrimas prie terorizmą remiančių valstybių neduotų pageidaujamų rezultatų, ir atmetė Ukrainos bei JAV įstatymų leidėjų raginimus imtis tokio dideles pasekmes nulemiančio žingsnio.

Pirmadienį reporterio paklaustas, ar įtrauks Rusiją į „juodąjį“ teroristinių valstybių sąrašą, J.Bidenas atsakė paprastu „Ne“. Prieš tai kelis mėnesius aukšto rango pareigūnai šiuo klausimu kalbėdavo aptakiai.

Antradienį paklausta, ar sprendimas jau priimtas, Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre nurodė, jog priskyrimas teroristinėms valstybėms „nėra veiksmingiausias ar griežčiausias kelias į priekį“ siekiant, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus.

K.Jean-Pierre teigimu, toks apibrėžimas trukdytų gabenti pagalbą į kai kurias karo draskomos Ukrainos dalis, neleistų pagalbos grupėms ir bendrovėms dalyvauti Jungtinių Tautų ir Turkijos remiamame susitarime dėl itin reikalingų grūdų išgabenimo iš blokuojamų Ukrainos uostų.

„Tai taip pat pakirstų mūsų beprecedentę daugiašalę [koaliciją], labai veiksmingai reikalaujančią [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino atsakomybės, be to, galėtų pakirsti mūsų galimybes remti Ukrainą“ derybose, reporteriams sakė Baltųjų atstovė spaudai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./1421369482

JAV priskiriama „terorizmą remiančios valstybės“ etiketė nulemia plačias pasekmes, tad daugelis bendrovių ir bankų nenori rizikuoti užsitraukti teisinius amerikiečių prokurorų veiksmus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po virtinės civilių aukų pareikalavusių Rusijos atakų, įskaitant birželį suduotą ir mažiausiai 18 gyvybių nusinešusį smūgį parduotuvių centrui Kremenčuke, paragino Vakarus oficialiai pripažinti Rusiją teroristine valstybe.

Latvijos parlamentas rugpjūčio mėnesį paskelbė Rusiją terorizmą remiančia valstybe, o jos veiksmus Ukrainoje pavadino „sąmoningu ukrainiečių tautos genocidu“.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio mėnesį nedviprasmiškai atmetė galimybę priskirti Rusiją prie terorizmą remiančių šalių.

JAV įstatymų leidėjai iš abiejų pagrindinių partijų, įskaitant Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, ragino J.Bideną paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir vertina tai kaip būdą spaudimui didinti. 

Jungtinės Valstijos terorizmą remiančiomis valstybėmis laiko tik keturias šalis: Iraną, Siriją, Šiaurės Korėją ir Kubą. Visų jų ekonomikos yra daug mažesnės už Rusijos.

Kubos priskyrimas terorizmą remiančioms valstybėms vertinamas prieštaringai. Šalis į „juodąjį“ sąrašą buvo sugrąžinta paskutinėmis ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo administracijos valdymo dienomis.

Iki 2022 metų pabaigos Ukraina galės atstumti rusus už demarkacinės linijos, kuri egzistavo iki šių metų vasario 23 dienos. Tai bus įmanoma su viena sąlyga – jei Ukrainai bus suteikta viskas, ko reikia.

Tokią nuomonę interviu Ukrainos televizijos kanalui išsakė buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, Afganistano ir Irako karų veteranas, generolas leitenantas Benas Hodgesas.

Benas Hodgesas

Jis įsitikinęs, kad su tokiu grafiku Rusijos okupuotas Krymas jau kitais metais bus kontroliuojamas Ukrainos.

„Esu tikras, kad rusai neturi noro kovoti. Jie nestoja į kariuomenę. Kremlius ieško rezervų Šiaurės Korėjoje, Afrikoje, Sirijoje. Net kalėjimuose, kad ką nors priverstų kautis apgailėtinoje Rusijos armijoje. Visa tai rodo, kad rusai yra pažeidžiami ir išsekę“, – sakė jis.

B.Hodgesas pridūrė, kad rusai „subyrės“, jei bus išsaugota vienybė ir visapusiška parama Ukrainai.

„Jaučiu, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų lauks įnirtingos kovos ir galbūt Rusijos kariai kris. Nematau, kaip artimiausiu metu jie galėtų pagerinti savo pozicijas. Tačiau turime duoti Ukrainai viską, ko jai reikia“, – tikino jis.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per parą sunaikino beveik 500 Rusijos karių. Apie tai savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo invazijos pradžios Rusija neteko jau 50610 savo karių. 

Ukrainos kariuomenė taip pat sunaikino 2097 rusų tankus, 4520 šarvuotas kovos mašinas, 237 lėktuvus, 208 sraigtasparnius. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą rusai patyrė Donecko kryptimi. 

Rusija degina perteklines dujas, nes, nutraukusi jų tiekimą Europai, neturi galimybių jas kaupti, antradienį pareiškė Europos Sąjungos energetikos komisarė.

„Mūsų palydovai fiksuoja gamtinių dujų nuotėkį arba jų atvirą deginimą, o tai labai teršia aplinką“, – sakė Indonezijoje oficialiai viešinti Kadri Simson, kur vyko G-20 grupės susitikimas energetikos klausimais.

„Jie neturi alternatyvių dujų jungčių su kitais pasaulio regionais, o jų pačių požeminės dujų saugyklos yra pilnos“, – pridūrė ji.

Plačiau šia tema skaitykite čia.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį vos pradėjusi eiti pareigas paskambino Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui ir pažadėjo visapusiškai remti jo šalį, kovojančią su Rusijos agresija. 

„Per pirmąjį pokalbį telefonu jai tapus ministre pirmininke ji pakartojo Ukrainos vadovui, kad jį visiškai remia ir kad Ukraina gali tikėtis ilgalaikės Jungtinės Karalystės pagalbos“, – sakė premjerės atstovė spaudai.

Jie taip pat aptarė „būtinybę stiprinti pasaulinį saugumą ir priemones, kurios reikalingos [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinos finansavimui nutraukti“, sakė atstovė spaudai.

„Scanpix“/AP nuotr./Liz Truss

„Lyderiai pasmerkė V.Putino mėginimus naudoti energiją kaip ginklą, o ministrė pirmininkė pabrėžė, jog labai svarbu, kad Rusijos šantažas neatgrasytų Vakarų nuo pastangų pasiekti, kad V. Putinas pralaimėtų“, – sakė ji. 

V.Zelenskis savo ruožtu pranešė su naująja JK premjere aptaręs tolesnį spaudimą Rusijai, karui tęsiantis jau septintą mėnesį. 

Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad jis buvo pirmasis užsienio valstybės vadovas, pasikalbėjęs su L.Truss jai antradienį perėmus JK vyriausybės vairą iš š Boriso Johnsono.

V.Zelenskis sakė pakvietęs L.Truss atvykti į Ukrainą ir „padėkojęs britams už didelę karinę ir ekonominę pagalbą Ukrainai“, pabrėždamas, jog „svarbu, kad Didžioji Britanija yra pasirengusi ją toliau stiprinti“.

Pasak Ukrainos prezidento, per pokalbį su L.Truss jie „derino“ tolesnį spaudimą Rusijai.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį sveikino TATENA ataskaitą, kurioje paminėta, kad Rusijos pajėgų okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, didžiausiame Europos branduoliniame objekte, yra rusų karinės ginkluotės.

„Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į rusų karinės ginkluotės buvimą atominės elektrinės teritorijoje, spaudimą ten [dirbantiems] mūsų darbuotojams ir aiškiai paminima rusų karinė okupacija. Tai gerai“, – savo kasdieniame pranešime sakė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tuo metu Rusija antradienį išreiškė apgailestavimą, kad TATENA ataskaitoje dėl rizikų Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje Kyjivas nėra kaltinamas jėgainės apšaudymu.

„Apgailestaujame, kad jūsų ataskaitoje... apšaudymo šaltinis nėra tiesiogiai nurodytas“, – sakė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia Saugumo tarybos sesijoje, kurioje virtualiai dalyvavo TATENA vadovas Rafaelis Grossi.

Kaip rašo portalas „Unian“, Charkivo srityje esančio Kupjansko miesto taryba feisbuke pirmą kartą per pastaruosius 6 mėnesius pasidalijo įrašu, raginančiu gyventojus pasiruošti laukiančioms kovoms.

Gyventojų prašoma nepamiršti savo ir artimųjų saugumo, apsirūpinti maisto atsargomis.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau arti. Kupjanskas yra ir visada buvo Ukrainos miestas. Laukite pranešimų iš oficialių šaltinių“, – rašoma žinutėje.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Kiek anksčiau pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netikėtai pradėjo puolimą Charkivo fronte. Antradienio rytą ukrainiečiai staiga sudavė stiprų smūgį į vadinamosios „Iziumo“ rusų kariuomenės grupuotės flangą Balaklijos kryptimi, pranešė BBC Rusijos tarnyba.

Remiantis gausiais, nors oficialiai nepatvirtintais pranešimais, Rusijos pajėgos, kurias daugiausia sudaro mobilizuoti Donbaso gyventojai, skubiai traukiasi už Šiaurinio Doneco upės.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina teigia, kad Rusija bandė daryti spaudimą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui Raphaeliui Grossi, ruošusiam ataskaitą apie situaciją šiuo metu okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje (AE). Apie tai kalbėjo Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Serhijus Kyslycia, skelbia šalies žiniasklaida.

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

„Įdomu stebėti, kaip Rusijos pasiuntinys šioje salėje [JT] verkšlena, kad neturėjo pakankamai laiko tinkamai išnagrinėti paskelbtą TATENA ataskaitą, tarsi ne pati Rusija taip skubiai sušaukė šį posėdį... Vienintelis dalykas, paaiškinantis šį Rusijos keliamą triukšmą, yra bandymas daryti spaudimą TATENA generaliniam direktoriui R.Grossi ir jo komandai, kai jie dar tik rengė ataskaitą“, – sakė S.Kyslycia.

Anot jo, kai Rusijos planas žlugo, o ataskaita paskelbta prieš JT posėdį, „Rusijos pasiuntinys desperatiškai bandė manipuliuoti ataskaita, kurios, kaip pats pripažino, neturėjo laiko išstudijuoti.“

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas pasveikino Jungtinės Karalystės (JK) premjere tapusią Liz Truss bei pareiškė besitikintis bendradarbiavimo, taip pat ir paramos Ukrainai srityje.