V.Zelenskis apie kontrpuolimą Charkivo srityje; „Turime gerų naujienų“

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV apmokė Ukrainos raketininkus, kurie nuskandino Rusijos karo laivus, pranešė „Defense One“, remdamasi Pentagono atstovu Williamu La Plante'u (JAV gynybos agentūroje jis prižiūri ginklų pirkimus).

W.La Plante'o teigimu, ukrainiečiai naudojo modifikuotas „Harpoon“ raketas, kad smogtų Rusijos laivams. Pasak leidinio, šios raketos buvo išimtos iš karo laivo ir sumontuotos ant sunkvežimio.

Pareigūnas patikslino, kad per smūgį panaudotas „Boeing“ pagamintas prieštankines raketas „Harpoon“ ukrainiečiams perdavė viena iš JAV sąjungininkių. Kartu W.La Plante'as nenurodė, apie kurią šalį kalbėjo.

Pasak jo, gegužės pabaigoje Ukrainos kariai buvo apmokyti naudotis raketomis.

Pasak leidinio, birželio viduryje Ukraina pranešė, kad iš Danijos gavo „Harpoon“ raketų. Po kelių dienų paaiškėjo, kad Ukrainos kariškiai nuskandino Rusijos tiekimo laivą „Spasatel Vasilij Bech“. Vėliau Pentagonas patvirtino, kad laivas į dugną buvo pasiųstas naudojant „Harpoon“ raketas.

W.La Plante'as sakė, kad Ukrainos pajėgos, panaudojusios „Harpoon“, nuskandino dar vieną Rusijos karo laivą, tačiau jo pavadinimo neatskleidė.

Birželio mėn. JAV pareigūnai pažadėjo Ukrainai atsiųsti „Harpoons“ kaip dalį 1 mlrd. dolerių vertės ginkluotės paketo.

Balandžio mėnesį Ukrainos pajėgos savo pačių pagamintomis raketomis „Neptun“ nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“, rašė „Defense One“ žurnalistas.

JAV televizija CNN, remdamasi neįvardytais JAV ir Ukrainos pareigūnais, pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdo kontrpuolimą šalies pietuose, siekdamos iki šių metų pabaigos susigrąžinti Chersono srities kontrolę.

Žurnalistai patikslina, kad Ukrainos valdžios pareigūnai jiems sakė, jog ketina išlaisvinti bent jau visą teritoriją vakariniame Dnipro upės krante, įskaitant Chersono ir Naujosios Kachovkos miestus, kuriuose yra hidroelektrinė ir kanalas, kuriuo į Krymą tiekiamas gėlas vanduo.

Pasak CNN, JAV pareigūnai pripažįsta, kad Chersono srities grąžinimas Kijevui iki 2022 m. pabaigos yra gana ambicinga užduotis. Tačiau jie mano, kad tai įmanoma pasiekti, jei Ukraina ir toliau demonstruos sėkmę mūšio lauke.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė duomenų apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje. Nuo to laiko Ukrainos kariuomenei pavyko susigrąžinti kelių gyvenviečių kontrolę, tačiau pranešimų apie didelius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus šiame regione pastarosiomis dienomis negauta.

Pasak CNN žurnalistų, puolimas pietuose vykdomas plačiame, daugiau kaip 160 km ilgio fronte, todėl Ukrainos kariai stengiasi neleisti Rusijos kariuomenei sutelkti jėgų vienoje teritorijoje. Tuo pat metu Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose suintensyvėjo partizaninės operacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tapo pirmuoju Ukrainos aukšto rango pareigūnu, paminėjusiu Ukrainos pajėgų kontrpuolimą Charkivo srityje. Apie tai jis kalbėjo savo vakariniame vaizdo kreipimesi, nors ir nepaminėjo jokių konkrečių vietovių.

„Šią savaitę turime gerų naujienų iš Charkivo srities. Tikriausiai visi jau matė pranešimus apie Ukrainos gynėjų veiklą. Manau, kad visi piliečiai didžiuojasi mūsų kariais. Tai pelnytas pasididžiavimas, teisingas jausmas“, – sakė V.Zelenskis.

„Dabar dar ne laikas įvardyti konkrečias vietoves, į kurias sugrįžta Ukrainos vėliava“, – pridūrė Ukrainos prezidentas, tačiau išreiškė padėką keliems Ukrainos daliniams, kurie kovinių misijų metu parodė „drąsą ir didvyriškumą“.

Daugelio „Telegram“ kanalų duomenimis, kuriuos patvirtina socialinėje žiniasklaidoje paskelbta medžiaga, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo kontrpuolimo operaciją netoli strategiškai svarbaus Balaklijos miesto Charkivo srityje, rašo BBC Rusijos tarnyba.

Sprendžiant iš gaunamos informacijos, Ukrainos kariškiai per pastarąsias dvi dienas pasiekė didelių laimėjimų: jiems pavyko apsupti Balakliją ir pradėti judėti link Kupjansko – svarbiausio transporto mazgo, kuriuo aprūpinama visa Rusijos kariuomenės grupuotė, taip pat ir Donbase.

Ukrainos kariškiai ir pareigūnai nepateikia jokių duomenų apie puolimą, aiškindami tai būtinybe išlaikyti slaptumą.

Rusijos okupuotame Melitopolyje (Zaporižios sritis) susprogdinta vadinamojo visuomeninio judėjimo „Mes su Rusija“ būstinė, pranešė miesto okupacinės valdžios atstovai ir išrinktasis meras Ivanas Fiodorovas.

Apie sprogimą savo telegram kanalu pranešė Vladimiras Rogovas, kuris anksčiau buvo Rusijos kariuomenės paskirtos Zaporižios srities „civilinės-karinės administracijos“ narys, o dabar Rusijos žiniasklaidoje pristatomas kaip judėjimo „Mes kartu su Rusija“ vadovas.

„Nuostolių ir aukų skaičiai tikslinami“, – rašė V.Rogovas.

Išrinktasis Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuris šiuo metu yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, sprogimą komentavo taip: „Dar vienas žingsnis nuo pseudoreferendumo“. „Šiandienos sprogimai Melitopolyje – tai dar viena „Vieningosios Rusijos“ būstinė“, – rašė Fiodorovas savo „Telegram“ kanale.

Kyjivas trečiadienį paragino siųsti tarptautinę misiją į Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, taip pat paragino vietos gyventojus evakuotis, tvyrant būgštavimams dėl branduolinio incidento pavojaus.

Kovą Zaporižios AE užėmė įsiveržę Rusijos kariai, o pastarosiomis savaitėmis jėgainės teritorija buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimus, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.  

„Siūlome steigti tarptautinę misiją, kurioje dalyvautų ES, JT ir kitos organizacijos. Tai padėtų išvesti Rusijos karius iš elektrinės ir iš 30 km spindulio teritorijos aplink ją“, – trečiadienį per vyriausybės posėdį sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

Tokį pareiškimą jis padarė išvakarėse Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) paskelbus ataskaitą po inspektorių vizito elektrinėje. D.Šmyhalio teigimu, tas patikrinimas „nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų“.

Savo ataskaitoje TATENA paragino „nedelsiant nustatyti branduolinės saugos ir apsaugos zoną“ aplink elektrinę, kurioje susiklostė „netoleruotina“ padėtis.

Trečiadienį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk paprašė „atverti humanitarinį koridorių civiliams gyventojams evakuoti iš laikinai okupuotos teritorijos prie atominės elektrinės“.

„Evakuokitės! Raskite būdą patekti į [Kyjivo] kontroliuojamas teritorijas“, – per platformą „Telegram“ į vietos gyventojus kreipėsi I.Vereščuk.

Incidentas Rusijos pajėgų užimtoje Zaporižios AE turėtų įtakos ne tik Ukrainai, bet ir jos kaimynėms, anksčiau trečiadienį perspėjo Kyjivas.

Reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimas „sukeltų pasekmių ne tik Ukrainoje, bet ir – neabejotinai – už jos ribų“, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos branduolinės ir radiacinės saugos agentūros vadovas Olehas Korikovas.

Zaporižios AE nuo pirmadienio, kai buvo atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, naudoja vidinius energijos šaltinius.

Pasak O.Korikovo, jėgainei gali tekti naudoti „dyzelines elektrines siekiant aprūpinti saugumo sistemas elektra“. Tačiau jis perspėjo, kad „karo sąlygomis labai sunku papildyti dyzelinio kuro atsargas“.

Didžiausia rizika – kad gali pritrūkti dyzelino, o tai galėtų sukelti avariją, per kurią būtų pažeista reaktoriaus aktyvioji zona ir į aplinką patektų radioaktyvių medžiagų, sakė O.Korikovas.

Ukraina turi sausumos sieną su Moldova, Rumunija, Vengrija, Slovakija, Lenkija, Baltarusija ir Rusija.

Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje rusams iš salvinės raketų ugnies sistemos „Grad“ apšaudžius humanitarinės pagalbos pasiimti atėjusius žmones, žuvo trys asmenys, dar penki buvo sužeisti.

Apie aukų pareikalavusį apšaudymą Mažosios Tokmačkos gyvenvietėje platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas.

„Tuo metu kieme buvo aštuoni civiliai, kurie gavo humanitarinę pagalbą. Per apšaudymą buvo sunkiai sužeisti penki žmonės, kuriuos išvežė greitoji pagalba, trys žmonės žuvo“, – sakoma jo pranešime.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ trečiadienį pasiūlė lapkričio 4 dieną surengti referendumą dėl Maskvos pajėgų Ukrainoje užimtų teritorijų aneksijos.

„Būtų teisinga ir simboliška“ surengti balsavimą lapkričio 4-ąją, Rusijos nacionalinės vienybės dieną, „Vieningosios Rusijos“ interneto svetainėje teigė partijos generalinis sekretorius Andrejus Turčakas.

Po balsavimo, jo žodžiais, „Doneckas, Luhanskas ir daugelis kitų Rusijos miestų pagaliau grįš į savo uostą. O Rusijos pasaulis, dabar padalytas formalių sienų, atgaus savo vientisumą“.

Tai pirmas kartas, kai tokio aukšto rango Rusijos pareigūnas įvardijo konkrečią galimą referendumo datą.

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas anksčiau šią savaitę sakė, kad planai surengti referendumą dėl Maskvos kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities prijungimo prie Rusijos atidedami.

Rusijos užimto pietrytinio Ukrainos uostamiesčio Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka savo ruožtu platformoje „Telegram“ parašė: „Kaip jau ne kartą sakėme, didžiausia rusų organizacinė problema yra skirtumas tarp okupuotų Donecko ir Luhansko sričių bei Charkivo, Chersono ir Zaporižios sričių dalių.“

Jo manymu, tai ne paskutinė data, kurią paskelbs rusai.

„Atsižvelgdami į geros valios gestus ir panikos nebuvimą, rusai turėtų galvoti apie kitokio pobūdžio referendumus“, – pridūrė jis.

Chersoną ir pietinę Zaporižios sritį Rusija didele dalimi kontroliuoja nuo pirmųjų vasarį pradėtos invazijos savaičių. Dabar šie regionai aktyviai integruojami į Rusijos ekonomiką.

Ukrainiečių pajėgos pastarosiomis savaitėmis pamažu atkovoja teritorijų Chersono srityje, besiribojančioje su 2014 metais Rusijos aneksuotu Krymo pusiasaliu.

Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą vasario 24 dieną iš šiaurės, pietų ir rytų. Pirmosiomis karo savaitėmis nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, jos pasitraukė iš šiaurinės šalies dalies ir sutelkė savo pastangas į puolimą pietų ir rytų kryptimis.

Rusijos pajėgos Chersoną užėmė kovo 3 dieną. Tai buvo pirmas didelis rusų užimtas miestas nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Chersonas

Rusijos primesta valdžia anksčiau šiais metais paskelbė apie planus surengti „referendumą“, siekdama aneksuoti Chersono sritį – svarbų Ukrainos žemės ūkio regioną – ir kaimyninę Zaporižios sritį.

Donecko ir kaimyninė Luhansko sritys kartu sudaro pramoninį Donbaso regioną Ukrainos rytuose.

Nuo 2014 metų šį regioną dalinai kontroliuoja prorusiškos pajėgos, įsitvirtinusios Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.

Ukrainos Donecko ir Luhansko regionų prokremliška valdžia taip pat sakė esanti suinteresuota prisijungti prie Rusijos.

Maskva Donecko ir Luhansko separatistų paskelbtus darinius – „liaudies respublikas“ – pripažino dvi dienos prieš invaziją į Ukrainą ir naudojosi jais kaip pretekstu kariuomenei į provakarietišką kaimynę pasiųsti.

2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto referendumo.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultato nepripažino.

Lietuva Ukrainai išsiuntė rezerve turėtų 105 mm kalibro haubicų, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas

„Lietuvos kariuomenės rezerve buvusios 105 mm haubicos M50/M101 iškeliavo į Ukrainą“, –  feisbuke trečiadienį informavo ministras.

Anot jo, bendra Lietuvos karinė parama Ukrainai, išsiuntus šią ir kitą planuojamą siuntą, pasieks apie 180 mln. eurų.

„Dėl Lietuvos ginkluotės arsenalų papildymo vyksta derybos su kitomis valstybėmis“, – nurodė A.Anušauskas.

Lietuva yra perdavusi Ukrainai apie 20 M113 šarvuočių.

A.Anušauskas rugpjūčio pabaigoje minėjo, kad jų bus perduota dar 10, taip pat ketinama suteikti Ukrainai imitacinių šovinių, sprogstamųjų paketų, dūminių granatų.

Iki šiol Ukrainai suteikta Lietuvos karinė parama apėmė ir oro gynybos sistemas „Stinger“, prieštankinius ginklus, šarvines liemenes bei šalmus, 120 mm minosvaidžius, šaulių ginklus, amuniciją, termovizorius, dronus, antidronus, stebėjimo radarus, sunkvežimius, visureigius. Taip pat – bepilotį orlaivį „Bayraktar TB2“ su amunicija, nupirktą už piliečių surinktus pinigus.

Rusijos Federacijos laikinai okupuotame Kryme sprogimų paslaptis atskleista. Oro bazės pusiasalyje tapo raketų atakų taikiniu, pareiškė vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas bendrame straipsnyje.

Pažymima, kad pagrindinis Ukrainos ir Rusijos kariuomenių mūšių bruožas yra ne pajėgų ir priemonių skaičiaus skirtumas ir ne operacijos prieš Ukrainą mastas, o gebėjimų netolygumas. Kariškiai pripažino, kad neįmanoma vienu mostu atimti iš priešo pranašumo, tačiau galima pasipriešinti priešo gebėjimui veikti panašiai ir panašiu nuotoliu.

„Scanpix“/AP nuotr./Sprogimai Kryme rugpjūčio 16 d.

Pažymima, kad būtina taikyti visapusišką požiūrį į artilerijos, raketų pajėgų, taktinės aviacijos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų bei kitų jų galios komponentų pertvarkymą. Generolas teigė, kad tokio požiūrio pavyzdys yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmė perkeliant karo veiksmus į laikinai okupuotą Krymo teritoriją.

„Kalbame apie sėkmingų raketų atakų seriją priešo Krymo aviacijos bazėse, pirmiausia – Sakų aerodrome“, – aiškinama straipsnyje.