„Lygiai taip pat lengvai, kaip ponas H.Kissingeris siūlo atiduoti Rusijai dalį Ukrainos, kad sustabdytų karą, jis leistų atimti Lenkiją ar Lietuvą. Gerai, kad tranšėjose esantys ukrainiečiai neturi laiko klausytis Davoso panikierių. Jie šiek tiek užsiėmę Laisvės ir demokratijos gynimu“, – pareiškė Michaylo Podoliakas.
98 metų H.Kissingeris pirmadienį pareiškė, kad Vakarai neturėtų bandyti sutriuškinti Rusijos, ir užsiminė, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos, kurią Maskva kontroliavo prieš vasario 24-osios invaziją.
„Derybos turi prasidėti per ateinančius du mėnesius, kol tai nesukėlė sukrėtimų ir įtampos, kurią bus nelengva įveikti. Geriausia būtų, jei skiriamoji linija būtų grįžimas prie status quo ante“, – sakė H.Kissingeris.
„Jei karas tęstųsi toliau, tai būtų ne Ukrainos laisvės siekis, o naujas karas prieš pačią Rusiją“, – teigė jis.
Status quo ante yra lotyniškas terminas, reiškiantis ankstesnę buvusią padėtį. H.Kissingerio komentarai reiškia, kad Ukraina turėtų sutikti su taikos susitarimu, kuriuo būtų atkurta vasario 24 dienos padėtis, kai Rusija kontroliavo Krymo pusiasalį ir dalį Donecko bei Luhansko sričių Rytų Ukrainoje.
H.Kissingeris taip pat kalbėjo, esą Ukraina turėjo būti tiltu tarp Europos ir ją užpuolusios Rusijos.
„Ukraina turėjo būti tiltas tarp Europos ir Rusijos, tačiau dabar, kai santykiai keičiasi, galime patekti į erdvę, kurioje skiriamoji linija bus nubrėžta iš naujo, o Rusija bus visiškai izoliuota. Dabar susiduriame su situacija, kai Rusija gali visiškai atsiriboti nuo Europos ir ieškoti nuolatinės sąjungos kitur. Tai gali lemti Šaltojo karo laikus primenančią diplomatinę distanciją, kuri mus grąžins dešimtmečius atgal. Turėtume siekti ilgalaikės taikos“, – kalbėjo H.Kissingeris.
H.Kissingeris aštuntajame dešimtmetyje dirbo Richardo Nixono ir Geraldo Fordo administracijose. Šaltojo karo metu jis užsitarnavo pasaulinę pragmatiko reputaciją, siekė mažinti įtampą su tuometine SSRS ir organizavo JAV diplomatinius santykius su Kinija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu Davose paragino Vakarus siųsti daugiau ginklų jo šaliai ir stiprinti sankcijas Maskvai.
V.Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius, sakė, jog jei Kyjivo „poreikiai būtų buvę 100 procentų patenkinti dar vasarį“, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, būtų išgelbėta dešimtys tūkstančių gyvybių.
V.Zelenskis paragino įvesti naftos embargą Rusijai, taikyti baudžiamąsias priemones visiems jos bankams ir vengti IT sektoriaus. Jis pridūrė, kad visos užsienio bendrovės turėtų palikti šią šalį.
„Neturėtų būti jokios prekybos su Rusija“, – sakė jis, kreipdamasis į susirinkusius pasaulio politikos ir verslo elito atstovus.
„Manau, kad iki šiol tokių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų nėra, jos turėtų būti“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Davose vykstančiose diskusijose dominuoja karo Ukrainoje tema. Tai pirmasis Davoso forumas per daugiau nei dvejus metus. COVID-19 pandemija privertė atšaukti 2021 metų lyderių susitikimą įprastu būdu ir atidėti šių metų konferenciją iki gegužės mėnesio.
