2022 02 14 /13:43

Ukrainos ambasadorius prabilo apie galimybę atsisakyti siekio stoti į NATO, jei tai padės išvengti karo

Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos atstovas (URM) spaudai Olegas Nikolenka pažymėjo, kad dėl taikos ir ukrainiečių gyvybių išsaugojimo valdžia yra pasirengusi dalyvauti bet kokio formato dialoguose su šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tai jis pareiškė komentuodamas Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Vadymo Prystaikos žodžius, kad Ukraina neva gali atsisakyti stoti į NATO. Anot URM atstovo, šie žodžiai ištraukti iš konteksto. Ukrainos valdžios atstovai teigia, kad Ukrainos siekis įstoti į ES ir NATO nesikeičia, bet šiuo metu NATO negali suteikti saugumo garantijų, todėl tenka ieškoti kitų išeičių.
Volodymyras Zelenskis
Volodymyras Zelenskis / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 3 NATO Rusija Ukraina

Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Ukrainos ambasadoriaus JK Vadymo Prystaikos žodžiai, kad Ukraina neva gali atsisakyti stoti į NATO, yra ištraukti iš konteksto.

Ištraukti iš konteksto, bet...

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka tai pareiškė komentare naujienų agentūros UNIAN korespondentui. „Ukrainos ambasadoriaus JK V.Prystaikos žodžiai, kad Ukraina neva yra pasirengusi svarstyti galimybę atsisakyti narystės NATO, kad būtų užkirstas kelias karui su Rusija, yra ištraukti iš konteksto“, – sakė O.Nikolenka.

„Scanpix“/AP nuotr./Vadymas Prystaika
„Scanpix“/AP nuotr./Vadymas Prystaika

Kartu jis pažymėjo, kad „žinoma, dėl taikos ir mūsų piliečių gyvybių išsaugojimo, Ukraina yra pasirengusi pradėti bet kokio formato dialogus su šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis“. O.Nikolenka pažymėjo, kad V.Prystaika interviu teisingai paminėjo, kad Ukrainos Konstitucijoje yra įtvirtinta narystės NATO perspektyva, tačiau Ukraina dar nėra NATO ar jokio kito saugumo aljanso narė.

„Todėl mūsų šaliai esminis klausimas yra saugumo garantijų klausimas. Neabejotinai geriausia tokia garantija būtų skubus Ukrainos priėmimas į NATO. Tačiau grėsmės Ukrainai egzistuoja čia ir dabar, todėl atsakymo į garantijų klausimą paieška tampa esminiu neatidėliotinu uždaviniu. Tuo pačiu metu negali būti priimtas joks sprendimas, prieštaraujantis Ukrainos Konstitucijai“, – sakė O.Nikolenka.

Prezidento atstovas spaudai Sergejus Nikiforovas mano, kad ambasadorius V.Prystaika turėtų paaiškinti savo žodžius apie galimybę Ukrainai atsisakyti ketinimo prisijungti prie NATO.

„Ponas ambasadorius pavartojo žodį „lankstumas“. Manau, prieš darant kokias nors išvadas, ypač tokias skambias, verta suteikti jam galimybę paaiškinti, ką tiksliai jis turėjo omenyje“, – komentavo jis UNIAN. Kartu S.Nikiforovas pabrėžė kad, kad ir koks būtų ambasadoriaus paaiškinimas, „Šiaurės Atlanto ir Europos kursas išlieka absoliučiu Ukrainos prioritetu“. „Šis kursas yra ne tik įtvirtintas Konstitucijoje, bet turi visišką valdžios ir visuomenės pritarimą“, – pabrėžė prezidentės spaudos sekretorius.

Labiausiai apsaugotų narystė ES ir NATO

Savo ruožtu Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas komentare UNIAN teigė nematantis prasmės spėlioti tema, „kuri jau patvirtinta dokumentais“.

„NATO ir Europos Sąjungos klausimą jau seniai išsprendė Ukraina – tai mūsų civilizacinis pasirinkimas. Ir tai taip pat prioritetinės kolektyvinio saugumo sistemos pasirinkimas. Bet, deja, to negalima pasakyti apie NATO ir Europos Sąjungą. Jie vis dar neišsprendė Ukrainos, kaip privalomos partnerės, klausimo“, – sakė jis.

Anot M.Podoliako, būtent šis dvilypumas ir „nenoras prisiimti atsakomybės“ atvedė Ukrainą į Rusijos sukurtą fantastišką eskalacijos lyg, nes Rusija „atvirai laiko Ukrainos pasirinkimą provokacija“.

„T. y. jeigu mums viskas aišku – kursas europinės ir euroatlantinės integracijos link yra esminis, tai NATO ir Europos Sąjunga dar nėra suformulavusios aiškios kalendorinės Ukrainos narystės perspektyvos. Tai sumažina mūsų saugumą“, – sakė jis.

KAM nuotr./Iš Šiaulių į Kijevą išskraidinta Lietuvos parama Ukrainai
KAM nuotr./Iš Šiaulių į Kijevą išskraidinta Lietuvos parama Ukrainai

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas pridūrė, kad Ukraina šiuo metu ieško, kaip apsisaugoti nuo jai gresiančios agresijos.

Jis mano, kad sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO ir Europos Sąjungoje būtų veiksmingiausias apsaugos elementas, tačiau tokį sprendimą turėtų priimti Aljanso ir ES šalys. „Negalime patys apsispręsti dėl prisijungimo. Ukraina tikisi aiškumo dėl savo deklaruojamų principų, apie tai ir kalba valstybės atstovai“, – pridūrė jis.

Ką pasakė ambasadorius?

Anksčiau Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadymas Prystaika interviu BBC Radio 5 Live užsiminė, kad Ukraina gali atsisakyti stoti į NATO, jei aplinkybės privers tai padaryti.

Žurnalisto paklaustas, ar Ukraina galėtų svarstyti galimybę atsisakyti stoti į NATO, V.Prystaika atsakė: „Galėtume“. Anot jo, „atsižvelgiant į egzistuojančią grėsmę“, Ukraina gali būti priversta žengti tokį žingsnį. Vėliau laidos vedėjas aiškinosi, ar ambasadorius tikrai turėjo omenyje, kad Ukraina gali atsisakyti stoti į NATO.

„Taip, jūs teisus, taip parašyta mūsų Konstitucijoje. Dabar iš dalies prieštarauju pagrindiniam mūsų įstatymui. Kai kalbu, kad mes esame lankstūs stengdamiesi rasti geriausią išeitį. Jei mums prireiks daryti rimtų nuolaidų, t. y. tai, ką mes galime padaryti. Be jokios abejonės“, – sakė ambasadorius.

Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Vadimas Prystaika pirmadienį patikslino savo interviu britų žiniasklaidai ištartus žodžius, kad Ukraina „galėtų“ svarstyti galimybę atsisakyti narystės NATO, jog išvengtų karo su Rusija.

„Mes dabar įvairiuose interviu čia aiškinamės, kad NATO (kursas NATO link. – red.) yra net Konstitucijoje ir dabar jokių pakeitimų nėra, bet dabar negalime pasikliauti NATO – nes nesame šeimos nariai. Kad išvengtume karo dabar, esame pasiruošę kompromisams, bet ne dėl kurso į NATO, o dėl Minsko susitarimų ir pan. Kalbant apie NATO dabar, mes paliekame kursą, bet esame priversti ieškoti kitų variantų, kurie leistų mums išgyventi jau dabar“, – sakė V.Prystaika.

Ukraina ir NATO: ko reikalauja Rusija

Kaip pranešė UNIAN, 2021 metų gruodžio 17 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė Rusijos Federacijos ir JAV susitarimo dėl „saugumo garantijų“ projektą bei susitarimo dėl priemonių Rusijos ir NATO valstybių narių saugumui užtikrinti projektą.

Visų pirma Rusija siūlo NATO atsisakyti priimti Ukrainą į NATO, taip pat „nuo bet kokios karinės veiklos Ukrainos teritorijoje“. Rusijos Federacija taip pat siūlo JAV nekurti karinių bazių buvusios SSRS šalių teritorijoje ir nepriimti šių šalių į NATO.

2022 metų sausio 18 dieną NATO pateikė Rusijos Federacijai savo rašytinius pasiūlymus, kuriuose buvo kalbama apie karių išvedimą iš Ukrainos ir Kijevo teisę savarankiškai spręsti stojimo į Aljansą klausimą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis