Svarbiausios naujienos iš Ukrainos
- Vien regione aplink Ukrainos sostinę Kyjivą, iš kurio pasitraukė okupantai, iki šiol aptikti 1222 kūnai. Šių žmonių mirties priežastis tiria prokuratūra
- 500 Rusijos pareigūnų, įskaitant V.Putiną, ir kariškių tapo Ukrainos generalinės prokuratūros tyrimų subjektais dėl įtarimų įvykdžius tūkstančius karo nusikaltimų
- Rusija uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir HRW vietos padalinius
- Šeštadienį buvo fiksuojamas trečias kartas, kai Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais. Ukraina susigrąžino 12 kariškių ir 14 civilių
- B.Johnsonas, viešėdamas Kyjive, pažadėjo Ukrainai perduoti šarvuočių ir priešlaivinių raketų
Svarbiausias šeštadienio naujienas skaitykite ČIA.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: Rusija dar labiau bijos pralaimėti, nauja savaitė bus įtempta
01:39
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija pereis prie didesnio masto veiksmų Ukrainos rytuose, bet Ukrainos kariuomenė rengiasi šiems okupantų veiksmams. Prezidentas pažymėjo, kad Rusija dar labiau bijos pralaimėti, todėl nauja savaitė bus įtempta ir atsakinga. Apie tai V.Zelenskis kalbėjo savo tradiciniame vakaro kreipimesi, kurio įrašą galima rasti jo feisbuko paskyroje.
„Kita savaitė bus ne mažiau svarbi, nei ši, nei ankstesnė. Ji bus bus tokia pat įtempta ir dar labiau atsakingesnė. Rusija dar labiau bijos. Bijos pralaimėti. Bijos, kad teks pripažinti tiesą. Rusijos armija pereis prie dar didesnio masto veiksmų mūsų valstybės rytuose. Galės prieš mus panaudoti dar daugiau raketų, dar daugiau aviabombų. Bet mes rengiamės tokiems jų veiksmams. Mes atsakysime. Dar aktyviau aprūpinsime Ukrainą ginklais. Būsime aktyvesni tarptautinėje arenoje. Būsime dar aktyvesni informaciniame lauke“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
„Aš tęsiu kreipimusis į pasaulio parlamentus ir tautas. Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose mes priiminėsime savo partnerius, kitų valstybių lyderius. Sutelksime dar daugiau lėšų ir išteklių Ukrainos pagalbai. Žinoma, pagrįsime dar stipresnes sankcijas Rusijos Federacijai. Kad būtų atsakomybė, kad būtų teisingumas“, – sakė V.Zelenskis.
O.Arestovyčius prognozuoja, kad per artimiausius 13 metų bus dar du–trys dideli susidūrimai su Rusija
23:56
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius mano, kad Rusija „ieško naujos imperijos formos“, ir prognozuoja, kad per artimiausius 13 metų Ukrainai teks dar du ar tris kartus stoti į kovą su šia šalimi. Šias savo prognozes O.Arestovyčius išsakė interviu „YouTube“ kanalui „Centr“.
„Ji ras (Rusija – imperijos formą, – red.) arba su Putinu, arba su Navalnu iki 2035 metų. 2032–2035 metais mes turėsime mažiausiai dar du–tris raundus su Rusija. Ne tokio didelio masto, bet vienas taip pat bus didelis. Ir du mažesnius – pasienio incidentai, mėginimai užgrobti Charkivą, atskirai – Mariupolį. 95 proc. tikimybė, kad bus“, – O.Arestovyčių cituoja UNIAN.
O.Arestovyčius taip pat įvertino valdžios pasikeitimo galimybę Rusijoje, tačiau, pareiškė nemanąs, kad tai atves prie to, kad konfrontacija su Ukraina baigsis.
„Žinoma, visko gali nutikti, gali ateiti koks nors liberalas... Na, Putiną nuvertė, oligarchai išsirinko liberalą. Tada bus informacinė, ekonominė, specialiųjų tarnybų konkurencija. Ir karinė taip pat, bet be tiesioginio karo. Vis tiek tai baisios civilizacinės grumtynės“, – mano O.Arestovyčius.
Patvirtinta, kad vyksta Slovakijos ir Ukrainos derybos dėl haubicų pardavimo
22:47
Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad tarp Slovakijos ir Ukrainos vyksta derybos dėl savaeigių haubicų „Zuzana 2“ pardavimo.
„Galiu patvirtinti, kad mes deramės“, – sakė ministras. Kitų detalių jis neatskleidė.
Slovakijos žiniasklaida rašo, kad aptarinėjamas 16 haubicų pardavimas Ukrainai.
„Zuzana 2“ – tai modernizuotas savaeigės artilerijos komplekso „DANA M2“ variantas, šaudantis 155 mm kalibro sviediniais ir galintis pasiekti taikinius už 39 km.
Balandžio 8 d. paaiškėjo, kad Slovakija Ukrainai perdavė priešlėktuvinės gynybos sistemą S-300. Tą pačią dieną pasirodė informacija apie sandorį dėl „Zuzana 2“ kompleksų. Dennikn.sk žiniomis, derybos dėl haubicų pardavimo jau beveik baigtos.
K.Navickas Kyjive susitiko su Ukrainos žemės ūkio ministru
22:21
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos žemės ūkio ministru Mykola Solskiu.
Pasak K.Navicko, susitikime aptartos grūdų eksporto galimybės į Klaipėdos uostą.
„Parvežu užduotį susiekimo ministrui Mariui Skuodžiui: reikia rasti galimybių atverti transporto koridorių grūdams iš Ukrainos į Klaipėdos uostą“, – feisbuke sekmadienį rašė K.Navickas.
Pasak jo, Ukrainos ministras vertina Lietuvos pagalbą, kurios tikisi ir Ukrainos derybų bei integracijos kelyje į Europos Sąjungą.
K.Navickas taip pat užsiminė, jog tikėtina, kad Ukrainos žemės ūkio ministras atvyks į Lietuvą.
Donecko separatistai išvaro ESBO misiją
21:58
Separatistinės Donecko pseudorespublikos administracija pareikalavo, kad iš jos kontroliuojamų teritorijų išvyktų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisių klausimais Liudmyla Denisova.
Ji pabrėžė, kad uždrausdama ESBO misijos veiklą laikinai okupuotose Donbaso teritorijose, Rusija mėgina nuslėpti savo karo nusikaltimų pėdsakus.
„Okupacinė Donecko srities administracija ESBO Specialiosios stebėjimo misijos veiklą paskelbė esant neteisėta. Misijos atstovai turi palikti pseudorespublikos teritoriją iki balandžio 30 dienos, išsivežti organizacijos turtą ir įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus DLR teritorijoje“, – pažymėjo L.Denisova.
Ji priminė, kad neginkluota civilių ESBO stebėtojų misija regione atliko žmogaus teisių laikymosi ir humanitarinės situacijos konflikto zonoje, o taip pat ir visoje Ukrainoje kontrolę.
Austrijos kancleris pirmadienį Maskvoje susitiks su V.Putinu
20:35
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė Viena.
Tai bus pirmasis vieno iš Europos lyderių susitikimas su Rusijos prezidentu nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Vizitas įvyks informavus Berlyną, Briuselį ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį“, siekiant paskatinti dialogą, teigė šeštadienį Ukrainoje viešėjusio K.Nehammerio atstovas spaudai.
Kanclerio atstovas spaudai patvirtino, kad K.Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis, susitikęs su Putinu nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 dieną.
K.Nehammeris pats ėmėsi iniciatyvos ir susitikimą suorganizavo būdamas Ukrainoje, norėdamas „padaryti viską, kad būtų pasiekta pažanga taikos link“, net jei tikimybė yra minimali, pažymėjo jis.
Kancleris ketina pasikalbėti su Kremliaus vadovu apie „karo nusikaltimus“ Kyjivo priemiestyje Bučoje, kur lankėsi šeštadienį.
Prieš savaitę Bučoje, pasitraukus Rusijos kariuomenei, buvo aptikti kelių dešimčių civiliais drabužiais vilkinčių asmenų palaikai.
Šie vaizdai sukrėtė pasaulio visuomenę.
Maskva neigia kaltinimus žiaurumais prieš civilius gyventojus.
Ukrainoje K.Nehammeris taip pat susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Svarbu, kad savo neutralumo rėmuose palaikytume Ukrainą tiek humanitariniu, tiek politiniu lygiu“, – teigė jo atstovas spaudai.
Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO.
Viena pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir šią savaitę iš šalies išsiuntė keturis Rusijos diplomatus.
„Azov“: su Mariupolio gynėjais niekas nesusisiekė jau dvi savaites
20:10
Mariupolio gynėjai ir pulko „Azov“ kariai skundžiasi, kad su jais niekas nesusisiekia ir niekas nekelia ragelio jau dvi savaites.
Apie tai vaizdo „Twitter“ paviešintame vaizdo įraše kalba „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras.
„Ar kada pagalvojote apie tai, koks jausmas būti čia ir kovoti tokiomis sąlygomis, kokias patiria Mariupolio gynėjai? Čia kai tau parašo SMS „Kaip reikalai, drauge?“, o tu prieš penkias minutes į juodą maišą idėjai kovos bičiulį, kurį pažinojai septynerius metus. Kai vakarykštis būrio vadas, kuriam 22 metai, vadovauja batalionui, vadovauja geriau už pulkininką, kuris visą gyvenimą gavo atlyginimą iš valstybės.
Kai „azoviečių“ skyrius šturmuoja elitinio specnazo kuopą...
Kai mūsų merginos iš to, ką turi, verda sriubą, o tu negali jos nuryti, nes už kelių kvartalų iš bado miršta vaikas, ir tu negali jam padėti...
Tai politikai, aiškinantys, kad „mes juos remiame, mes nuolat palaikome ryšį“, bet jau daugiau nei dvi savaites niekas nekelia ragelio ir niekas su niekuo nebendrauja.“
Išsakęs nuoskaudas S.Palamaras ukrainiečiams palinkėjo būti ištvermingiems, kovoti ir laimėti.
Šveicarija per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar 2 mlrd. eurų vertės Rusijos turto
19:12
Šveicarijos valdžios institucijos per pastarąsias dvi savaites įšaldė dar beveik 2 mlrd. frankų (2 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto. Dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei agresorei užblokuoto turto Šveicarijoje bendra vertė perkopė 7,5 mlrd. frankų (7,4 mlrd. eurų), agentūrai „Bloomberg“ pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.
Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūno, už sankcijų Rusijai vykdymą atsakingo Erwino Bollingerio žodžiais, per šį laikotarpį Šveicarijoje įšaldyto Rusijos turto vertė padidėjo 30 proc., o tai rodo, kad dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos veikia.
Šį Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį turtą sudaro lėšos sąskaitose ir bankuose laikomi grynieji pinigai bei kitos vertybės, meno kūriniai, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.
Pasak SECO atstovo, šis turtas įšaldytas, bet nekonfiskuotas ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.
E.Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali toliau didėti, nes atitinkami tyrimai tęsiami.
Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusio mėnesio antroje pusėje skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144–192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.
Alpių valstybė, kuri yra labai populiari tarp turtingų rusų, vasario 28-ąją – praėjus kelioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, nepaisydama savo tradicinio neutralumo.
Ukraina teigia, kad civilių žudynes paskatino rusų propaganda
19:10
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pareiškė, kad Kremliaus propaganda padėjo pagrindą civilių žudynėms per Maskvos invaziją. Jis taip pat apkaltino Rusijos žiniasklaidą, kad ji daugelį metų sėjo neapykantą ukrainiečiams.
Neseniai Ukrainos susigrąžintose teritorijose aptikta daugybė nužudytų civilių kūnų, kas sukrėtė visą pasaulį. Kijevas tai vadina karo nusikaltimais ir pažadėjo nubausti kaltininkus.
„Buča neįvyko per vieną dieną, – tviteryje parašė ministras, paminėdamas civilių žudynes Kyjivo priemiestyje Bučoje. – Daugelį metų Rusijos politinis elitas ir propaganda kurstė neapykantą, nužmogino ukrainiečius, skatino rusų viršenybę ir ruošė dirvą šiems žiaurumams.“
D.Kuleba paragino mokslininkus ištirti, kas lėmė civilių žudynes Bučoje.
Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje Kyjivo valdžia vaizduojama kaip fašistai, o Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad savo kariniu puolimu Rusija siekia „denacifikuoti“ Ukrainą.
