„Iniciatyvos atnaujinti ES viršūnių susitikimus su Rusija nematant jokios Rusijos pažangos yra pavojingas nukrypimas nuo ES sankcijų politikos“, – sakė Dmytro Kuleba prieš Bendrijos lyderių susitikimą, kuriame bus aptartas Paryžiaus ir Berlyno pasiūlymas.
Ministras kalbėjo po Briuselyje įvykusio susitikimo su ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.
„Sprendimas neberengti ES ir Rusijos viršūnių susitikimų buvo priimtas 2014 metais, atsižvelgiant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Deja, Rusija nerodo jokio noro keisti savo politiką nei Ukrainos, nei ES atžvilgiu, ir mes manome, kad nėra pagrindo atnaujinti viršūnių susitikimus“, – kalbėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.
Paryžius ir Berlynas trečiadienį paskutinę minutę pateikė kitoms Bendrijos narėms pasiūlymą apsvarstyti galimybę surengti viršūnių susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu po birželio viduryje Ženevoje įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Tačiau tokiai idėjai griežtai nepritaria virtinė ES valstybių, ypač Rytų Europos šalys, atsargiai žiūrinčios į pokalbius su Kremliumi. Jos buvo nemaloniai nustebintos tokio Paryžiaus ir Berlyno žingsnio.
ES valstybių ambasadoriams trečiadienį vakare nepavyko suderinti bendros pozicijos, todėl klausimas buvo paliktas spręsti lyderiams.
27 šalių Bendrija nori peržiūrėti savo strategiją, kaip sulaikyti savo didžiulę rytinę kaimynę, Briuseliui pripažįstant, kad ryšiai su Kremliumi veikiausiai dar pablogės, nors jau dabar yra nusmukę į rekordines žemumas.
Vokietija ir Prancūzija sako, kad ES turi laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos Maskvos atžvilgiu, tačiau taip pat ieškoti būdų bendradarbiauti su Kremliumi abiem pusėm svarbiais klausimais, tokiais kaip klimato kaita, sveikata, Irano branduolinė sutartis ir konfliktai Sirijoje bei Libijoje.
Berlyno ir Paryžiaus pateiktame ES viršūnių susitikimo išvadų projekte rašoma, kad Bendrija „peržiūrės esamus dialogo su Rusija formatus, įskaitant dialogą lyderių lygiu“.
Tačiau jame taip pat nurodoma, kad lyderiai prašys Europos Komisijos „pristatyti galimybes imtis papildomų ribojamųjų priemonių, įskaitant ekonomines sankcijas“, siekiant duoti atkirtį „bet kokiai tolesnei piktavališkai, neteisėtai ir ardomajai Rusijos veiklai“.
„Dar anksti“
Ketvirtadienį vyksiantis ES viršūnių susitikimas bus paskutinis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kurios įpėdinis bus išrinktas rugsėjį.
A.Merkel aktyviausiai tarp Bendrijos lyderių pasisakė už ryšius su V.Putinu, kurie per pastaruosius septynerius metus drastiškai pablogėjo.
„Mano nuomone, mes, kaip Europos Sąjunga, taip pat turime siekti tiesioginių kontaktų su Rusija ir Rusijos prezidentu“, – sakė ji, ketvirtadienį kalbėdama Vokietijos parlamente.
„Nepakanka, kad Amerikos prezidentas kalbasi su Rusijos prezidentu“, – sakė kanclerė ir pabrėžė, kad ES taip pat „turi sukurti kitokius formatus deryboms“.
Vienas Europos diplomatas tvirtino, kad „ES turi laikytis tvirtos pozicijos ir sukurti atsvarą Rusijai“.
„Ji taip pat turi būti pasiruošusi priešintis, ypač kibernetinėms atakoms. Ir taip pat turi būti pasirengusi bendradarbiauti su Rusija jai svarbiais klausimais“, – sakė jis.
Kitas diplomatas tokiai pozicijai nepritarė ir sakė, jog „dar anksti“ kalbėti apie susitikimą su Rusijos lyderiu.
„Kam rengti viršūnių susitikimą su Putinu, jei nėra nieko pozityvaus, ką būtų galima aptarti“, – sakė jis.
Kol kas neaišku, kokiu formatu galėtų vykti toks susitikimas, ar jame dalyvautų visi 27 Bendrijos lyderiai, ar tik Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkai.
Pastarąjį kartą ES vadovai ir V.Putinas buvo susitikę Briuselyje 2014 metų pradžioje. Nuo tada Kremliaus šeimininkas stengiasi visus klausimus spręsti dvišaliu pagrindu, su atskiromis valstybėmis.
ES ir Rusijos ryšiai yra smarkiai pašliję nuo 2014 metų kovo, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Po Krymo aneksijos Briuselis paskelbė Maskvai virtinę sankcijų, o Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
