„The Washington Post“ korespondentas Maskvoje Antonas Troianovski nuvyko į Hryhoryvkos miestelį Rytų Ukrainoje, kur V.Leniną aikštės centre pakeitė keturių angelų ir Mergelės Marijos statulėlės.
Praeidamas aikštę 45-erių mechanikas Volodymyras tarstelėjo: „Anksčiau prie Lenino mes prisigerdavome.“ Jo draugė Julija pridūrė: „Turbūt dabar ten gerti – nuodėmė.“
Maidano įvykiai įsibėgėjo prieš lygiai penkerius metus, o V.Leninas, anksčiau stovėjęs daugelyje Ukrainos miestų ir miestelių, pradingęs – toks įstatymas. Nebėra ir daugelio kitų sovietinio laikotarpio simbolių.
Tačiau atsivėrusiose erdvėse ukrainiečiai vis dar ieško prasmės ir tapatybės. Leninus pakeitė tušti pjedestalai, mediniai kryžiai, naujos atminimo plokštės. Daug kur tiesiog nėra nieko.
Naujų simbolių paieškos
Kaip ir kitur buvusioje Sovietų Sąjungoje, bolševikų lyderio V.Lenino statulos Ukrainoje stūksojo šimtų miestų ir kaimų centrinėse aikštėse – net po to, kai ši komunistinė imperija 1991 metais sugriuvo.
Tuomet 2013-ųjų lapkritį įsiplieskė protestai, kurie galiausiai nuvertė Maskvai draugiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prasidėjus karui Donbase, naujoji vyriausybė Kijeve suskubo trinti visus sovietinio režimo pėdsakus.
Naujuosiuose dekomunizacijos įstatymuose buvo nurodyta, kurios istorinės figūros ir simboliai turėtų būtų pašalinti iš viešųjų erdvių. Tačiau teisės aktuose nekonkretizuojama, kas turi atsirasti vietoj senųjų paminklų.
Anot Ukrainos nacionalinio atminimo instituto direktoriaus Volodymyro Viatrovyčiaus, visos V.Lenino statulos, stovėjusios Kijevo kontroliuojamoje šalies teritorijoje, jau demontuotos.
Nuo 2015-ųjų, kai buvo patvirtinti dekomunizacijos įstatymai, tokių statulų pašalinta jau daugiau nei 1,3 tūkst. Vienintelė išimtis – statulos aplink Černobylį, kur 1986 metais įvyko branduolinė katastrofa.
V.Viatrovyčius pripažįsta, kad leninų daugelyje gyvenviečių niekas dar nepakeitė: „Faktas toks, kad klausimas, kaip užpildyti šias erdves, dar kurį laiką išliks. Mūsų požiūris į mūsų istoriją dar formuojamas.“
Stebėtojų teigimu, naujų simbolių paieškos Ukrainoje atspindi platesnį šalies siekį persiorientuoti į Vakarus tokiu metu, kai tęsiasi ir ekonominės audros, ir karas su Rusijos remiamais separatistais Donbase.
Pokyčiai Ukrainoje taip pat telpa į kitų panašių debatų apie istorinę atmintį pasaulyje rėmus – pavyzdžiui, ką daryti su konfederatų lyderių statulomis JAV arba kaip vertinti Amerikos čiabuvių išnaikinimą.
Vieną propagandą keičia kita?
Aktyviausi sparčios dekomunizacijos šalininkai tikina, kad Ukraina turi ištrūkti iš Rusijos įtakos zonos ir garsinti savuosius nacionalinius siužetus bei herojus.
Vis dėlto kritikai teigia, kad vyriausybė perleido iniciatyvą kraštutinių dešiniųjų organizacijoms ir, kone taip pat kaip sovietai, yra palaiminę oficialią ideologiją.
„Tai nėra propagandos pasmerkimas, tai vienokios propagandos pakeitimas kita“, – sako Jevhenija Moliar, meno istorikė iš Kijevo, kuri kritiškai vertina dekomunizacijos procesus Ukrainoje ir atkreipia dėmesį, kad nauji paminklai dygsta ten, kur prieš tai stovėjo V.Lenino statulos.
Aktyvistė, stebinti, kuo visoje Ukrainoje keičiami leninai, tvirtina, kad tokius paminklus keičia religiniai ir patriotiniai simboliai.
Kritikai teigia, kad vyriausybė perleido iniciatyvą kraštutinių dešiniųjų organizacijoms ir, kone taip pat kaip sovietai, yra palaiminę oficialią ideologiją.
Antai Bilos Cerkvos mieste netoli Kijevo šaldytų koldūnų magnatė Liudmyla Drygalo pagalvojo ir apie viena, ir apie kita. Ji finansavo memorialą per 2014 metų protestus ir karą Donbase žuvusiems ukrainiečiams, o šalia pastatė medinį kryžių.
„Ši aikštė visada buvo pagrindinė susirinkimų vieta. Mes išlaikėme tradiciją ir tiesiog pakeitė vieną simbolį kitu – tokiu, kuris artimas kiekvieno širdžiai“, – teigė L.Drygalo.
Tiesa, vietiniai sako vis dar vadinantys šią aikštę vieta, „kur anksčiau buvo Leninas“. Beje, miesto valdžia ragina teikti pasiūlymus perstatyti visą aikštę.
Taip pat populiaru leninus keisti Taraso Ševčenkos, garsiausio ukrainiečių tautos poeto, statulomis. Tiesa, Ksaveryvkos kaime V.Lenino biustą pakeitusi plokštelė, liudijanti, kad poetas čia dažnai „praeidavo“ keliaudamas į Kijevą, patinka ne visiems.
„Niekada negirdėjau, kad jis (T.Ševčenka, – red.) čia būtų sustojęs. Jis tik praėjo“, – tvirtino bendruomenės centrui, prie kurio dar ne per seniausiai „budėjo“ V.Leninas.
Istoriją gali tekti vėl perrašyti
Anot J.Moliar, pastangos šalinti komunistinius simbolius ir terminus pastariesiems dažnai daro meškos paslaugą, nes žmones tik sudomina.
Antai Kijeve aukštas juodas pjedestalas, ant kurio užrašyta „Leninas“, vis dar stovi prie vienos centrinių Ukrainos sostinės aikščių. Statula buvo nuversta dar 2013-aisiais, bet jos pagrindą pašalinti sunkiau, nors V.Viatrovyčius kartoja, kad pjedestalo vieta – muziejuje.
Kai kuriuose kaimuose, iš kurių dingsta leninai, vietos žmonės teigia suvokiantys, kokia trapi Ukrainos politika ir kad situacija bet kada gali iš esmės pasikeisti.
Antai Kodakių kaime į pietus nuo Kijeve vienas kaimietis norėjo pastatyti paminklą žmonėms, žuvusiems per 2014-ųjų protestus sostinėje. Šios aukos žinomos kaip „Dangiškoji šimtinė“. Bet vietos valdžia pasirinko neutralesnį paminklą „nepriklausomos Ukrainos didvyriams“.
„Niekada nežinai, kuriuo keliu ateityje pasuks istorija, – paaiškino kaimo tarybos sekretorė, 46-erių Oksana Sivovna. – Niekada nežinai, kada ateis laikas nuversti Dangiškąją šimtinę.“
Kolekcionieriai V.Lenino statulą iš Kodakių kaimo įsigijo už maždaug 5 tūkst. JAV dolerių – šių pinigų užteko naujiems vietos mokyklos langams. Dabar revoliucionieriaus vietoje – tiesiog lygus akmeninis pjedestalas.
Oksana Sivovna: „Niekada nežinai, kuriuo keliu ateityje pasuks istorija. Niekada nežinai, kada ateis laikas nuversti Dangiškąją šimtinę.“
„Jei nuimtume ir pjedestalą, tai nieko nekeistų, – pro šalį eidama tarstelėjo 28-erių Veronika Procenko. – Jei nugriovus Leniną būtų padidėjusios algos ir pensijos, tuomet būtų kažkokia prasmė.“
14 tūkst. gyventojų turinčiame Kaharlyko miestelyje buvo priimtas originalesnis sprendimas – V.Lenino statulą pakeitė didžiulis išmargintas kiaušinis, kuriame netgi įtaisytas langas. Tokia instaliacija dar 2014-ųjų šv. Velykų proga pasirūpino vietos verslininkas.
Bet kai miestelio valdžia nurodė, kad verslininkas nenori mokėti už kiaušinio priežiūrą, anksčiau šį rudenį šio paminklo neliko. Netoliese Kaharlyko kultūros namus puošiantys kūjis ir pjautuvas buvo uždengti, o V.Leniną ten turėtų visam laikui pakeisti fontanas.
Vis dėlto Kaharlyko vicemeras Olegas Purijus pripažįsta, kad prireiks dar kelių dešimtmečių sovietiniam palikimui išnaikinti.
„Kiek laiko Mozė vedė žydus per dykumą? Ir mums prireiks 40 metų, kad viskas pasibaigtų – kai išmirs visi tie, kurie gimė dar Sovietų Sąjungoje“, – įsitikinęs pareigūnas.
