Baiminamasi didelės atakos Luhansko srityje, D.Kuleba: žiaurumai Bučoje – „tik ledkalnio viršūnė“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Borodiankoje ir kai kuriuose kituose išlaisvintuose miestuose okupantų aukų skaičius gali būti dar didesnis nei Bučoje, tai jis pasakė vaizdo kreipimesi, praneša UNIAN.

„Šiandien buvo labai sunki diena, kupina emocijų“, – sakė prezidentas.

V.Zelenskis priminė, kad šiandien aplankė nuo okupantų išvaduotus Kyjivo srities miestus: Stojanką, Irpinę, Bučą.

„Žinoma, dabar ši vietovė neatrodo taip, kaip vakar. Žuvusių ukrainiečių kūnai jau išvežti iš daugumos gatvių, tačiau kiemuose ir namuose vis dar yra nužudytų žmonių“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak valstybės vadovo, miestai „sutriuškinti“, keliuose buvo deginama karinė technika, buvo šaudoma į automobilius.

„Ypač sunku žiūrėti į kulkų žymes ant automobilių su užrašu „Vaikai“. Ką tik pradėjome tirti viską, ką padarė šie okupantai“, – sakė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad vien Bučoje nužudyta ir nukankinta daugiau kaip 300 žmonių.

Pasak jo, kai bus patikrintas visas miestas, aukų sąrašas tikriausiai bus daug ilgesnis.

„Ir tai tik vienas miestelis, viena iš daugelio Ukrainos bendruomenių, kurias pavyko užimti Rusijos kariuomenei. Jau dabar turima informacijos, kad Borodiankoje ir kituose išlaisvintuose miestuose okupantų aukų skaičius gali būti dar didesnis“, – pridūrė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad daugelyje išlaisvintų Kyjivo, Černihivo ir Sumų sričių rajonų okupantai padarė tai, ko vietiniai gyventojai nematė net per nacių okupaciją prieš 80 metų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad okupantai bus patraukti atsakomybėn už visus padarytus nusikaltimus, tai jis pasakė vaizdo kreipimesi, skelbia UNIAN.

„Jau dabar darome viską, kad kuo greičiau nustatytume visus su šiais nusikaltimais susijusius Rusijos karius ir juos nubaustume. Tai bus bendras mūsų valstybės darbas su Europos Sąjunga ir tarptautinėmis institucijomis, ypač su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu“, – sakė jis.

V.Zelenskis priminė, kad šiandien apie tai kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Austrijos kancleriu Karlu Nehammeriu.

„Rusijos karo nusikaltimų tyrimą aptariau su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Taip pat kalbėjome apie naujas sankcijas Rusijai ir humanitarinį bei gynybinį bendradarbiavimą su Lenkija“, – sakė valstybės vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis Bučoje

Jis pabrėžė, kad visi okupantų nusikaltimai yra užfiksuoti, o kaltiems Rusijos kariškiams yra sudaryta būtina procesinė bazė, kad jie būtų patraukti atsakomybėn už kiekvieną padarytą nusikaltimą.

„Norėčiau pabrėžti, kad esame suinteresuoti kuo išsamesniu ir skaidresniu tyrimu, kurio rezultatai bus žinomi ir paaiškinti visai tarptautinei bendruomenei. Užtikrinome maksimalų patekimą į Bučą ir kitus išlaisvintus Ukrainos miestus šimtams žurnalistų iš viso pasaulio. Esame suinteresuoti, kad ten atvyktų tūkstančiai žurnalistų, kuo daugiau žurnalistų, kad pasaulis pamatytų, ką Rusija padarė“, – sakė V.Zelenskis.

Iš Ukrainos sostinės Kyjivo į saugesnius regionus pabėgę civiliai gyventojai turėtų palaukti dar kelias dienas ir tik tada grįžti, pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, praneša „Reuters“.

„Pirma, šiuo metu Kyjivo regione visą parą galioja komendanto valanda“, – cituojamas jis.

„Antra, tam tikruose miestuose netoli Kyjivo rusų okupantai tikriausiai paliko minų, taip pat [tikėtina], kad yra daug nesprogusių šaudmenų.“

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad Ukrainos kariškiai apgadino okupanto oro kontrolės centrą ir karinį laivą, skelbia UNIAN.

„Du išskirtiniai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimai per pastarąją parą. Pirmoji – mūsų oro gynyba ar oro pajėgos, kol kas nežinome kas, apgadino okupantų oro kontrolės centrą. Tai unikalus Il-22 tipo orlaivis, kuris avariniu būdu nusileido viename iš Rusijos Federacijos oro uostų“, – sakė O.Arestovičius.

Be to, Ukrainos kariškiams pavyko apgadinti Rusijos karinio jūrų laivyno karinį laivą „Admiral Essen“.

„Tai įvyko taip pat dėl mūsų gynėjų drąsos ir profesionalumo“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen apie karą Ukrainoje, pranešė „Sky News“.

V.Zelenskis sakė, kad jiedu kalbėjosi apie „nežmoniškus nusikaltimus“, kurių liudininkais tapo Kyjivo priemiesčiai.

Jis taip pat padėkojo už ES pasirengimą teikti finansinę ir techninę paramą kuriant bendrą tyrimo grupę, kuri tirs įtariamus Rusijos karo nusikaltimus.

Ukrainos žvalgybos tarnyba paskelbė, jos teigimu, Rusijos kariškių, „įvykdžiusių karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones Bučoje“, sąrašą.

Gynybos ministerijos interneto svetainėje paskelbtame sąraše nurodyti maždaug 2 000 kariškių vardai, pavardės, gimimo datos, pasų numeriai ir laipsniai.

Pranešime rašoma: „Atminkite! Visi karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn už nusikaltimus, įvykdytus prieš civilius Ukrainos gyventojus.“

Rusijos ambasadorius prie JT tvirtino, kad per mėnesį trukusią Rusijos okupaciją Ukrainos Bučos mieste civiliai gyventojai nenukentėjo, ir apkaltino Ukrainą suklastojus įrodymus, skelbia BBC.

Išvedus Rusijos karius Bučoje buvo rasti dešimčių civilių kūnai ir masinė kapavietė.

„Scanpix“/AP nuotr./Vasilijus Nebenzia

Tačiau kalbėdamas spaudos konferencijoje Niujorke Vasilijus Nebenzia sakė, kad tai buvo Vakarų šalių „surežisuota provokacija“.

Jis taip pat apkaltino Jungtinę Karalystę „precedento neturinčiu piktnaudžiavimu“, nes ji šį mėnesį eidama JT Saugumo Tarybos pirmininko pareigas sakė, kad atsisako leisti Rusijai kalbėti apie Bučos incidentus.
 

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad Rusijos pajėgos telkia pajėgas ir bandys apsupti Ukrainos karius Jungtinių pajėgų operacijos zonoje bei „pribaigti“ Mariupolį.

Tai jis pasakė vaizdo žinutėje.

„Bendra padėtis frontuose pasižymi tuo, kad priešas šiek tiek prarado savo puolamąjį potencialą ir dabar papildo, perskirsto savo pajėgas, bandydamas tęsti puolimą Jungtinių pajėgų operacijos zonoje, Mariupolio mieste, Charkivo srityje“, – sakė O.Arestovičius.

„Scanpix“/AP nuotr./Mariupolis

Pasak jo, likusiuose fronto ruožuose priešas buvo sustabdytas, o Kyjivo, Sumų ir iš dalies Černihivo regionuose išstumtas.

„Mes išnaikinsime jų likučius ir išstumsime juos už Ukrainos valstybinės sienos. Priešas kaupia pajėgas ir bandys apsupti mūsų karius Jungtinių pajėgų operacijos zonoje ir užbaigti Mariupolio puolimą, bet... jam nepavyks“, – pabrėžė O.Arestovičius.

Kalbėdamas apie Bučoje nužudytų surištų civilių vaizdus, JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. sakė, kad JAV konsultuosis su savo sąjungininkais dėl atsakomybės, kuri galėtų būti taikoma Tarptautiniame baudžiamajame teisme arba kitur, skelbia „Sky News“.

J.Sullivanas sakė: „Mes nemanome, kad tai tik atsitiktinis nelaimingas atsitikimas ar nesąžiningas konkretaus asmens veiksmas.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Jake'as Sullivanas

J.Sullivanas toliau pažymėjo, kad JAV įspėjo, jog Rusija sieks įkalinti ar nužudyti disidentus ar kitus asmenis, kuriuos ji laiko grėsme jos mėginimui okupuoti Ukrainą.

„Manome, kad tai buvo plano dalis“, – pridūrė jis.

Toliau patarėjas saugumo klausimais Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė, kad Rusija perkelia savo dėmesį Ukrainoje į šalies rytus ir pietus po to, kai patyrė stipresnę nei tikėtasi Ukrainos pajėgų gynybą.

„Rusai suprato, kad Vakarai nepalūš“, – sakė jis.

Iziumas išlieka aktyviausiu tašku, kuriame priešas bando sutelkti techniką, kad galėtų judėti Luhansko ir Donecko regionų link, tačiau Ukrainos karinės pajėgos kovoja, o priešas praranda daug lėktuvų, šarvuotosios technikos ir gyvosios jėgos, pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Sinehubovas, kurį cituoja UNIAN.

O.Sinehubovas taip pat sakė, kad dabar priešas negalės priartėti prie Charkivo, nors puolimo rizika išlieka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iziumas

„Mūsų ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijų ir stumia priešą nuo Charkivo miesto sienų Dergačiovo kryptimi. Kartu mes suprantame, ką jis sugeba, kokie jo manevrai“, – apibendrino O.Sinehubovas.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad šiandien humanitariniais koridoriais buvo evakuoti 3 376 gyventojai, o pareigūnai toliau lydi žmones iš kelių kitų Rytų Ukrainos miestų, skelbia „Sky News“.

Tai pranešta tuo metu, kai Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto lydimas evakuacijos konvojus tebėra užblokuotas rytiniame Manhušo mieste.

Pastarosiomis dienomis pakartotinės pastangos organizuoti masinę evakuaciją iš miesto žlugo.

JAV šią savaitę paskelbs naujas sankcijas Rusijai, pirmadienį pareiškė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

„Šią savaitę galite tikėtis papildomų pranešimų apie sankcijas. Su savo sąjungininkais ir partneriais deriname, kokie bus tikslūs parametrai, bet taip, šią savaitę turėsime paskelbti apie papildomus ekonominio spaudimo elementus“, – sakė J.Sullivanas CNN per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, žudynės Bučoje turėtų paskatinti Vakarus sustiprinti teikiamą paramą.

BBC D.Kuleba sakė: „Žudynės Bučoje turėtų pašalinti bet kokias abejones ir nenorą Vakaruose suteikti Ukrainai visus būtinus ginklus... ginti mūsų šalį ir išlaisvinti ją iš Rusijos okupantų.“

Jis sakė, kad papildoma parama turėtų apimti lėktuvus, tankus, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir šarvuočius, taip pat sankcijų Rusijai sugriežtinimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

D.Kuleba pridūrė, kad karo baigtis bus sprendžiama ne tik mūšio lauke, bet ir „biuruose Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, kur bus priimami sprendimai dėl papildomos paramos lygio.

„Esu pasirengęs kiekvieną užuojautos ir susižavėjimo žodį iškeisti į tanką ar lėktuvą, kuris man padės, arba į dujų ir naftos embargą, kuris padės išgelbėti žmonių gyvybes Ukrainoje“, – sakė jis.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ vadovas Kennethas Rothas pirmadienį CNN sakė, kad masinių kapaviečių vaizdai iš Ukrainos Bučos yra „pasibjaurėtini“, ir perspėjo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, „gali būti pakartota labai dideliu mastu“. 

„Tai, kas vyksta Bučoje ir kituose miestuose aplink Kyjivą, gali būti pakartota labai dideliu mastu. Todėl Kremliui stengiamės perduoti tokią žinią: štai įrodymai, kad šie žiaurumai vyksta. Jei norite išvengti baudžiamosios atsakomybės, suvaldykite savo karius“, – interviu CNN sakė K.Rothas. Tarptautinis baudžiamasis teismas jau pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, tačiau K.Rothas pabrėžė, kad „būtina kuo skubiau imtis veiksmų“, kad būtų kuo mažiau prarasta įrodymų.    

„Žvelgiant iš karo nusikaltimų perspektyvos... neužtenka tik turėti kūną. Reikia išsiaiškinti, kodėl tas žmogus mirė? Kai kuriais atvejais gauname pasakojimus apie žmones, kurie buvo surišti, kuriems buvo įvykdyta mirties bausmė. Tai akivaizdus karo nusikaltimas. Tačiau jei kas nors žuvo per kryžminę ugnį, reikia žiūrėti atidžiau. Kai kurie iš jų, tikėtina, galėjo būti Ukrainos arba Rusijos kariai. Taigi tikrai reikia atlikti tyrimą“, – pridūrė jis.  

Pirmadienį Rusijos kariškiams apšaudant Mykolajivą žuvo 11 vietos gyventojų, tarp jų – vaikas, dar 61 buvo sužeistas, apie tai pranešė Mykolajivo srities valstybinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas, kurį cituoja UNIAN.

Jis pranešė, kad per apšaudymą nukentėjo miesto ligoninė, regioninė ligoninė, Ligų prevencijos centras, Vaikų namai, 11 vaikų darželių, 12 mokyklų, 1 profesinė mokykla ir du užmokyklinio ugdymo skyriai.

Mykolajivas pirmadien` 5 buvo apšaudytas du kartus – pirmą kartą pranešta apie raketų atakas, o antrą kartą – apie kasetinius šaudmenis.

Rusijos pajėgos vykdo filtravimo priemones Charkivo srities Iziumo mieste ir prievarta išveža vietos gyventojus į Rusijos Federacijos teritoriją, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Taip pat pažymima, kad laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose tęsiami kovos veiksmai. Aplink Naująją Kachovką Rusijos pajėgos sustiprino kontrolės postus. Rusijos pajėgos sulaiko civilius gyventojus, skelbia generalinis štabas. Pranešama, kad padaugėjo neteisėto transporto priemonių konfiskavimo iš gyventojų atvejų.

Situacija Seversko kryptimi nepasikeitė. Rusijos okupacinės kariuomenės veiklos padariniai ir toliau šalinami. 

„Ukrainos gynybos pajėgos ir toliau stumia priešą ir išvaduoja okupanto laikinai užimtas teritorijas“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariuomenės apsuptame Chersone trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba spaudos konferencijoje kartu su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministre Liz Truss sakė, kad visos G7 ir ES šalys, kurios „vis dar abejoja“ ir toliau prekiauja su Rusija, pavyzdžiui, pirkdamos iškastinį kurą, turėtų apsispręsti apsilankydamos masinėse kapavietėse Ukrainoje, skelbia BBC.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Bučoje matytos baisybės yra „tik ledkalnio viršūnė“, rodanti, kokius karo nusikaltimus įvykdė Rusijos pajėgos, pridūrė D.Kuleba.

„Neperdedant, bet su dideliu liūdesiu galiu pasakyti, kad padėtis Mariupolyje yra daug blogesnė“, – sakė jis.

Dešimtys tūkstančių civilių gyventojų tebėra įstrigę pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kuris dėl kelias savaites trukusio Rusijos apšaudymo virto griuvėsiais.
 

Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad koordinuodama veiksmus su kitomis Europos šalimis po Maskvos invazijos į Ukrainą išsiunčia 35 Rusijos diplomatus.

„Šį vakarą Prancūzija nusprendė išsiųsti tam tikrą skaičių Prancūzijoje dirbančių Rusijos diplomatinį statusą turinčių darbuotojų, kurių veikla prieštarauja mūsų saugumo interesams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Ministerijos šaltinis, prašęs neminėti jo pavardės, sakė, kad bus išsiųsti 35 Rusijos diplomatai.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos kariai ruošiasi dideliam puolimui rytiniame Ukrainos Luhansko regione, pirmadienį per „Telegram“ pranešė vietos gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Matome, kad įranga atvyksta iš įvairių krypčių, atvežama žmonių, degalų“, – vaizdo įraše sakė jis.

„Suprantame, kad jie ruošiasi dideliam proveržiui“, – pridūrė jis.

Penki kūnai rasti vaikų atostogų stovyklos pastato rūsyje Bučoje, skelbia „Sky News“.

Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusijos kariai kankino vyrus ir įvykdė jiems mirties bausmę. 

„Sky News“ buvo tarp grupės žurnalistų, kurie pirmadienį stebėjo, kaip lavonai buvo išnešti į lauką. 

Jie buvo rasti prieš dvi dienas. 

Keturių iš jų rankas už nugaros rišę raiščiai buvo nupjauti, kai jie buvo sudėti į juodus kūnų maišus, o po to įkelti į furgoną.

Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Geraščenkos, vienam vyrui į krūtinę buvo šauta penkis kartus. 

Jis sakė, kad kitam buvo šautuvu pataikyta į galvą, o kiti trys buvo nušauti.

Ukrainos pareigūnų teigimu, Rusijos kariškiai atostogų stovyklą naudojo kaip bazę.

Nedideliame kaime netoli Kyjivo aptiktas negilus kapas su merės, jos vyro, suaugusio sūnaus ir dar vieno vyro kūnais – tai dar vienas galimų Rusijos pajėgų karo nusikaltimų įrodymas, praneša Ukraina. „Sky News“ buvo tarp grupės žurnalistų, kuriuos Ukrainos pareigūnai nuvežė prie smėlio duobės, kurioje matėsi iš dalies palaidoti keturi kūnai. 

Tarp jų buvo ir į pietvakarius nuo sostinės esančio Motižyno kaimo merė Olha Suhenko. Ji buvo nušauta kartu su vyru ir sūnumi po to, kai atsisakė bendradarbiauti su Rusijos pajėgomis, sakė Ukrainos pareigūnai. 

Ketvirtojo kūno tapatybė nebuvo nustatyta.

Negilus kapas buvo miškingoje vietovėje, atokiau nuo, kaip manoma, šeimos namų. Namas buvo smarkiai apgadintas sprogimo. 

Rusija į savo kariuomenę priėmė daugiau kaip 130 000 naujų šauktinių, pareiškė Vakarų pareigūnas, skelbia „Sky News“.

Pasak jų, laikas sutampa su ankstesniais „pavasariniais šaukimais“, tačiau tai yra „neįprastai didelis skaičius“.

„Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija teigė, kad į Ukrainą vyks tik profesionalūs kariai“, – perspėjo jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karinė technika

Pareigūnas taip pat pakartojo prieš kelias dienas JK URM išsakytą įspėjimą, kad Rusija perkelia dalį savo pajėgų iš Gruzijos, kurios ten buvo nuo 2008 m., kad sustiprintų invaziją Ukrainoje.

„Nemanome, kad tai buvo planuota, tai labai keistas dalykas Rusijos kariuomenei, todėl manome, kad tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jie.

Jie pridūrė, kad tai šiek tiek ironiška, nes tų pajėgų veikla Gruzijoje 2008 m. buvo „pripažinta nepakankama“ ir tai turėjo priversti Rusiją padidinti savo ginkluotąsias pajėgas ir įrangą.

Vakarų pareigūnai pareiškė, kad 2022 m. Rusijos laukia „gili recesija“, skelbia „Sky News“.

„Prognozuojamas BVP augimo intervalas yra nuo –7 proc. iki –12 proc., t. y. blogesnis nei finansų krizės 1998 m. ir 2008 m.“, – sakė jie.

Jie pridūrė, kad G7 svarsto, kaip toliau taikyti Rusijai sankcijas.

„Daugelyje sričių, kuriose galima taikyti sankcijas, jų jau imtasi“, – sakė jie.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Rusijos rublio pirkimo kursas Lietuvoje

„Tačiau visada galima padaryti daugiau, kad tose konkrečiose srityse būtų galima sugriežtinti sankcijas.

„Daugiau galima nuveikti didinant tai, kas jau padaryta, t. y. pridėti daugiau bankų ir institucijų, taip pat nagrinėjame Baltarusiją ir atskirus asmenis. 

„Prieš G7 susitikimą galima nuveikti dar daugiau, mes nuodugniai analizuojame tai G7 susitikimui“, - 

Apie du trečdaliai Rusijos karių, kurie buvo sutelkti aplink Ukrainos sostinę Kyjivą, „paliko teritoriją“, pirmadienį žurnalistams sakė aukštas JAV gynybos pareigūnas, praneša CNN.

Kyjivo apylinkes palikę kariai „keliauja į šiaurę“ ir „konsoliduojasi Baltarusijoje“, sakė pareigūnas. 

„Mes ir toliau manome, kad jie bus perginkluoti, aprūpinti, galbūt net sustiprinti papildoma karine jėga ir paskui išsiųsti atgal į Ukrainą tęsti kovą kitur“, – pridūrė pareigūnas. 

JAV „vertinimu“, šios pajėgos bus „panaudotos rytinėje šalies dalyje, Donbaso regione“, kad ten kovotų, sakė pareigūnas. 

„Mūsų geriausias įvertinimas, ir tai tik įvertinimas, yra tas, kad jie bus panaudoti rytinėje šalies dalyje, Donbaso regione, bet tai tik įvertinimas“, – sakė pareigūnas.

Dėl Mariupolio tęsiasi „įnirtinga kova“, tačiau „nėra jokių požymių, kad rusai padarė kokią nors pažangą“ užimdami miestą, sakė pareigūnas.

Rusijos pajėgos dabar „daug labiau laikosi gynybinės pozicijos“ aplink Chersoną, sakė pareigūnas.

„Mes vertiname, kad Chersono srityje, kaip kalbėjome kelias pastarąsias dienas, rusai yra tarsi suspausti tarp Chersono ir Mykolajivo. Dabar vertiname, kad jie daug labiau perėjo į gynybinę poziciją aplink Chersoną“, – pridūrė pareigūnas.

Rusijos pajėgos „vis dar vykdo daugiau kaip 200 atakų per dieną“, o „dauguma jų oro smūgių sutelkti į Iziumo rajoną“, sakė pareigūnas.

Žytomyro regionas, kuris vakaruose ribojasi su Kyjivo sritimi, nuo karo pradžios buvo pagrindinis pagalbos ir įrangos tiekimo į sostinę koridorius.

Jis taip pat patyrė masinį bombardavimą, per kurį žuvo civiliai gyventojai ir daugelis liko be namų.

„Telegram“ kanale gubernatorius Vitalijus Bunečka sakė: „Priešas buvo atremtas ir šiandien mūsų regione nėra Rusijos okupacinės kariuomenės.

Jie paliko šiaurines bendruomenes... tačiau karas nesibaigė. Mes laimėsime! Šlovė Ukrainai!“.

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos diplomatų, pirmadienį paskelbė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Pasak ministrės, tai yra atsakas į Kremliaus „neįtikėtiną žiaurumą“ Ukrainoje.

Naujienų agentūros AFP žiniomis, šis sprendimas palietė 40 diplomatų, o Europos partnerės pastarosiomis dienomis ėmėsi panašių veiksmų, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje.

Imago / Scanpix nuotr./Ukrainos palaikymo mitingas prie Rusijos ambasados Vokietijoje

Borodiankos miestas bus labiausiai nukentėjęs nuo Rusijos invazijos Kyjivo regione, pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė, skelbia BBC.

Kalbėdama per Ukrainos televiziją, Iryna Venediktova sakė, kad aukų skaičius šiame mieste bus didesnis nei bet kur kitur, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Borodianka yra maždaug už 23 km į vakarus nuo Bučos, kur po Rusijos pasitraukimo nuotraukose matyti daugybė gatvėse gulinčių kūnų, kai kurie iš jų surištomis už nugaros rankomis.

I.Venediktova taip pat sakė, kad, jos nuomone, daugelį Rusijos kariškių veiksmų Kyjivo regione būtų galima priskirti nusikaltimams prieš žmoniją.

Šiuo metu į nelaisvę paimtų Rusijos kariškių skaičius siekia apie 600 žmonių. Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinoji okupuotų teritorijų ministrė Iryna Vereščuk tai pasakė televizijos maratone, pranešė „Ukrinform“.

„Kai kalbame apie bendrą skaičių, dabar jų yra apie 600. Žinote, turėtume turėti specialią stovyklą, pastatytą pagal tarptautinę teisę“, – sakė I.Vereščuk.

Pasak jos, šiandien įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo pareigūnai, kad aptartų šį klausimą.

„O svarbiausia, jie kalbėjo apie tai, kaip priversti Rusiją įsileisti Raudonąjį Kryžių pas mūsų kalinius, priversti Rusiją paleisti mūsų kalinius, kurie nuo 2014 m., kai kurie iš jų, taip pat ir moterys, yra Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje“, – pridūrė I.Vereščiuk.

Ukrainos gynėjai įgijo trofėjų – Rusijos pajėgų radiolokacinę stotį 30H6E.

Nuotrauką su stotimi feisbuke paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų vadavietė.

Radaras 30N6E yra svarbi mobiliosios priešlėktuvinės raketų sistemos S-300PMU dalis.

„Atsižvelgdama į Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus Ukrainoje, Latvija siaurina diplomatinius santykius su Rusijos Federacija. Apie konkrečius sprendimus bus pranešta, kai bus baigtos vidaus procedūros“, – tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino už karo nusikaltimus teisti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir sakė, kad po pranešimų apie žiaurius nusikaltimus Ukrainoje sieks tolesnių sankcijų Maskvai.

„Matėte, kas įvyko Bučoje“, – sakė J.Bidenas ir pridūrė, kad V.Putinas „yra karo nusikaltėlis“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas reporteriams tai sakė po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apsilankymo netoli Kyjivo esančioje Bučoje, kur, kaip teigia ukrainiečių pareigūnai, rasta nužudytų civilių. V.Zelenskis Rusijos veiksmus pavadino genocidu ir paragino Vakarus griežtinti sankcijas Rusijai.

Plačiau skaitykite čia.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris pirmadienį pareiškė, kad ES dar nėra pajėgi atsisakyti rusiškų dujų importo taikydama Maskvai sankcijas dėl jos invazijos į Ukrainą, nes tokia priemonė padarytų žalos ne vien Rusijai.

„Turime nutraukti visus ekonominius santykius su Rusija, bet šiuo metu neįmanoma nutraukti dujų tiekimo. Mums reikia šiek tiek laiko“, – teigė Ch.Lindneris, atvykęs į derybas Liuksemburge su savo kolegomis iš euro zonos.

Iš Rusijos nelaisvės paleisti Ukrainos kariai atskleidė siaubingų faktų apie nežmonišką elgesį su jais.

„Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidžia Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais. Šie faktai pasitvirtino po pastarojo Ukrainos piliečių paleidimo iš priešo nelaisvės“, – savo „Telegram“ kanale pareiškė Ukrainos žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova, skelbia UNIAN.

Jos duomenimis, rusai belaisvius laikė lauke, duobėje, garaže, periodiškai išvesdavo po vieną ir mušdavo, šaudydavo šalia ausų, baugindavo ir marindavo badu. Pasieniečiai iš Gyvatės salos buvo naudojami propagandos tikslais Sevastopolyje, po to jie buvo išvežti į nežinomą vietą ir apgyvendinti palapinių miestelyje -20 laipsnių temperatūroje.

„Daugeliui vaikinų nušalo galūnės. Su jais buvo elgiamasi kaip su kaliniais, buvo daromas moralinis spaudimas, o per pasivaikščiojimus kieme jie paleisdavo šunį“, – rašė ombudsmenė.

Anksčiau buvo pranešta, kad Zaporižios srityje įvyko apsikeitimas belaisviais, per kurį Ukraina atgavo 86 karius.

Prezidentas Vladimiras Zelenskis, pirmadienį lankydamasis Bučoje, kur, kaip įtariama Rusijos kariuomenė nužudė dešimtis civilių, sakė, kad kuo ilgiau Rusija atidėlioja Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimą, tuo blogiau jai pačiai, praneša pravda.ua.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Volodymyras Zelenskis apsilankė Bučoje

„Kuo ilgiau Rusijos Federacija delsia surengti susitikimą, tuo blogiau jiems patiems ir iš esmės šiam karui.

Nes kiekvieną dieną, kai mūsų kariai įžengia į tam tikras teritorijas ir jas deokupuoja, matote, kas vyksta. Labai sunku kalbėti, kai matai, ką jie čia padarė.

Kiekvieną dieną ten yra žmonių statinėse, rūsiuose, uždusintų ir tiesiog nukankintų. Todėl manau, kad jie (rusai – red.) turi mąstyti greičiau, jei turi kuo mąstyti“, – sakė V.Zelenskis.

Aukšto rango vyriausybės šaltiniai BBC pranešė, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė svarsto galimybę imtis tolesnių veiksmų prieš pačius Rusijos karius.

Tai galėtų būti ir sankcijos, tačiau taip pat ieškoma būdų, kaip juos patraukti teisinėn atsakomybėn už tai, ką premjeras Borisas Johnsonas pavadino karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymais.

Pareigūnai svarsto priemones, kurios galėtų būti nukreiptos prieš Rusijos kariuomenės kapitonus, majorus ir pulkininkus.

Jungtinės Valstijos planuoja siekti Rusijos narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, iškilus įrodymams, kad rusų pajėgos Ukrainos Bučos miestelyje vykdė masines egzekucijas, pirmadienį sakė JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield.

„Dėl vaizdų iš Bučos ir nuniokojimo visoje Ukrainoje dabar turime savo žodžius paremti veiksmais“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė L.Thomas-Greenfield.

Plačiau skaitykite čia.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasirengusi nusiųsti į Ukrainą tyrėjų grupę, kuri surinktų įrodymus apie galimus karo nusikaltimus, po Rusijos pajėgų atsitraukimo aptikus dešimtis nužudytų žmonių netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

„ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas siųsdama tyrimo grupes į vietą, kad padėtų Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, – sakė U.von der Leyen, paminėdama ES teisėsaugos organizacijas.

Ukrainiečių pareigūnai netoli sostinės Kyjivo esančiame Bučos miestelyje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

Sugriauta „90 procentų“ Ukrainos pietryčiuose esančio, Rusijos pajėgų apgulto Mariupolio uostamiesčio, pirmadienį paskelbė jo meras Vadymas Boičenka.

„Liūdnos naujienos tos, kad 90 procentų infrastruktūros mieste sunaikinta, 40 procentų – neatitaisomai“, – spaudos konferencijoje sakė V. Boičenka.

Pasak jo, mieste dar įstrigę maždaug 130 tūkst. žmonių.

Ukrainos Kultūros ir informacijos politikos ministerija pranešė, kad Rusija įvykdė 74 nusikaltimus prieš žurnalistus. Skelbiama, kad tarp nukentėjusiųjų yra 19 kitų šalių piliečių. 

Taip pat pranešama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 18 žiniasklaidos atstovų. 

Pažymima, kad tarp – nukentėjusių kitų šalių piliečių yra penki iš Didžiosios Britanijos, du iš Čekijos, du iš JAV, du iš Danijos, du iš JAE, du iš Rusijos, po vieną iš Airijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Lietuvos.

 Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino savo 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart įstoti į NATO ir, Rusijos invazijai temdant jos 16 vadovavimo metų palikimą, atmetė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kritiką.

V.Zelenskis vėlai sekmadienį paskelbtame pareiškime apsiskaičiavimu pavadino vadovaujant Prancūzijai ir Vokietijai per NATO susitikimą Bukarešte priimtą sprendimą nepriimti jo šalies į Aljansą, nors JAV laikėsi priešingos pozicijos.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

„Kviečiu p. Merkel ir p. [buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas] Sarkozy apsilankyti Bučoje ir pamatyti, prie ko per 14 metų privedė nuolaidžiavimo Rusijai politika“, – sakė jis, turėdamas galvoje įtariamus rusų karių žiaurius nusikaltimus prieš civilius ukrainiečius. Pasaulio galios šiuos nusikaltimus vadina karo nusikaltimais.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

Ukrainos prezidentas taip pat apkaltino Europos lyderius anuometine savo pozicija siekus nuraminti Rusiją.

Tačiau trumpame pareiškime, kurį paskelbė atstovė, A.Merkel sako, kad ir dabar neatsižada savo sprendimų dėl 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte.

„Dėl žiaurių nusikaltimų, atskleistų Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, buvusi kanclerė visiškai remia visas vyriausybės ir tarptautinės bendrijos pastangas palaikyti Ukrainą ir nutraukti Rusijos barbariškumą bei karą prieš Ukrainą“, – pridūrė atstovė.

Vokietija laikėsi pozicijos, kad Ukrainai 2008 metais buvo per anksti stoti į NATO, nes tuo metu nebuvo įvykdytos politinės sąlygos.

A.Merkel, kuri praėjusių metų pabaigoje po keturių kadencijų kanclerio poste pasitraukė iš politikos, kažkada buvo vadinama laisvojo pasaulio lydere.

Tačiau Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje atskleidė jos politinio palikimo trūkumus – kritikai sako, kad dėl jos įtampos mažinimo politikos Kremliaus lyderio atžvilgiu Vokietija ir Europa dabar yra pažeidžiamos.

Ypač daug dėmesio sulaukia Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos energijos. 2014 metais Vokietija iš Rusijos importavo 36 proc. sau reikalingų gamtinių dujų, bet prieš invaziją šis skaičius jau buvo 55 procentai.

Dėl šios priklausomybės Berlynas sako negalintis veikti pagal JAV ir kitų sąjungininkių raginimą paskelbti visišką rusiškos energijos embargą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų taryba pritarė šios tarptautinės finansų institucijos vadovybės siūlymui neribotam laikui nutraukti finansinį bei techninį bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija.

ERPB pirmadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Rusijos ir Baltarusijos galimybės naudotis jo ištekliais stabdomos nedelsiant. Tai reiškia, kad ERPB abiejose šiose valstybėse nebefinansuos jokių naujų projektų, nebevykdys techninio bendradarbiavimo veiklos, turės teisę sustabdyti arba atšaukti vykdomų projektų finansavimą.

„Liūdna, kad po tiek metų bendradarbiavimo ir veiklos abiejose šalyse priėjome prie tokios padėties. Tačiau Rusijos sukeltas karas Ukrainoje nepaliko mums kitos išeities, kaip tik parodyti jo pasmerkimą ne vien tik žodžiais. Būtini ir veiksmai, kad abiem valstybėms nekiltų jokių abejonių, kad, mūsų vertinimu, jos pamynė vertybes, kurios svarbios mums kaip institucijai ir tarptautinei bendruomenei“, – pranešime cituojama ERPB prezidentė Odilė Renaud-Basso.

Anot pranešimo, dabar ERPB daugiausia dėmesio skiria 2 mlrd. eurų vertės atsparumo ir pragyvenimo šaltinių paramos paketui Ukrainai ir kitoms regiono šalims, kurias tiesiogiai paveikė karo pabėgėlių krizė. Šį finansavimą bankas patvirtino praėjusį mėnesį, įsipareigodamas dalyvauti Ukrainos atstatymo programoje, kai tik sąlygos leis.

„ERPB taip pat yra pasirengęs padėti visoms savo veiklos šalims įveikti karo padarinius bei jo ekonominį poveikį“, – pažymima pranešime.

ERPB anksčiau skelbė planus uždaryti savo atstovybes Maskvoje ir Minske.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

„Humanitariniai poreikiai auga su kiekviena minute, nes vis daugiau žmonių bėga nuo karo Ukrainoje“, – nurodė JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Organizacijos duomenimis, be ukrainiečių pabėgėlių iš šalies taip pat išvyko beveik 205,5 tūkst. kitų šalių piliečių, gyvenusių, studijavusių ar dirbusių Ukrainoje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Krizė itin neproporcingai paveikė vaikus. JT vaikų agentūra UNICEF kovo pabaigoje skelbė, kad namus buvo priversti palikti daugiau kaip pusė iš maždaug 7,5 mln. šalies vaikų – pustrečio milijono teko palikti namus šalies viduje, o du milijonai išvyko iš šalies.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

UNHCR duomenimis, beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iš viso 2 451 342 – kirto Lenkijos sieną. 

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Šengeno erdvei priklausančias Europos šalis. 

Tačiau Lenkijos vidaus reikalų viceministras sakė, kad šalyje liko 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir kad 600 tūkst. jų jau gavo lenkiškus identifikacijos kodus, reikalingus norint naudotis paslaugomis.

UNHCR koordinatorius Lenkijoje Alexander'as Mundtas (Aleksandras Muntas) sakė, jog žmonėms kertant sieną Medykoje jis nori užtikrinti, kad jie gautų informaciją apie tai, ko gali tikėtis ir kaip išlikti saugiems.

„Visa pagalba nemokama... Čia, šioje sienos pusėje, Lenkijos pilietinės visuomenės ir savanorių atsakas kiekviename mieste stulbina. Niekada nieko panašaus nemačiau“, – sakė jis.

Rumunija

Į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 643 058 žmonės iš Ukrainos, tarp jų ir asmenys, atvykę per Moldovą.

Manoma, kad didžioji jų dauguma išvyko į kitas šalis.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai didelio Ukrainos uostamiesčio Odesos, kur sekmadienį buvo suduota aviacijos smūgių.

UNHCR duomenimis, šios ES nepriklausančios ir vienos neturtingiausių Europoje valstybių sieną kirto maždaug 394 740 ukrainiečių.

Dauguma pabėgėlių, atvykusių į šią 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį, keliavo toliau į kitas šalis.

Tačiau apie 93 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių liko Moldovoje. Maždaug 80 proc. jų, kaip nurodo JT plėtros programa (UNDP), priėmė privatūs asmenys.

Vengrija

Remiantis JT agentūra, Vengrijos sieną iki šiol kirto iš viso 390 302 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija

Praėjusio antradienio, kovo 29 dienos, duomenimis, į Rusiją atvyko 350 632 pabėgėliai iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis į Rusiją atvyko 113 tūkst. žmonių iš prorusiškų Rytų Ukrainos regionų Donecko ir Luhansko.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sieną su Ukraina, atvyko 301 405 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją pasitraukė 15 281 pabėgėlis.

Mariupolio miesto taryba savo „Telegram“ kanale paskelbė rusų aviacijos susprogdinto Mariupolio dramos teatro vidaus nuotraukas.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Susprogdintas Mariupolio dramos teatras

Šiame teatre nuo bombardavimų slėpėsi šimtai žmonių, Sprogimo metu teatre, manoma, buvo apie 800 žmonių, mažiausiai 300 jų žuvo. Tikslių skaičių neįmanoma pateikti, nes gelbėtojai dėl karinių veiksmų negali prieiti prie teatro.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Susprogdintas Mariupolio dramos teatras

„Rusų fašistai jau supranta, kad Mariupolio žmonių nugalėti neįmanoma. Mūsų miestas nepalaužiamas ir stiprus! Štai kodėl jie nusprendė jį sunaikinti. Bet mes tikrai laimėsime. Ir mes atstatysime savo dramos teatrą ir Mariupolį visame pasaulyje. Jis bus dar geresnis! Tai taps laisvos, nepriklausomos ir nepalaužiamos Ukrainos simboliu!“, – rašoma Mariupolio miesto tarybos pranešime.

Mariupolio miesto tarybos nuotr./Susprogdintas Mariupolio dramos teatras

VIDEO: Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Reuters

Europos Sąjungos šalių ambasadoriai trečiadienį planuoja priimti sprendimą dėl naujų sankcijų Rusijai, įtariamai karo nusikaltimais Ukrainoje, skelbia britų leidinys „Financial Times“ (FT), remdamasis savais šaltiniais Briuselio diplomatiniuose sluoksniuose.

Anot jų, kelios ES narės pasiūlė išplėsti fizinių asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, įvesti embargą Rusijos energijos išteklių, tokių kaip anglis, nafta ir gamtinės dujos, importui, taip pat uždrausti Rusijos laivams įplaukti į ES uostus.

FT primena, kad kai kurios didžiosios Europos ekonomikos anksčiau priešinosi Rusijos energijos išteklių embargui, tačiau dabar, pasak leidinio, raginimai atsisakyti jų skamba vis garsiau.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock viešai žadėjo griežtinti sankcijas Rusijai ir dar labiau remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, o Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas ragino kuo labiau didinti ekonominį spaudimą Rusijai.

Iki šiol ES yra atjungusi septynis Rusijos bankus nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT, užblokavusi gynybos, energetikos, telekomunikacijų ir aviacijos technologijų eksportą į Rusiją, uždariusi Bendrijos oro erdvę Rusijos lėktuvams, įšaldžiusi šimtų Rusijos oligarchų ir pareigūnų turtą.

VIDEO: Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Reuters

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienį išreiškė pasibaisėjimą lavonų Ukrainos Bučos miestelyje nuotraukomis, padarytomis po Rusijos kariuomenės atsitraukimo, ir įspėjo dėl įtariamų karo nusikaltimų.

„Esu pasibaisėjusi gatvėse ir paskubomis iškastuose kapuose Bučoje gulinčių negyvų civilių vaizdais“, – sakoma JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškime.

Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

+2

„Iš ten ir kitų rajonų ateinantys pranešimai kelia rimtų ir neraminančių klausimų apie galimus karo nusikaltimus, sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus ir rimtus tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus“, – sakė ji.

Ukrainiečių pareigūnai Bučoje sakė, kad buvo priversti kasti bendrus kapus lavonams, gulėjusiems tiesiog gatvėse, palaidoti. Pareigūnai taip pat sakė, kad kai kurie nužudytieji rasti surištomis rankomis.

Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios praėjus daugiau kaip mėnesiui, vaizdai iš Bučos sukrėtė visą pasaulį.

Žudynių mastas dar tiriamas, bet Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad jau surasti 410 civilių palaikai.

M.Bachelet biuras sekmadienį pranešė, kad Ukrainoje esantys jo darbuotojai dar negalėjo patikrinti Ukrainos pareigūnų paskelbto aukų skaičiaus ar detalių.

„Būtina visus lavonus ekshumuoti ir identifikuoti, kad būtų galima pranešti aukų šeimoms ir nustatyti tikslias mirties priežastis, – sakė M.Bachelet. – Reiktų imtis visų priemonių įrodymams išsaugoti.“

„Gyvybiškai svarbu dėti visas pastangas ir užtikrinti nepriklausomą veiksmingą tyrimą dėl to, kas įvyko Bučoje, kad būtų užtikrinti tiesa, teisingumas ir atskaitingumas, taip pat kompensacijos... aukoms ir jų šeimoms“, – pabrėžė M.Bachelet.

Ukrainos pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Černihivo srityje operatyvinės vadovybės „Šiaurė“ kariai sumušė rusų koloną, kuri bandė maskuoti techniką nukirstais beržais. 

Pietų Ukrainoje sekmadienį Rusijos pajėgoms atakuojant du miestus žuvo aštuoni žmonės ir dar 34 buvo sužeisti, pranešė Kyjivo prokurorai, o Vakarai perspėjo Maskvą dėl sankcijų griežtinimo atsakant į civilių gyventojų žudymą. 

Rusijos ginkluotosios pajėgos užpuolė Očakivo ir Mykolajivo miestus. Artilerijos smūgiai apgriovė gyventojų namus, sugadino transporto priemonių ir civilinės infrastruktūros“, – pirmadienį sakoma Ukrainos generalinio prokuroro pranešime.

„Priešui vykdant apšaudymą žuvo septyni Očakivo gyventojai, dar 20 buvo sužeista. Mykolajivo mieste žuvo vienas žmogus, 14 buvo sužeista, tarp jų vienas vaikas“, – priduriama jame.

Mykokajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sekmadienį pranešė, kad per priešo atakas Mykolajive žuvo vienas žmogus.

Pakeliui į Odesą esantį Juodosios jūros Mykolajivo uostamiestį Rusijos kariuomenė smarkiai atakavo nesėkmingai mėgindama jį užimti invazijos į Ukrainą pradžioje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusijos raketai pataikius į regiono administracijos pastatą žuvo 36 žmonės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino įvesti naujų sankcijų Maskvai po pranešimų apie jos pajėgų vykdytus žiaurumus netoli Kyjivo esančioje Bučoje.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje, įskaitant Bučos miestelį. 

„Šios kruvinos žudynės, įvykdytos rusų, rusų karių, nusipelno būti vadinamos tuo, kas yra. Tai genocidas, ir už jį privaloma teisti“, – reporteriams sakė M.Morawieckis.

„Štai kodėl siūlome tarptautinę komisiją šiam genocido nusikaltimui ištirti. [Tokia komisija] būtina, jei norime sužinoti tiesą apie Rusijos fašistinių nusikaltimų mastą“, – pabrėžė jis.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mateuszas Morawieckis

M.Morawieckis taip pat paragino Vakarus paskelbti naujų sankcijų Rusijai ir lygino jos prezidentą Vladimirą Putiną su praeities diktatoriais.

„Būtinos aiškios ir ryžtingos sankcijos. Šios sankcijos neveikia“, – sakė jis.

Lenkijos premjeras taip pat kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną: „Kiek kartų jūs derėjotės su Putinu ir ką pasiekėte? Mes nediskutuojame, mes nesiderame su nusikaltėliais. Su nusikaltėliais reikia kovoti.“

„Niekas nesiderėjo su Hitleriu. Ar jūs derėtumėtės su Hitleriu, su Stalinu, su Pol Potu?“ – pridūrė M. Morawieckis.

Kreipdamasis į Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, M.Morawieckis sakė: „Berlyne šiandien reiktų klausytis ne vokiečių verslo lyderių balsų, ne vokiečių milijardierių, kurie tikriausiai kliudo jums imtis veiksmų, o nekaltų moterų ir vaikų balsų.“

Ukraina ir Vakarų lyderiai pratrūko pykčiu, kai iš rusų pajėgų atkovotame nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą genocidu.

VIDEO: Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Žiaurūs vaizdai iš Bučos – V.Zelenskis šiuos karo veiksmus vadina genocidu, o Rusija kaltę neigia

Reuters

Stebint Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos gali dvigubėti, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Sakyčiau, kadangi išties tiek Ukraina puola, tiek jie traukiasi ir jau pasiekė sieną su Baltarusija, kitas sienos su Rusija ribas, tačiau tai reiškia, kad pajėgumai Rytų Ukrainoje turi potencialą dvigubėti, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras. – Tai yra, nuo dabartinių pajėgumų, kurie yra sukoncentruoti, Rusija, atitraukusi pajėgas nuo Kyjivo, Černihivo, Sumų tas kryptis Rytų Ukrainoje gali ženkliai sustiprinti. Tai yra, visi pajėgumai tenai gali padvigubėti“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Tuo tarpu Baltarusijos pajėgos, pasak ministro, ir toliau lieka šalyje, o jų veiklą jis vertina kaip siekį „atitraukti Ukrainos pajėgumus, juos kaustyti tose srityse, kur, panašu, nei Baltarusija žada įsitraukti, nei Rusija jau turės pajėgumų vykdyti kokius nors veiksmus“.

A.Anušausko teigimu, didžiulius apie trečdalio pajėgų praradimus patyrusi Rusija taktiką keičia negalėdama vienu metu pulti visomis kryptimis.

Iš viso 250 Čekijos kariuomenės oro desantininkų pirmadienį išvyko į kaimyninę Slovakiją, besiribojančią su karo krečiama Ukraina, kad prisidėtų prie ten kuriamos NATO kovinės grupės, pranešė Gynybos ministerija.

Kovinę grupę sudarys iki 2,1 tūkst. karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Jungtinių Valstijų.

Čekija šiam daliniui vadovaus.

„Esminis šios misijos uždavinys – skelbti NATO narių pasirengimą, ryžtą ir vienybę ginant Aljanso teritorinį vientisumą“, – sakė pulkininkas Tomašas Unzeitigas, vadovausiantis kovinei grupei.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./NATO kariai

„Tai tarptautinė NATO operacija, turinti sustiprinti Slovakijos kariuomenės gynybos pajėgumus“, – pridūrė jis.

NATO stengiasi sustiprinti savo rytinio sparno gynybą po vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.

Gynybos ministerija informavo, kad čekų oro desantininkai Slovakijoje liks iki birželio ir bus pakeisti šarvuočių daliniu.

Čekija į NATO įstojo 1999-aisiais, o Slovakija tai padarė 2004 metais. Abi šalys anksčiau sudarė vieną valstybę – Čekoslovakiją, bet 1993 metais jos taikiai atsiskyrė.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas palygino Rusijos okupantų įvykdytą tragediją Bučoje su Kroatijos civilių žudynėmis Vukovare.

Tai jis pareiškė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame pareiškime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Reznikovas

Jis priminė, kad rusų užpuolikai buvo nugalėti prie Kyjivo – pirmąjį mūšį dėl sostinės laimėjo ukrainiečių gynėjai. Kyjivo regionas buvo išvaduotas iš priešo, o okupantai taip pat traukiasi Černihivo ir Sumų regionuose, kad pergrupuotų savo pajėgas ir pakeistų smūgių kryptį.

„Mūsų širdys pervertos skausmo dėl šimtų civilių, kuriuos žiauriai kankino Rusijos kariai. Tik Bučoje žuvusiųjų skaičius jau didesnis nei Vukovare (mieste Kroatijoje, kurio apsiaustis Jugoslavijos karų metu (1991–1995 m.) baigėsi civilių Kroatijos gyventojų žudynėmis, kurias surengė miestą užėmusi serbų kariuomenė).

Šaudyti surišus rankas moterims ir vyrams į pakaušį yra absoliutus nežmoniškumas. Šios žudynės nėra suvokiamos kaip karo dalis. Juos net sunku kvalifikuoti kaip terorizmą ar nusikaltimą. Tokia yra šių į mūsų žemę įsiveržusių pasiutusių egzekutorių esmė ir prigimtis. Paskutinį kartą tai padarė SS (Vokietijos nacių partijos ginkluoti elitiniai daliniai, kurie per II pasaulinį karą Vokietijos okupuotose teritorijose vykdė civilių žudynes)“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad šis blogis tiesiog negali likti nenubaustas.

Pasak O.Reznikovo, Ukrainos žvalgyba nuosekliai identifikuoja įsibrovėlius ir žudikus, ir „kiekvienas su laiku gaus tai, ko nusipelnė“.

Sekmadienį, balandžio 3 d., okupantams apšaudant Charkivo Slobodsko rajoną, preliminariais duomenimis, žuvo septyni žmonės ir 34 buvo sužeisti, tarp jų trys vaikai.

Buvo apgadinta apie 10 namų ir troleibusų depas, pranešė Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Kremlius pirmadienį pareiškė, neva Rusijos kariai nėra atsakingi už civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje, nors daugybė įrodymų rodo priešingai.

„Mes kategoriškai atmetame visus kaltinimus“, – pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. 

Rusija sulaukė kaltinimų genocidu ir karo nusikaltimais, kai Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai žiauriai nužudytų civilių. 

Europos Sąjunga dėl šių skerdynių žada įvesti naujas sankcijas Maskvai. 

VIDEO: Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Bučos gyventoja verkdama prisimena žiaurų okupacijos laiką: „Jo veidas buvo sudarkytas, kūnas šaltas“

Reuters

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį sakė matąs galimo genocido Ukrainoje požymių, paaiškėjus, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje.    

„Padarysime viską, kad tie, kas įvykdė šiuos karo nusikaltimus, neliktų nenubausti ir stotų prieš teismus... už šiuos nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir, kodėl gi nepasakius, genocidą“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pedras Sánchezas

„Neteisėta [Vladimiro] Putino agresija sugrąžino karą prie Europos Sąjungos vartų“, – sakė premjeras per ekonomikos forumą Madride. 

P.Sanchezas vienas pirmųjų tarp ES lyderių pavadino Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu.    

Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pirmadienį taip pat paragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl rusų pajėgų vykdomo genocido Ukrainoje. 

Ukraina ir Vakarų lyderiai pratrūko pykčiu, kai nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

„Tai genocidas. Tai visos tautos ir žmonių naikinimas“, – sakė V.Zelenskis televizijos CBS laidai „Face the Nation“. Jo kalbos stenogramą televizija paskelbė sekmadienį. 

Rusija kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje. 

Ispanijos generalinė prokuratūra praėjusį mėnesį pradėjo tyrimą dėl „rimtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos pajėgos. 

Rusijos okupantai naktį surengė raketų ataką prieš Odesą – raketos į taikinį nepataikė, tačiau padaryta žalos negyvenamiesiems pastatams, pranešė Vladislavas Nazarenka Pietų operatyvinės vadovybės karininkas.

„Siekdamas pasėti paniką tarp gyventojų ir sutrikdyti gynybos pajėgų logistiką, priešas užvakar naktį užpuolė Odesą. Raketos nepataikė į taikinį, tačiau negyvenamiesiems pastatams padaryta žala. Žmonių aukų nebuvo, kitos aplinkybės aiškinamos“, – sakė V.Nazarenka.

Jis pridūrė, kad balandžio 4 d. rytą priešas taip pat sudavė kelis raketų smūgius Mykolajivo miestui. 

Rusijos okupantai sekmadienį bombardavo Ternopilį, pažeista svarbiausia infrastruktūra, aukų nėra.

Tai spaudos konferencijoje pranešė Ternopilio srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Trušas.

„Vakar priešas bombardavo Ternopilio miestą. Dėkoju mūsų ginkluotosioms pajėgoms, kurios laiku įspėjo apie šį faktą ir jį nukenksmino. Tačiau raketos nuolaužos pataikė į kritinės infrastruktūros objektą. Šio objekto būklė nepriimtina naudoti. Įvykio vietoje dirba Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba ir policija“, – V.Trušas.

Regiono administracijos vadovas pridūrė, kad sužeistųjų ir aukų nėra.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pirmadienį pavadino Rusijos karius „žudikais, kankintojais, žagintojais ir marodieriais“, netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus ir pasaulyje kilus pasipiktinimo bangai bei reikalavimams imtis griežtų naujų sankcijų prieš Maskvą.

Vietos tarnybos nurodė buvusios priverstos laidoti gatvėse surinktus lavonus bendruose kapuose. Vaizdai, kuriuose matyti nužudytieji, kai kurie – už nugaros surištomis rankomis, pašiurpino kitų šalių sostines, skaičiuojant jau 40-ąją Rusijos invazijos dieną..

Nors Rusija savo atsakomybę neigė, tarptautinė bendruomenė bemat pasmerkė šiuos veiksmus. Vakarų šalių, NATO ir Jungtinių Tautų lyderiai reiškė pasibaisėjimą civilių žudynėmis Kyjivo šiaurės rytiniame priemiestyje Bučoje ir kitur.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis nesirinko žodžių naktį paskelbtame vaizdo pranešime ir perspėjo, kad „į mūsų šalį atėjo koncentruotas blogis“.

Kalbėdamas ukrainietiškai jis Rusijos karius apibūdino kaip „žudikus, kankintojus, žagintojus, marodierius, vadinančius save armija, bet nusipelniusiais tik mirties už tai, ką padarė“.

Perėjęs prie rusų kalbos prezidentas tęsė: „Noriu, kad kiekvieno Rusijos kario motina pamatytų žmonių, nužudytų Bučoje, Irpinėje, Hostomelyje kūnus“.

Nuotr. iš M.Podoliako „Telegram“ kanalo/Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

„Noriu, kad visi Rusijos Federacijos lyderiai pamatytų, kaip vykdomi jų įsakymai“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis sakė įkūręs specialią komisiją, tirsiančią žudynes sostinės apylinkėse, iš kurių Rusijos pajėgos atsitraukė, Maskvai mėginant susitelkti į kovos veiksmus pietryčių Ukrainoje. Prie šio proceso prisidės tarptautiniai prokurorai ir teisėjai.

Plačiau skaitykite ČIA. 

VIDEO: V.Putinas už dujas verčia mokėti rubliais – Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisako

V.Putinas už dujas verčia mokėti rubliais – Lietuva rusiškų dujų visiškai atsisako

Reuters

Latvijos dujų tiekėjas „Latvijas Gāze“ pranešė, kad svarsto su Rusijos „Gazprom“ atsiskaityti už tiekiamas dujas rubliais, o dabar dujų nepumpuoja dėl itin aukštų dujų kainų.

„Tarp „Latvijas Gāze“ ir „Gazprom“ sudaryta ir galioja ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis iki 2030 m., kurioje numatyti atsiskaitymai už gamtines dujas eurais. Pagal Rusijos teisės aktų pakeitimus nuo 2022 m. balandžio 1 d. mokėjimai už gamtinių dujų tiekimą, atliekami po 2022 m. balandžio 1 d. pagal „Gazprom“ užsienio prekybos sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo užsienio šalims, turėtų būti atliekami tik Rusijos rubliais.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Latvijoje esanti Inčiukalnio požeminė gamtinių dujų saugykla

Įvertinus, ar šie atsiskaitymo tvarkos pakeitimai atitinka ankstesnes sankcijas, padaryta pirminė išvada, kad ši atsiskaitymo tvarka – Rusijos rubliais – formaliai nepažeidžia sankcijų režimo ir yra galima. Šiuo metu „Latvijas Gāze“ toliau išsamiai analizuoja siūlomus atsiskaitymo būdo pakeitimus tiek teisiniu, tiek grupės verslo interesų požiūriu“, – rašoma „Latvijas Gāze“ pranešime.

„Bendrovės „Latvijas Gāze“ gamtinių dujų atsargų kiekis saugykloje yra pakankamas, kad ji galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus namų ūkiams ir kitiems vartotojams, tiekdama į saugyklą pumpuojamas gamtines dujas. Sprendimas nepumpuoti gamtinių dujų buvo priimtas atsižvelgiant į istoriškai aukštą gamtinių dujų kainą balandžio mėnesį, dėl kurios mūsų klientams būtų neproporcingai išaugusi gamtinių dujų kaina ir toks pasiūlymas būtų tapęs nekonkurencingas“, – cituojamas pranešime „Latvijas Gāze AS“ valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pareiškė pripažįstantis, kad klydo, kai daugelį metų reikalaudavo atskirti Kremliaus ir Rusijos sąvokas.

„Visada reikalavau atskirti Kremliaus ir Rusijos sąvokas. Dabar turiu prisipažinti, kad klydau. Rusija perėmė serijinio žudiko psichologiją, tvirtindama, kad ji nieko nežudo, o tiesiog saugo save“, – tviteryje parašė eksministras.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos Rusijos kariuomenė neteko maždaug 18300 savo karių. 

Taip pat teigiama, kad per šį laikotarpį priešas prarado 647 tankus, 1844 šarvuočius, 330 artilerijos sistemų, 147 lėktuvus ir 134 sraigtasparnius.

Generalinis štabas pažymėjo, kad duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina didelis karo veiksmų intensyvumas.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 3 455 civilių aukas Ukrainoje nuo plataus masto Rusijos invazijos.

Nurodoma, kad iš šio skaičiaus 1 417 žmonių žuvo ir 2 038 sužeisti.

Pažymima, kad daugumos civilių mirčių ar sužalojimų priežastis buvo sprogstamųjų įtaisų panaudojimas, įskaitant sunkiosios artilerijos sviedinius, taip pat raketų ir oro antskrydžius.

Didžiosios Britanijos žvalgybos MI6 vadovas Richardas Moore'as pareiškė, kad egzekucijos be teismo buvo Vladimiro Putino planų įsiveržti į Ukrainą dalis.

Tai jis paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

„Žinojome, kad Putino invazijos planuose buvo numatytos jo karinių ir žvalgybos tarnybų vykdomos neteisminės egzekucijos. Pranešimai apie išlaisvintose teritorijose įvykdytas civilių gyventojų egzekucijas kelia siaubą ir stingdo kraują“, – rašė jis.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

Rusijos aviakompanijos už lėktuvų ir jų variklių nuomą su lizingo kompanijomis iš „nedraugiškų“ valstybių gali atsiskaityti rubliais per sąskaitas Rusijos bankuose, nusprendė atitinkamą įsaką pasirašęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Kita vertus, prezidentas suteikė įgaliojimus vyriausybei nustatyti „kitokią, nei šiame įsake nustatyta, atsiskaitymo su lizinguotojais tvarką“, skelbia Rusijos žiniasklaida.

„Scanpix“ nuotr./"Aeroflot"

Agentūros „Reuters“ duomenimis, Rusija neteisėtai pasiliko 400 išsinuomotų orlaivių, kurių bendra vertė siekia 10 mlrd. JAV dolerių, o analitikai tai pavadino didžiausia lėktuvų vagyste komercinės civilinės aviacijos istorijoje.

V.Putinas paskutinę kovo mėnesio dieną pasirašė įsaką, kuriuo „nedraugiškos“ šalys, jas laikant sankcijas Rusijai dėl jos neteisėto ir nepagrįsto karo prieš Ukrainą paskelbusias valstybes, įskaitant visas Europos Sąjungos nares, nuo balandžio mėnesio už importuojamas rusiškas gamtines dujas turės atsiskaityti rubliais. Šis Rusijos autoritarinio lyderio reikalavimas Vakaruose buvo kategoriškai atmestas.

Dėl ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos Ukrainoje žuvo 161 vaikas.

Tai savo „Telegram“ paskyroje paskelbė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

„Balandžio 4-osios rytą Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos buvo sužeisti daugiau nei 425 vaikai. Žuvo 161 vaikas, o 264 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai“, – sakoma pareiškime.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

Maskva paprašė pirmadienį surengti specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį aptarti kaltinimams, kad rusų pajėgos įvykdė žiaurių nusikaltimų prieš civilius ukrainiečius šalia Kyjivo esančioje Bučoje. 

„Atsižvelgdama į siaubingą Ukrainos radikalų provokaciją #Bučoje, Rusija paprašė pirmadienį, balandžio 4 dieną, sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Rusijos ambasadoriaus prieš JT pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis.

Ukraina ir Vakarų lyderiai prarūko pykčiu, kai nedideliame Bučos miestelyje į šiaurės vakarus nuo Kyjivo buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tiesiogiai apkaltino Maskvą civilių žudynėmis. 

Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad Kyjivas sufalsifikavo vaizdo medžiagą su lavonais Bučoje. 

Vašingtono aukšto rango pareigūnė pasmerkė Maskvos prašymą sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį ir sakė, kad šiuo žingsniu Rusija tik siekia „dėtis pasipiktinusia“.   

„Rusija naudojasi taktika, kurią taikė Krymui ir Alepui: priversta gintis dėl to, dėl ko neįmanoma apsiginti (šiuo atveju – dėl žiaurumų Bučoje), Rusija šaukia JT Saugumo Tarybos posėdį, kad galėtų dėtis pasipiktinusia ir reikalauti atsakomybės“, – tviteryje parašė Samantha Power, buvusi JAV ambasadorė prie JT.  

„Niekas neužkibs ant šio kabliuko“, – pridūrė S. Power, šiuo metu užimanti  JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorės postą.  

JT pareigūnai kol kas nepranešė, ar skubus JT Saugumo Tarybos posėdis įvyks pirmadienį.  

Masinių kapaviečių ir žiauriai nužudytų civilių aptikimas Rusijos karių buvusiose okupuotose Ukrainos teritorijose gali pakeisti karo eigą – Ukrainos kariams dabar bus didelis iššūkis išlaikyti savitvardą, o derybose su rusais ukrainiečiai turės kelti karo nusikaltėlių atsakomybės klausimą, sako Vilniaus universiteto docentas, karybos ekspertas Deividas Šlekys.

Nuotr. iš M.Podoliako „Telegram“ kanalo/Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

D.Šlekys 15min sekmadienio vakarą sakė, kad po šių vaizdų ir šiurpių liudijimų pasirodymo Ukrainos kariams bus sunku išlaikyti savitvardą.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

„Miestų apšaudymas nesirenkant taikinių taip pat yra nehumaniška, bet kartu yra kažkas nujautrinančio, nes tarsi šaudoma iš atstumo. O dabar matome situaciją, kai turi prieiti prie žmogaus ir įvykdyti egzekuciją. Čia jau kur kas aukštesnio lygio ir intensyvumo nusikaltimas, šaltas ir apskaičiuotas. Todėl man sunku įsivaizduoti, kaip Ukrainos kariai išlaikys savitvardą“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.

Plačiau skaitykite straipsnyje „Karybos ekspertas: po Rusijos žudynių Bučoje karas Ukrainoje jau bus kitoks“

Odesos regioninės karinės administracijos atstovas spaudai Serhejus Bratčukas pranešė, kad praėjusią naktį Odesoje buvo surengta dar viena raketų aketa. 

Kol kas daugiau duomenų nepateikiama, informacija tikslinama. 

Odesa buvo atakuota ir sekmadienį:

Rusija raketomis atakavo Odesą

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Rusija pradėjo „paslėptą mobilizaciją“, kurioje dalyvauja apie 60 000 karių, kuriais siekiama papildyti Ukrainoje prarastus dalinius.

Pranešime taip pat teigiama, kad Ukrainos pajėgos per pastarąją parą užkirto kelią septyniems išpuoliams Donecko ir Luhansko teritorijose.

Sumų srities regioninės administracijos vadovas Dmytro Žyvickis nurodė, kad Rusijos pajėgos „aktyviai traukiasi“ iš Sumų srities šiaurės rytų Ukrainoje, o kartu išsigabena ir įrangą.

„Scanpix“ nuotr./Sunaikintas rusų tankas T-72

Praėjusią savaitę tarp Bilopilios ir Konotopo – esančių į šiaurės vakarus nuo Sumų miesto – buvo užfiksuotas Rusijos karių antplūdis, kur jie „šaudė be atrankos ir terorizavo gyventojus“, sekmadienį savo „Telegram“ kanale pranešė jis.

Anot jo, Konotopo sritis dar nėra 100 proc. išlaisvinta, tačiau Ukrainos pajėgos stumiasi į priekį.

VIDEO: V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

V.Zelenskis apie žudynes Bučoje: „Kaip buvo galima prievartauti moteris ir žudyti jas vaikų akivaizdoje?“

Reuters

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, reaguodamas į Bučoje įvykdytas žudynes feisbuke rašo:

„Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas sakė, kad pranešimai apie Rusijos žiaurumus Bučoje yra „melagingi kaltinimai“. Siekdama aplenkti Ukrainos kreipimąsi į Jungtines Tautas – pirma kreipėsi.

Matosi, kaip jų makaulėse atsirado baimės – kol griovė miestus su artilerija, kol laidė raketas į civilių namus, to nebuvo. Realūs kaltinimai genocidu ar talkinimu jam kiekvienam iš jų – tiesia platesnį kelią į tarptautinį tribunolą ir grasina sankcijų nepanaikinimu gerokai ilgesniam laikui, negu jie sugeba suprasti.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį netikėtai kreipėsi per „Grammy“ apdovanojimų ceremoniją ir paragino palaikyti jo šalį, taip pat prašė įtakingiausius artistus savo muzika „užpildyti tylą“, atneštą karo.

Iš anksto įrašytas V.Zelenskio pranešimas buvo parodytas prieš dainininko Johno Legendo pasirodymą, per kurį jis atliko dainą „Free“ („Laisvas“) kartu su ukrainiete dainininke Mika Newton, muzikante Siuzanna Iglidan ir poete Liuba Jakimčuk.

„Kas yra muzikos priešingybė? Sugriautų miestų tyla ir nužudyti žmonės, – kalbėjo V.Zelenskis. – Mūsų muzikantai vietoje smokingų dėvi neperšaunamas liemenes. Jie dainuoja sužeistiesiems ligoninėse – netgi jų negirdintiems. Tačiau muzika vis tiek prasiverš.“

„Ginsime savo laisvę gyventi, mylėti, skambėti“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Savo krašte kovojame su Rusija, nešančia siaubingą tylą savo bombomis. Mirtiną tylą. Pripildykite tylą savo muzika, pripildykite ją šiandien, kad papasakotumėt mūsų istoriją“, – ragino V.Zelenskis.

Jo pasirodymas per svarbiausių JAV muzikos apdovanojimų renginį buvo organizuotas pasaulyje didėjant pasipiktinimui dėl akivaizdžių Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje. Įniršis dar labiau padidėjo, kai netoli Kyjivo buvo rasta masinių kapaviečių ir gatvėse gulinčių lavonų.

V.Zelenskis tiesiogiai kaltino Maskvos lyderius dėl civilių kankinimų ir žudymų.

„Pasakykite visą tiesą apie karą savo socialiniuose tinkluose, per televiziją. Palaikykite mus kaip tik galite – bet kuo, tik ne tyla, – prezidentas kreipėsi į „Grammy“ ceremonijos dalyvius. – Ir tada ateis taika.“

„Visiems mūsų miestams, kuriuo griauna karas – Černihivui, Charkivui, Volnovachai, Mariupoliui ir kitiems: jie jau yra legendos, bet jie turi svajonę gyventi ir būti laisvi“, – tęsė V. Zelenskis.

„Laisvi kaip jūs „Grammy“ scenoje“, – pridūrė jis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuro duomenimis, karo aukų Ukrainoje skaičius išaugo iki mažiausiai 3 455.

Į šį skaičių įeina daugiau kaip 1 400 žuvusiųjų ir daugiau kaip 2 000 sužeistųjų, tačiau įspėjama – tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Daugiausiai civilių žuvo dėl sprogstamųjų įtaisų, pavyzdžiui, sunkiosios artilerijos ar raketų apšaudymų. 

Jungtinės Karalystės žvalgyba mano, kad Mariupolis beveik neabejotinai yra pagrindinis Rusijos invazijos taikinys, nes per jį eina sausumos koridorius iš Rusijos į okupuotą Krymo teritoriją.

„Kovos Mariupolyje toliau verda, Rusijos kariams bandant užimti miestą.

Miestas ir toliau intensyviai puolamas, tačiau Ukrainos pajėgos išlieka tvirtos ir kontroliuoja centrinius rajonus.

Mariupolis greičiausiai yra pagrindinis Rusijos invazijos taikinys, nes per jį eis sausumos koridorius iš Rusijos į okupuotą Krymo teritoriją“, – teigiama naujausioje žvalgybos pateiktoje ataskaitoje.