V.Zelenskis kartu su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi apsilankė Černobylyje ir pažadėjo „paversti atskirties zoną, kaip vadinamas Černobylis, atgimimo zona“.
„Ukraina nėra viena, ji turi platų partnerių palaikymą, – sakė ukrainiečių lyderis. – Šiandien pradėta eksploatuoti nauja saugykla, ir labai svarbu, kad šiandien bus gauta licencija, leisianti valdyti naująją saugyklą.“
Ukrainiečių valdžia nusprendė apleistoje atskirties zonoje aplink Černobylio elektrinės pastatų kompleksą įkurti vietą, kur šalis galėtų ateinančius 100 metų saugoti savo branduolines atliekas. Ukraina šiuo metu turi keturias veikiančias atomines elektrines ir turi gabenti jose susidarančias atliekas į Rusiją.
Naujoji saugykla leis Ukrainai sutaupyti maždaug 200 mln. JAV dolerių (165 mln. eurų) per metus.
R.M.Grossi pirmadienį tviteryje paskelbė, kad TATENA „toliau nenuilstamai dirbs prie uždarymo darbų, radioaktyviųjų atliekų [tvarkymo] ir aplinkos atkūrimo, susijusio su Černobylio avarija“.
1986 metų balandžio 26-ąją per saugumo patikrinimą sprogo apie 100 km į šiaurę nuo Kijevo esančios Černobylio elektrinės ketvirtasis reaktorius. Į atmosferą pakilo radioaktyvių teršalų debesys.
Sovietų valdžia dar labiau pablogino padėtį, nusprendusi nesakyti visuomenei, kas iš tikrųjų nutiko: nors kitą dieną po katastrofos netoliese esantis elektrinės darbininkų miestas Pripetė buvo evakuotas, 2 mln. Kijevo gyventojų nebuvo informuoti, nepaisant radioaktyvių teršalų pavojaus. Pasaulis apie avariją sužinojo tik po to, kai Švedijoje buvo nustatytas išaugęs radiacijos lygis.
Kovoje su katastrofos pasekmėmis dalyvavo daugiau nei 600 tūkst. žmonių. Per pirmuosius kelis mėnesius po avarijos mirė 30 elektrinės darbuotojų ir ugniagesių.
Galiausiai iš AE apylinkių buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ir nustatyta 2 600 kv. km atskirties zona, kur leidžiama dirbti tik specialistams, šalinantiems atliekas ir prižiūrintiems paskubomis pastatytą sarkofagą, uždengiantį reaktorių.
Reaktoriaus blokas tebeskleidė radiaciją iki 2019 metų, kai visas pastatas buvo uždengtas didžiuliu arkos pavidalo gaubtu.
Pirmadienį minint 35-ąsias katastrofos metines ukrainiečių valdžia išslaptino dokumentus, rodančius, kad iki 1986 metų balandžio 26 dienos elektrinėje įvyko keli rimti incidentai.
Ukrainos saugumo tarnyba atskleidė, kad sovietų valdžia 1986 metų liepos 8 dieną išleido įsaką, kuriuo įslaptino visas Černobylio katastrofos detales, įskaitant susirgusių žmonių skaičių. Pasak tarnybos, 1987 metų spalį vienas prancūzų žurnalistas bandė į užsienį išvežti dirvožemio ir vandens mėginių, tačiau KGB jo paimtus slapta mėginius pakeitė neužterštais.
