Pasak vieno D.Trumpo pereinamojo laikotarpio pareigūno ir kelių su diskusijomis susipažinusių asmenų, trečiadienį Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas susitiko su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Rusijai ir Ukrainai Keithu Kelloggu ir būsimuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu.
Teigiama, kad prie diskusijų prisijungė ir išrinktasis viceprezidentas J.D.Vance'as.
Straipsnyje pažymima, kad K.Kelloggas davė suprasti, kad remia prezidento Joe Bideno administracijos pastangas skubiai tiekti ginklus Ukrainai, sakydamas, kad tai suteiks D.Trumpui svertų derybose su Maskva. Tačiau esą D.Trumpo komanda nerodė didelio susidomėjimo pasiūlyti Ukrainai narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad laiko gyvybiškai svarbia saugumo garantija nuo Rusijos agresijos agresijos.
„Tai turi būti tvari taika, – įvertino su Kyjivo ketinimais susipažinęs asmuo. – Nestabili, laikina taika neatitinka nei JAV, nei Ukrainos interesų“.
V.Zelenskis anksčiau davė suprasti, kad Ukraina galėtų sutikti su paliaubomis, jei jai būtų leista įstoti į NATO. Pasak jo, Kyjivas siektų susigrąžinti Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas diplomatiniu spaudimu, o ne jėga, kaip jis ilgą laiką tvirtino.
Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kijevas atmes bet kokias saugumo garantijas, išskyrus narystę NATO.
„Nepriimsime jokių alternatyvų, surogatų ar pakaitalų“, – rašė A.Sybiha laiške 32 NATO narėms.
D.Trumpo patarėjai taip pat aptarė taikos planus, pagal kuriuos būtų pripažįstama, kad Rusija yra užgrobusi maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, ir kurie kol kas užvertų duris Kyjivo siekiui įstoti į NATO.
„Ukrainiečiai išdėsto savo maksimalistinę poziciją dėl galimų derybų, – „The Wall Street Journal“ sakė konfliktų sprendimo organizacijos „International Crisis Group" Ukrainos analitikas Lucianas Kimas. – Iš tikrųjų jie gali pripažinti, kad narystė NATO ne už kampo. Bet kodėl jie turėtų tai pripažinti dar neprasidėjus deryboms?“
Paties K.Kelloggo pozicija dėl derybų yra kompleksiška. Jis ir dar vienas pirmosios D.Trumpo administracijos veteranas šių metų pradžioje siūlė sustabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai, kad įtikintų Kyjivą prisijungti prie taikos derybų su Rusija. Šią savaitę jis sakė, kad prezidento J.Bideno paspartintas ginklų tiekimas stiprina D.Trumpo derybines pozicijas su Maskva.
„Kuo daugiau J.Bideno administracija tai daro, tuo daugiau galimybių išrinktajam prezidentui daryti tai, ką jis nori daryti, – preiškė K.Kelloggas interviu televizijai „Fox News“. – Visa tai grindžiama svertais. Prezidentas tai supranta ir ketina tuo pasinaudoti savo naudai“.
D.Trumpui pradėjus eiti pareigas teks priimti sprendimą, ar tęsti JAV pagalbą Kyjivui. J.Bideno pareigūnai spartino ginklų tiekimą Ukrainai, tačiau iki jo kadencijos pabaigos trūksta laiko panaudoti visus likusius 6,5 mlrd. dolerių, kurie yra patvirtinti Pentagonui perduoti ginklus ir įrangą iš jo atsargų, sakė pareigūnai.
„Kyjive jaučiamas labai didelis nusivylimas kadenciją baigiančia administracija, – pažymėjo L.Kimas. – Atėjusi D.Trumpo administracija suteikė žmonėms Kyjive vilties, kad įvyks proveržis. Klausimas, kaip jis atrodys. Tačiau aišku tai, kad status quo baigsis“.
Trečiadienį naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad šiuo metu „ant stalo“ yra trys scenariijai, pagal kuriuos galėtų būti bandoma užbaigti karą Ukrainoje, tačiau nė vienas iš jų nenaudingas Kyjivui.