Ukrainos konfliktas įsiplieskė 2014 metais ir nuo to laiko pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių.
Per potencialias derybas prie bendro stalo taip pat galėtų susėsti Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai. Tai būtų pirmas toks viršūnių susitikimas nuo 2016 metų.
Geresni santykiai?
Deryboms vadinamuoju Normandijos formatu pradėta ruoštis visų šalių derybininkams antradienį pritarus siūlymui suteikti separatistų kontroliuojamiems Ukrainos regionams specialųjį statusą ir surengti ten rinkimus.
Į valdžią netikėtai atėjus buvusiam aktoriui ir komikui V.Zelenskiui, prieš rinkimus žadėjusiam užbaigti karą, įsižiebė viltys, kad pagerės Ukrainos ir Rusijos santykiai.
Praėjusią mėnesį abi šalys atlikto ilgai lauktą apsikeitimą 35 kaliniais.
Maskva sako, kad norint surengti viršūnių susitikimą „Normandijos ketverto“ formatu, būtina įvykdyti virtinę sąlygų.
Kijevui kone svarbiausias buvo reikalavimas sutikti pritarti planui dėl separatistinių regionų likimo – vadinamajai „Steinmeierio formulei“.
Maskva reikalauja, kad sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms būtų suteikta daug autonomijos. 2015 metais būsimo Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio pasiūlytas planas laikomas kompromisu tarp Kijevo ir Maskvos.
„Steinmeierio formulė“ numato galimybę suteikti separatistų kontroliuojamoms sritims specialųjį statusą tuo atveju, jei ten įvyks laisvi ir sąžiningai rinkimai, vadovaujantis Ukrainos konstitucija.
Derybininkams antradienį pritarus planui V.Zelenskis pareiškė, kad pašalinta paskutinė kliūtis, trukdžiusi surengti svarbų viršūnių sutikimą.
Tačiau ši žinia išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur platesnė autonomija separatistiniams regionams lieka opus klausimas.
V.Zelenskio pirmtakas Petro Porošenka pavadino minėtą planą „Putino formule“, ir pareiškė, kad juo iš esmės pateisinama Krymo aneksija. Antradienį vakare į Kijevo gatves išėjo šimtai protestuotojų.
V.Zelenskis pamėgino išsklaidyti būgštavimus, tvirtindamas, kad rinkimai Rytų Ukrainoje nebus surengti, kol nebus išvestos prorusiškos pajėgos.
„Jokie rinkimai negali ir neįvyks grasinant ginklais“, – per spaudos konferenciją pareiškė ukrainiečių prezidentas.
Ilgai lauktas viršūnių susitikimas
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas išreiškė viltį, kad „netrukus“ paaiškės, kada galėtų įvykti viršūnių susitikimas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atliko svarbų vaidmenį taikinant Rusiją ir Ukrainą, jau kelerius metus nepalaikančias beveik jokio dialogo.
Santykius su Rusija peržiūrėti raginantis E.Macronas pareiškė norėjęs rugsėjį sukviesti V.Putiną, V.Zelenskį ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel taikos derybų.
Tačiau Maskva ir Kijevas vis dar nesutaria kai kuriais esminiais klausimais: apie tai liudija faktas, kad viršūnių susitikimas buvo atidėtas.
Kita vertus, Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad buvo įvykdytos visos sąlygos jai „artimiausiu metu“ tapti viršūnių susitikimo šeimininkė. Paryžius taip pat gyrė šią savaitę derybininkų pasiektą pažangą.
„Sudarytos sąlygos galimybei artimiausiu metu surengti Paryžiuje valstybių vadovų ir vyriausybės susitikimą Normandijos formatu, turint tikslą pasistūmėti į priekį ieškant ilgalaikio sprendinio Ukrainos konfliktui“, – nurodoma prancūzų Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
V.Putino vyresnysis patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pareiškė, kad „visi supranta“, jog būtina sušaukti naują viršūnių susitikimą. Pasak jo, toks renginys gali būti organizuotas jau šį mėnesį.
Vokietijos vyriausybės atstovė Ulrike Demmer anksčiau taip pat leido suprasti, jog forumas įvyks Paryžiuje.
„Šiuo metu nagrinėjamos tokio susitikimo sąlygos“, – sakė U.Demmer.
Daugelis ukrainiečių nuogąstauja, kad Vakarai yra pavargę nuo užsitęsusios krizės Ukrainoje ir todėl spaus V.Zelenskį padaryti nepalankių nuolaidų Rusijai.
Darbotvarkės klausimai
Rusija ir Prancūzija tvirtina, kad derybos turi būti grindžiamos Minsko taikos susitarimais, 2015 metų vasarį priimtais Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių.
Minsko susitarimai, be kitų dalykų, ragina nedelsiant paskelbti paliaubas, atitraukti nuo konflikto šalių kontaktinės linijos sunkiąją ginkluotę, grąžinti Kijevui sienos ruožo su Rusija separatistų kontroliuojamose teritorijose kontrolę, taip pat suteikti separatistų kontroliuojamoms sritims platesnę autonomiją.
Šis taikos planas padėjo smarkiai sumažinti susirėmimų tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų intensyvumą, bet taip ir nebuvo visiškai įvykdytas. Pavieniai susirėmimai Rytų Ukrainoje tęsiasi, nors konflikto šalys reguliariai skelbia paliaubas.
Ginkluoti separatistai dalį rytinių Ukrainos sričių užvaldė tuojau po to, kai per provakarietiškų jėgų sukilimą Kijeve 2014 metų vasarį buvo nuversta ankstesnė Kremliaus remta vyriausybė, o Maskva kovą aneksavo Krymo pusiasalį.
Kijevas ir Vakarų šalys kaltina Rusiją separatistams teikiant karinę pagalbą, nors Maskva tai neigia.
Konfliktas Rytų Ukrainoje tapo didžiausia Rytų ir Vakarų santykių krize nuo Šaltojo karo. Jis nuo 2014 metų nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
