Ukraina paskelbė aukščiausio lygio parengtį savo pajėgose, kai Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė sužlugdžiusi „teroristines atakas“, esą planuotas surengti šią savaitę Ukrainos karinės žvalgybos, ir atrėmusi ginkluotus užpuolikus. Kijevas šiuos kaltinimus griežtai neigia.
„Priešas planuoja didelio masto provokuojančius veiksmus palei sąlyčio liniją Ukrainos rytuose ir apkaltinti Ukrainą Minsko susitarimų nesilaikymu“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos direktorato pranešime, kuriame turima omenyje pernai vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašyta taikos sutartis.
Rusija taip pat kaltinama stiprinanti pajėgas, papildanti šaudmenų atsargas ir telkianti karinę techniką karo nuniokotuose Ukrainos rytuose, kontroliuojamuose separatistų.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį paskelbė aukščiausio lygio teroro atakų grėsmę Kryme ir rytinėse Donecko bei Luhansko srityse, kuriose įsitvirtinę separatistai jau ilgiau negu dvejus metus kaunasi su Kijevo vyriausybės pajėgomis.
Maskva tvirtina, kad Kijevui mėginant surengti ginkluotų įsibrovimų į Krymą, naktį iš rugpjūčio 6-osios į 7-ąją per susirėmimą areštuojant „teroristus“ žuvo vienas Rusijos saugumo karininkas.
Ukrainos saugumo tarnyba penktadienį paskelbė aukščiausio lygio teroro atakų grėsmę Kryme ir rytinėse Donecko bei Luhansko srityse.
Dar vienas rusų karys žuvo rugpjūčio 8 dieną per susirėmimą su „diversantų teroristų“ grupėmis, kurias neva pasiuntė Ukrainos kariuomenė, sakė Maskva.
Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos vadovas Oleksandras Turčynovas penktadienį atmetė šiuos pareiškimus ir sakė, kad Maskva mėgina nuslėpti pražūtingus susišaudymus tarp Rusijos karių, kurie „tradiciškai piktnaudžiauja alkoholiu“.
Per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, vykusį ketvirtadienį už uždarų durų, Ukraina prašė Rusijos pateikti įrodymų, pagrindžiančių jos kaltinimus. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sakė, kad Maskvos pareiškimai yra „beprasmiški ir ciniški“.
V.Putinas savo ruožtu pareiškė, kad planuotas susitikimas su V.Porošenka ir deryboms tarpininkaujančia Vokietijos kanclere Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u per ateinantį mėnesį Kinijoje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą dabar jau „beprasmiškas“.
Vienas Vokietijos vyriausybės pareigūnas ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai AFP, kad V.Putino sprendimas nebesurengti keturšalio susitikimo su Ukraina yra „ženklas, jog Rusija vis mažiau kliaujasi šios krizės politiniu sprendiniu“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį citavo diplomatijos vadovo Jeano-Marco Ayrault pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Jis sakė, kad Paryžius ir Berlynas „tęs pastangas įgyvendinti Minsko susitarimus Normandijos formatu“, apimančiu šias keturias šalis.
Jungtinės Valstijos irgi ragino abi šalis elgtis santūriai. Valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau ketvirtadienį sakė, kad Vašingtonas „nepaprastai susirūpinęs“ dėl susidariusios padėties.
