V.Zelenskis pirmąkart nuo karo pradžios apsilankė nuniokotame Mykolajivo mieste

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus tvirtina, kad civiliai asmenys, esantys Sjevjerodonecko gamyklos „Azot“ slėptuvėse, atsisako evakuotis.

„Su jais turime nuolatinį ryšį. Jiems daug kartų buvo pasiūlyta evakuotis, jie nenori“, – pareiškė S.Haidajus.

„Dėl visa ko mes paprašėme mūsų gvardiečių, kad jie pabendrautų su tais žmonėmis ir įrašytų video, kad jie atsisako išvykti. Mes turime daug vaizdo medžiagos, kurioje žmonėms siūloma išvykti, bet jie nenori“, – pridūrė jis.

S.Haidajus pažymėjo, kad, paskutiniais duomenimis, „Azot“ slėptuvėse yra 568 žmonės, iš jų 38 vaikai.

„Žmonės yra slėptuvėse, jų yra kelios. Tai negalima lyginti su „Azovstal“. Tai ne požeminis miestas, tai kelios atskiros saugyklos, niekaip viena su kita nesusijusios. Ir skirtingas skaičius žmonių yra skirtingose slėptuvėse“, – paaiškino jis.

Rusų pajėgos bombarduoja susivienijimo „Azot“ pastatus, kurių slėptuvėse glaudžiasi ir kariai, ir civiliai asmenys.

Pentagonas svarsto galimybę į Ukrainą išsiųsti keturias papildomas reaktyvines salvinės ugnies sistemas HIMARS, rašo „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Pirmų keturių sistemų siuntimas jau yra vykdomas.

Sprendimas dar nėra galutinis, sakė vienas Pentagono atstovas, pažymėdamas, kad šiuo klausimu dar bus konsultuojamasi su sąjungininkais ir partneriais. Pasak pareigūno, sprendimas bus „pagrįstas neatidėliotinais Ukrainos poreikiais“.

Tuo metu Didžioji Britanija siunčia tris vienetus analogiškų ginkluotės sistemų, amerikietiškąsias M270, kurių šaudymo nuotolis yra 50 mylių.

UNIAN primena, kad 60 ukrainiečių karių jau baigė HIMARS naudojimo apmokymus.

HIMARS – amerikietiška didelio taiklumo reaktyvinė salvinės ugnies sistema, sukurta praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Ši sistema skirta naikinti priešo artilerijos sistemų sankaupas, priešlėktuvinės gynybos ir palaikymo ugnimi sistemas, krovininį transportą, kovos mašinas ir šarvuočius, o taip pat paremti ugnimi savo karinius padalinius.

HIMARS gali šaudyti tiek valdomomis, tiek nevaldomomis raketomis. Maksimalus šaudymo nuotolis – 300 kilometrų.

Per tris pastarąsias paras Donecke sunaikinti mažiausiai septyni objektai, kuriuose okupantai kaupė didelius amunicijos kiekius, pradedant nuo 2014–2015 metų, pranešė „InformNapalm“.

Leidinio šaltiniai tvirtina, kad okupantų sandėliai buvo sunaikinti „didelio tikslumo smūgiais“: septyni šūviai – septyni sunaikinti taikiniai.

„Vien sunaikintame amunicijos sandėlyje okupuotame Chustalne buvo iki tūkstančio tonų šaudmenų“, – patikslina leidinys.

Leidinio žurnalistų pašnekovų nuomone, tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai, o Rusijos kariuomenė mėgina elgtis taip, kad „Ukrainos kariuomenės pasiekimai nublanktų“: apšaudo miesto centrą mažesnio kalibro pabūklais, kad įbaugintų vietos gyventojus ir išsklaidytų gandus apie didelį ukrainiečių, šaudančių tik į amunicijos sandėlius, taiklumą.

„Tai įvairių šaltinių, esančių viduje, informacijos kompiliacija, leidžianti susidaryti apytikrį situacijos vaizdą ir skatinanti atsargų optimizmą, kad fronte jau pradėta naudoti šiuolaikinė didelio taiklumo ginkluotė, su kuria Ukrainos kariuomenė mažina Rusijos armijos kovinę galią ir puolamąjį rašistų potencialą Donbase“, – aiškina žurnalistai.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

„Mes pasirengę dirbti su Jungtinėmis Tautomis ir savo partneriais, kad užkirstume kelią nepageidaujamam poveikiui pasauliniam maisto saugumui“, – rašo J.Borrellis straipsnyje savo oficialiame tinklaraštyje.

Grūdų eksporto vertimas ginklu ir naudojimasis tuo „šantažuojant visus, kas nepritaria agresijai“ Ukrainoje, yra „sąmoningas politinis Rusijos pasirinkimas“, sakė ES diplomatijos vadovas.

„Rusija pavertė Juodąją jūrą karo zona, blokuoja grūdų ir trąšų gabenimą iš Ukrainos, bet taip pat taiko kvotas ir mokesčius savo grūdų eksportui“, – pažymėjo jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

ES įvestos sankcijos „nedraudžia Rusijai eksportuoti jokios žemės ūkio produkcijos, mokėjimo už tokį Rusijos eksportą ar aprūpinimo sėklomis, jei nedalyvauja“ į sankcijų sąrašus įtraukti fiziniai ar juridiniai asmenys, sakė J.Borrellis.

„Puikiai suprantame, kad dėl šio [sankcijų] klausimo vyksta „naratyvų kova“, – rašė jis.

Jo teigimu, būtina leisti Ukrainai atnaujinti savo eksportą laivais.

„Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su JT, o ES ir jos šalys narės yra pasirengusios atlikti savo dalį būtinų veiksmų šiam tikslui pasiekti“, – nurodė J.Borrellis.

„Tikimės, kad artimiausiomis dienomis bus galima rasti sprendimą. To nepadarius gali kilti pasaulinė maisto katastrofa“, – įspėjo jis.

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė tirianti kelis šimtus galimų Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, įskaitant jų sąsajas su politikais ir karininkais.

Iki šiol gautų pranešimų skaičius yra triženklis, sakė federalinės policijos BKA vadovas Holgeris Muenchas laikraščiui „Welt am Sonntag“.

Tyrimas apima ne vien įtariamus karo nusikaltimų vykdytojus, bet ir politikus bei karininkus, nurodė jis.

„Tai sunkiausia mūsų tyrimo dalis, sudėtingas dėlionės dėliojimas“, – sakė H.Muenchas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

„Mūsų aiškus tikslas yra identifikuoti už žiaurius nusikaltimus atsakingus asmenis, savo tyrimais įrodyti jų veiksmus ir patraukti juos atsakomybėn“, taip pat ir Vokietijoje, pridūrė jis.

Šalis taiko visuotinės jurisdikcijos principą, sudarantį sąlygas užsienio valstybėms persekioti už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur šie nusikaltimai buvo įvykdyti.

Tačiau „tai gali užtrukti“, nes su karu Ukrainoje susiję tyrimai vos pradėti, sakė H.Muenchas.

BKA vykdyti tyrimus padeda kitos institucijos, tarp jų Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba, pavyzdžiui, įrašiusi rusų karių pokalbius radijo ryšiu.

Pasak H.Muencho, vokiečių tyrėjų gali būti nusiųsta į Ukrainą, bet jiems tokiu atveju reikėtų tarptautinio mandato.

Jungtinių Tautų Ukrainos komisija trečiadienį patvirtino gavusi daug pareiškimų dėl Rusijos pajėgų vykdomų teisių pažeidimų, bet nurodė, kad dar per anksti pasakyti, ar jie laikytini karo nusikaltimais.

Šimtai ukrainiečių šeštadienį susirinko vienuolyne Kyjivo centre į 24 metų aktyvisto, žuvusio per kovas su Rusijos pajėgomis Rytų Ukrainoje, laidotuves.

Romanas Ratušnas, gerai žinoma Ukrainos 2014 metų proeuropietiškos revoliucijos figūra, žuvo birželio 9 dieną netoli Iziumo rytiniame Charkivo regiono.

Jo laidotuvių apeigos vyksta Šv. arkangelo Mykolo vienuolyne.

Keturi kariai įnešė R.Ratušno karstą, velionį pasveikino minia, kurioje buvo daug kariškių. Karstas buvo padėtas prie įėjimo į vienuolyną.

Į ceremoniją susirinkę šimtai žmonių atsinešė gėlių, Ukrainos vėliavų.

Taip pat planuojamas susibūrimas centrinėje sostinės aikštėje Maidane, kur vyko svarbiausi 2014-ųjų proeuropietiškos revoliucijos, nuvertusios promaskvietišką vyriausybę, įvykiai.

R.Ratušnas buvo vienas pirmųjų Maidane 2013–2014 metų žiemą protestavusių studentų. Vėliau jis tapo garsiu kovos su korupcija aktyvistu.

Rusijai vasario 24-ąją įsiveržus į Ukrainą, R.Ratušnas, kaip ir daugelis kitų civilių, įstojo į Ukrainos kariuomenę.

Šią savaitę pasirodžiusios naujienos apie jo žūtį sulaukė daug komentarų socialinėje žiniasklaidoje Ukrainoje ir už jos ribų.

„Asmeniškai jo nepažįstu, bet [jo mirtį] išgyvenu kaip netektį“, – sakė ceremonijoje dalyvavusi studentė Alina Horhol.

„Jis tapo žmogumi, padariusiu įtaką mano pasaulėžiūrai ir tam, kas esu šiandien, – sakė ji. – Jis būtų pakeitęs mūsų visuomenę.“

R.Ratušnas bus palaidotas Kyjivo Baikovo kapinėse, kur palaidota daug garsių ukrainiečių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios apsilankė karo nuniokotame pietiniame Mykolajivo mieste, surengęs retą kelionę už Kyjivo ribų.

V.Zelenskio biuras paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas prezidentui aprodo smarkiai apgadintą srities administracijos pastatą. Jame atsivėrusi didelė skylė, viename išdaužtame lange matosi Ukrainos herbas.

V.Zelenskio apsilankymas, kurio metu jis taip pat susitiko su vietos pareigūnais, surengtas kitą dieną po Rusijos smūgio šiam miestui, kai žuvo du ir buvo sužeista dar 20 žmonių.

Į Mykolajivą Rusijos pajėgos taikosi nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Su vietos pareigūnais V.Zelenskis susitiko patalpoje, primenančioje rūsį. Prezidentas įteikė apdovanojimus už drąsą.

Prezidento biuras pranešė, kad jie „aptarė ekonomikos būklę, vandens tiekimo atnaujinimą, žemės ūkio padėtį“.

„Ypatingas dėmesys buvo skirtas grėsmėms iš sausumos ir jūros. Nesiliaujame dirbę dėl pergalės“, – sakoma pranešime.

Vėliau prezidentas taip pat aplankė karius pietinėje fronto linijoje Mykolajivo regione, sakoma jo biuro pranešime.

„Noriu padėkoti jums už puikią tarnybą“, – sakė Ukrainos lyderis kariams, nurodoma pranešime.

„Už tai, kad ginate mūsų valstybę, kiekvieną iš mūsų, mūsų šeimas, ginate mūsų suverenitetą“, – cituojamas V.Zelenskis.

Mykolajivas yra Pietų Ukrainos gynybos linijoje, nes per jį eina kelias į didelę strateginę svarbą turintį Juodosios jūros uostą Odesą.

Mykolajivas yra už maždaug 100 km į šiaurės vakarus nuo Chersono, Rusijos pajėgų užimto pirmosiomis karo savaitėmis.

Kovo mėnesį Rusijos pajėgos smogė srities administraciniam pastatui, tuomet žuvo keliolika žmonių.

Nuo Rusijos invazijos pradžios V.Zelenskis dirba Kyjive, o pirmą kartą iš sostinės buvo išvykęs gegužės pabaigoje, į rytinį Charkivo miestą.

Ukrainos pareigūnas šeštadienį pranešė, kad kaimuose prie rytinio Sjevjerodonecko miesto, kurį Maskvos pajėgos jau kelias savaites bando perimti į savo rankas, vyksta „įnirtingi mūšiai“ su Rusija.

„Dabar įnirtingiausi mūšiai vyksta prie Sjevjerodonecko. Jie (rusai) visiškai nekontroliuoja šio miesto“, – platformoje „Telegram“ sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Kaimyniniuose kaimuose – Toškivskoje, Zolotėje – vyksta labai sudėtingos kovos. Jie bando prasiveržti, bet jiems nepavyksta“, – sakė jis.

„Mūsų gynėjai kovoja su rusais visomis kryptimis. Neseniai jie numušė lėktuvą ir paėmė belaisvių“, – pridūrė S.Haidajus.

Jis taip pat sakė, kad Lysyčanskas – Ukrainos kontroliuojamas miestas kitapus upės nuo apgriauto Sjevjerodonecko – yra „smarkiai apšaudomas“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lysyčanskas

„Jie negali prie jo priartėti, todėl tiesiog apšaudo miestą iš oro, – sakė S.Haidajus. – Mieste labai pavojinga.“

Luhansko srities administracijos vadovo teigimu, Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“, kur slepiasi šimtai civilių gyventojų, įvyko „dar daugiau sugriovimų“.

Penktadienį jis sakė, kad gamykloje slepiasi 568 žmonės, įskaitant 38 vaikus, ir kad tik „visiškos paliaubos“ užtikrintų jų evakuaciją.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Sjevjerodonecke vis sunkiau gauti švaraus vandens, maisto, blogėja sanitarinės sąlygos, trūksta elektros.

JT vertinimu, humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja.

Rusijos pajėgos penktadienį paleido garsią ukrainiečių greitosios pagalbos medikę, kurios Mariupolyje nufilmuotą medžiagą iš apgulto miesto slapta išvežė naujienų agentūros AP komanda.

Julija Pajevska, Ukrainoje vadinama Taira, prieš tris mėnesius Mariupolio gatvėje buvo paimta į nelaisvę.

Ši medikė prie kūno tvirtinama kamera įrašė 256 gigabaitus medžiagos apie savo komandos pastangas gelbėti sužeistuosius, įskaitant rusų ir ukrainiečių karius.

Dviejų savaičių medžiagą ji perdavė AP komandai – paskutiniams Mariupolyje buvusiems tarptautiniams žurnalistams. Vienas jų kovo 15 dieną su medžiaga pabėgo.

Kovo 16-ąją Tairą ir jos kolegą rusų pajėgos paėmė į nelaisvę. Tai nutiko tą pačią dieną, kai rusams smogus teatrui miesto centre žuvo maždaug 600 žmonių.

J.Pajevskos vyras Vadymas Puzanovas vėlai penktadienį AP emocingai pasakojo, kad pajuto didžiulį palengvėjimą, bet nuogąstauja dėl žmonos sveikatos. Pasak jo, jis telefonu kalbėjosi su žmona, ji vyksta į ligoninę Kyjive.

„Scanpix“/AP nuotr./Julija Pajevska

Slapta išvežtus J.Pajevskos įrašus, rodančius, kad ji bandė gelbėti ir rusų karius, ir civilius ukrainiečius, vėliau peržiūrėjo milijonai žmonių visame pasaulyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie Tairos paleidimą paskelbė savo kreipimesi į šalies gyventojus.

„Esu dėkingas visiems, dirbusiems dėl šio rezultato. Taira jau namie. Toliau dirbsime, kad išlaisvintume visus“, – sakė jis.

Rusai yra pagrobę ar paėmę į nelaisvę šimtus garsių ukrainiečių, įskaitant pareigūnus, žurnalistus, aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus.

Plėtodama savo naratyvą, kad siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, Rusija skelbė, kad Taira dirbo ukrainiečių nacionalistų pulkui „Azov“, tačiau AP tokių įrodymų nerado, o J.Pajevskos draugai ir kolegos sakė, kad ji nebuvo susijusi su „Azov“.

Jos nufilmuota medžiaga taip pat liudija, kad ji stengėsi gelbėti abiejų šalių sužeistuosius.

Kovo 10 dieną Taira nufilmavo, kaip ukrainiečių karys iškelia iš greitosios pagalbos automobilio du sužeistus rusų karius ir vieną jų plūsta. „Nurimk, nurimk“, – jam sako Taira.

Viena moteris medikės klausia: „Ar gydysi rusus?“

„Su mumis jie taip gerai nesielgs, bet aš kitaip negalėjau. Jie yra karo belaisviai“, – atsako Taira.

J.Pajevska buvo Ukrainos komandos, siųstos į balandį įvykusias karių veteranų žaidynes „Invictus“, narė ir turėjo varžytis šaudymo iš lanko ir plaukimo rungtyse, bet įstrigo Mariupolyje.

„Invictus“ nurodė, kad ji 2018–2020 metais buvo karo medikė. Prie kūno tvirtinamą kamerą ji gavo 2021 metais, kad galėtų filmuoti „Netflix“ dokumentiniam serialui apie įkvepiančius žmones, prodiusuojamam „Invictus“ įsteigusio britų princo Harry.

Rusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą Taira šia kamera ėmė filmuoti sužeistus civilius ir karius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, kad kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.

Pasak O.Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O.Scholzas ir E.Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V.Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neseniai sakė, kad O.Scholzas ir E.Macronas nieko nepasiekė ir tik legitimizuoja Rusijos lyderį.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Olafas Scholzas

„Absoliučiai būtina kalbėtis su Putinu ir aš toliau tai darysiu, kaip ir Prancūzijos prezidentas“, – sakė O.Scholzas vokiečių naujienų agentūrai DPA kitą dieną po to, kai jis, E.Macronas, Italijos premjeras Mario Draghi ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas Kyjive surengė derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Reikia, kad su juo kalbėtųsi tam tikros šalys, tam tikri lyderiai, ir būtina, kad jie kalbėtų aiškiai“, – sakė O.Scholzas.

„Kalbėdamasis su Putinu, sakau tuos pačius dalykus, kuriuos pasakiau jums: „Prašom suprasti, kad nebus padiktuotos taikos, o jei iš tiesų manote, jog atimsite kažkiek žemių ir tikėsitės, kad laikai pasikeis ir viskas vėl bus normalu, tai klystate“, – kalbėjo jis.

O.Scholzo teigimu, jo žinia Rusijai esanti tokia: „Turite išvesti savo karius ir rasti susitarimą su Ukraina, priimtiną ir teisingą Ukrainos žmonėms.“

Ketvirtadienį lankydamiesi Kyjive O.Scholzas ir kiti lyderiai pažadėjo paramą Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą.

EK rekomendacija reiškia, kad Ukraina gali būti įtraukta į šalių, siekiančių narystės ES, sąrašą jau kitą savaitę, kai Bendrijos valstybių narių vadovai susitiks Briuselyje.

Gautinį sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo dar turės vienbalsiai patvirtinti visi 27 ES šalių vadovai. O.Scholzas sakė optimistiškai vertinantis tokią galimybę.

Rusijos valstybinė televizija socialinėje žiniasklaidoje paskelbė filmuotą medžiagą, parodančią du praėjusią savaitę Ukrainoje dingusius amerikiečius, ir pranešė, kad juos paėmė į nelaisvę rusų pajėgos.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė nežinantis, kur yra drauge su Ukrainos pajėgomis kovoję savanoriai, JAV kariuomenės veteranai Alexanderis Drueke'as ir Andy Huynhas.

Dingę amerikiečiai, įskaitant trečią asmenį, vadinamą buvusiu JAV jūrų pėstininkų kapitonu, yra tarp savanorių iš JAV, daugiausia buvusių kariškių, prisidėjusių prie Ukrainos pajėgų kovos. Kiek iš viso amerikiečių yra nuvykę kovoti Ukrainoje, nežinoma.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Drueke'as

Penktadienį vakare Rusijos žurnalistas Romanas Kosarevas, dirbantis valstybinėje televizijoje RT, platformoje „Telegram“ paskelbė A.Drueke'o vaizdo įrašą.

„Mama, noriu tik pasakyti tau, kad esu gyvas ir tikiuosi kuo greičiau sugrįžti namo“, – sėdėdamas lyg ir kažkokiame biure sako kariškiais drabužiais vilkintis A.Drueke'as.

„Mano linkėjimai Diseliui, myliu jus“, – sako jis ir trumpą įrašą užbaigia mirktelėjimu. Pranešimuose Jungtinėse Valstijose nurodoma, kad Diselis yra A.Drueke'o šuo.

RT savo oficialiu „Telegram“ kanalu taip pat paskelbė interviu su A.Huynhu. Jis sakė, kad drauge su A.Drueke'u „dalyvavo kovos veiksmuose prieš rusų karius“ netoli Ukrainos Charkivo rajono.

Pasak A.Huynho, jiedu atsitraukė ir daug valandų slėpėsi, o paskui pasidavė rusų kariams.

Abu amerikiečiai taip pat matomi ir kituose RT įrašuose – jie kamerai prasta rusų kalba sako, kad yra „prieš karą“.

Aplinkybės, kuriomis jie abu kalbėjo, nėra visiškai aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko.

JAV Valstybės  departamento atstovas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė dviejų JAV piliečių, „kaip pranešta, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę Ukrainoje“, nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Atidžiai stebime situaciją, nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas šiuo sunkiu metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas.

JAV Valstybės departamentas ketvirtadienį paragino Rusiją kaip su karo belaisviais elgtis su visais amerikiečiais, paimtais į nelaisvę jiems kovojant Ukrainos kariuomenės pusėje. Toks statusas turėtų garantuoti jiems humanišką elgesį.

Per pastarąsias 48 valandas Rusija galėjo atnaujinti puolimą iš Ukrainos miesto Iziumo regiono pietinės dalies, rašoma kasdieniame Jungtinės Karalystės žvalgybos pranešime. Šios operacijos tikslas yra skverbtis giliau į Donecko srities teritoriją ir uždarinėti Sjevjerodonecko „kišenę“ iš Šiaurės.

Nuo birželio 14 d. Rusija ir seperatistų vadovai teigė, kad mėgina sukurti humanitarinius koridorius, leisiančius civiliams evakuotis iš Sjevjerodonecko, kuriame vyksta aršūs mūšiai. Britų žvalgyba perspėja, kad panašių precedentų Ukrainoje jau būta anksčiau, jų taip pat pasitaikė Sirijos kare, kai Rusija manipuliavo mūšio lauku, vienašališkai paskelbdama apie panašius koridorius ir priversdama dalį populiacijos trauktis.

Ukrainos civiliai, įstrigę Rusijos kontroliuojamoje Sjevjerodonetsko dalyje, greičiausiai neskubės naudotis tokiais koridoriais. Galimybių greitai persikelti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją nėra daug, nes sugriauta daug tiesioginių tiltų, o Rusijos siūlomas koridorius eina per Svatovės miestą, kuris yra giliai Rusijos okupuotoje teritorijoje. Vis dėlto jei įstrigę civiliai nepasinaudos pasiūlymu, Rusija greičiausiai bus linkusi labiau traktuoti juos kaip ir kitus Ukrainos karinius vienetus, rašoma pranešime.

Karas Ukrainoje įžengė į 115 dieną. Rytų Ukrainoje Rusijos užpuolikai vykdo puolamąsias operacijas keliomis kryptimis ir toliau vykdo artilerijos atakas prieš gynybos pajėgų pozicijas, taip pat civilinius objektus.

Priešas tęsia puolamąsias operacijas Severodonecke, tačiau nesėkmingai, praneša Unian.net, remdamiesi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo 2022 m. birželio 18 d. ryto suvestine.

Ukrainos kariuomenės duomenimis, Sjevjerodonecko kryptimi priešas toliau apšaudo iš patrankų artilerijos ir daugkartinio paleidimo raketinių sistemų Ukrainos karių pozicijas ir civilinę infrastruktūrą netoli Lysyčansko, Metjolkino, Ustynivkos ir Voronovo. Kovos dėl Sjevjerodonecko tęsiasi.

Siekdami pagerinti taktinę padėtį, Rusijos daliniai bandė vykdyti puolamąsias operacijas už miesto ribų, tačiau nesėkmingai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

Be Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų, Bachmuto kryptimi Rusijos kariai iš įvairaus kalibro artilerijos apšaudė civilinę infrastruktūrą Zolotės, Spirnės, Berestovės, Soledaro, Klynovės ir Trojickės gyvenviečių teritorijose.

„Netoli Hirskės, Berestovės ir Kodemos ukrainiečių gynėjai padarė priešui nuostolių. Užpuolikai buvo priversti trauktis“, – pažymėjo Generalinis štabas.

Avdijivkos, Kurachovės, Novopavlivsko ir Zaporižios kryptimis rusai iš patrankų ir raketinės artilerijos apšaudė civilinę infrastruktūrą Kamjankos, Avdijivkos, Opytno, Volodymyrivkos, Novosilkų ir Ščerbakų vietovėse.

„Dėl Ukrainos gynybos pajėgų ugnies padarytos žalos 1-ojo armijos korpuso 11-ojo atskirojo motorizuotojo šaulių pulko daliniai patyrė didelių nuostolių ir buvo atitraukti iš mūšio rajono, kad būtų atkurtas kovinis pajėgumas“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.

Rusijos užpuolikai ir toliau patiria gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.

Generalinio štabo duomenimis, per pastarąją parą gynybos pajėgų daliniai sunaikino mažiausiai 30 vienetų įvairios priešo technikos ir ginkluotės.