Vasario 27 dieną Ukraina Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, kuriame Rusija kaltinama pradėjus karą neteisėtu pagrindu – melagingai pareiškus apie separatistinėse Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse vykdomą genocidą.
Kyjivo teigimu, būtent Maskva planuoja įvykdyti „genocido aktus“ per puolimą, pradėtą prezidento Vladimiro Putino nurodymu vasario 24 dieną.
Ukraina paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, įsipareigojančių Rusiją „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus paskelbtas išsamus teismo nutarimas, galintis užtrukti ne vienerius metus.
„Ukraina kategoriškai neigia, kad buvo įvykdyta genocido aktų“ Donbaso regione, pabrėžiama teismui pateiktame Kyjivo skunde.
„Taigi, Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“ – kuri iš tikrųjų yra plataus masto brutali invazija į Ukraina – akivaizdžiai grindžia absurdišku melu“, – priduriama skunde.
Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joan Donoghue žengė neįprastą žingsnį – pateikė Rusijai „skubų pranešimą“, prašydama šalį „veikti tokiu būdu“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.
Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį. Ukraina 11 val. Lietuvos laiku pateiks savo argumentus, o antradienį į juos turėtų atsakyti Rusija.
Lieka neaišku, kaip Maskva formaliai užginčys Ukrainos skundą, o Rusijos ambasada Hagoje neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Dar vienu smūgiu Maskvos bylai tapo vieno iš jos ilgamečių advokatų, prancūzo Alaino Pellet, sprendimas atsistatydinti, susilpninsiantis rusų teisininkų komandą.
„Teisininkai gali ginti daugiau ar mažiau abejotinas bylas, – atvirame laiške parašė A.Pellet. – Tačiau tapo neįmanoma atstovauti forumuose, skirtuose teisės taikymui, šaliai, kuri taip ciniškai ją niekina.“
Po Antrojo pasaulinio karo įsteigtam Tarptautiniam Teisingumo Teismui pavesta spręsti JT valstybių narių ginčus, daugiausia remiantis sutartimis ir konvencijomis.
TTT sprendimai yra teisiškai privalomi, tačiau teismas neturi realių priemonių savo nutartims įgyvendinti.
„Įžeidžiamas ir ironiškas“
Pasak ekspertų, Ukrainos pastangų, kad Rusijos atsakomybę už pradėtą karą svarstytų tarptautinis teismas, reikšmė gali būti visų pirma simbolinė, nors neaišku, ar Maskva atsižvelgtų į bet kokį nurodymą.
„Vis dar neaišku, kas nutiks laikinųjų priemonių etape, bet spėju, kad teismas nustatys turintis prima facie jurisdikciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė Leideno universiteto viešosios teisės docentė Cecily Rose.
„Nelabai tikėtina, kad Rusija paklus, bet retoriškai ir simboliškai tai vis gi turi tam tikros galios“, – pridūrė tarptautinės viešosios teisės profesorius Marko Milanovičius straipsnyje, paskelbtame leidinyje „European Journal of International Law“.
Nagrinėjama byla grindžiama 1948 metų JT konvencija dėl genocido, kurią yra ratifikavusios tiek Ukraina, tiek Rusija.
TTT jau nagrinėjo abiejų šalių ginčą, kilusį dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir Kremliaus teikiamos paramos promaskvietiškiems Donbaso separatistams.
Tačiau dabar Kyjivas tvirtina, jog Rusija „melagingai pareiškė, kad Luhansko ir Donecko [srityse] buvo vykdomi genocido veiksmai“ ir tuo pagrindu įsiveržė į šalį.
„Rusijos melas yra juo labiau įžeidžiamas ir ironiškas, nes paaiškėjo, kad būtent Rusija planuoja genocido veiksmus Ukrainoje“, – sakoma Ukrainos skunde.
Ši byla yra atskira nuo tyrimo dėl karo nusikaltimų, pradėto Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – kito tribunolo, irgi įsikūrusio Hagoje.
TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas trečiadienį uždegė žalią šviesą tyrimui dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų Ukrainoje po Maskvos invazijos.
