„Situacija išlieka įtempta, bet valdoma. Diplomatija ir toliau mažina įtampą“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, prieš tai susitikęs su ispanų kolega Jose Manueliu Albaresu.
„Tai, kaip didesnė Europos bendrija reaguoja į šią krizę, nulems Europos saugumo ir kiekvienos atskiros Europos valstybės ateitį“, – pabrėžė D.Kuleba.
Jo komentaras pasirodė po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinių pastangų Maskvoje, Kijeve ir Berlyne.
E.Macronas sakė užsitikrinęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadą, kad Maskva „nebus eskalacijos šaltinis“.
-
Paraščių generolo iššūkis V.Putinui – nebūtinai rimtas, bet iškalbingas
-
CNN: JAV žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos kariškiai abejoja dėl invazijos į Ukrainą
-
Jei ką: Lenkija skaičiuoja, kiek karo atveju reiktų priimti pabėgėlių iš Ukrainos
-
L.Kasčiūnas: V.Putinas pasiūlė mums antros klasės narystę NATO
Tačiau Vašingtonas įspėja, kad Rusijos sprendimas sutelkti prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių rodo V. Putiną rimtai galvojant apie invaziją Kijevo provakarietiškam kursui pakeisti.
Ukraina stengiasi menkinti karo galimybę, nes nori išvengti skaudaus poveikio investicinei aplinkai ir visuomenės nuotaikoms.
Tačiau tuo pačiu Kijevas ragina įvesti griežtas prevencines sankcijas Rusijai, nubaudžiant ją dėl jos vaidmens aštuonerius metus trunkančiame konflikte su separatistais Rytų Ukrainoje.
„Nebus perdėta [pasakius], kad Rusija bando atkeršyti už Sovietų Sąjungos pralaimėjimą Šaltajame kare, štai kodėl šiandien kalbame apie visos saugumo architektūros Europoje gynimą“, – sakė D.Kuleba.
Pasak jo, „Ukraina laikosi pozicijos, kad pastaraisiais metais Rusija šiurkščiai pažeidinėja tarptautinę teisę ir Minsko susitarimus“ dėl separatistinių konfliktų išsprendimo.
„Už tai ji turėtų būti nubausta sankcijomis“, – pridūrė D.Kuleba.
