V.Putinas pasirašė įsaką, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Naujos pasų išdavimo taisyklės galios nepripažintų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ gyventojams – šiuose separatistiniuose regionuose, kurie atsiskyrė nuo Ukrainos 2014 metais ir yra vadovaujami Maskvos remiamų kovotojų, gyvenantys žmonės dabar galės gauti Rusijos pilietybę per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo.
Praeitą savaitgalį Ukrainos prezidentu išrinktas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę dėl šio Maskvos žingsnio išplėsti Rusijai taikomas sankcijas.
Ukrainos ambasadorius prie JT Volodymyras Jelčenka per Saugumo Tarybos posėdį sakė, kad V.Putino įsakas yra „tiesiog neteisėtas“ ir reikalaujantis imtis „realių veiksmų“, net jeigu Rusija beveik neabejotinai blokuotų prieš šį žingsnį nukreiptas priemones.
Rusijos pilietybės suteikimas Donbaso ukrainiečiams prilygsta šio regiono „šliaužiančiai aneksijai“ ir „Rusijos totalinės kontrolės okupuotose teritorijose konsolidacijai“, kalbėjo J.Jelčenka.
„Raginu šią tarybą užkirsti kelią blogiausiam scenarijui, ryžtingai pasmerkti destruktyvius ir neteisėtus Rusijos valdžios veiksmus bei atkurti JT chartijos laikymąsi“, – sakė ambasadorius.
Vis dėlto Vakarų galybės pareiškė, kad V.Zelenskio pergalė galėtų tapti proga iš naujo pradėti derybas su Maskva, kad būtų užbaigtas jau penkerius metus besitęsiantis konfliktas Rytų Ukrainoje, nusinešęs apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
„Jeigu Rusija iš tikrųjų būtų suinteresuota Ukrainos rusakalbių gyventojų gerove, ji šį momentą išnaudotų, kad nustatytų Rusijos ir Ukrainos santykių naują kryptį ir mėgintų dirbti su Ukrainos prezidentu (Petro) Porošenka bei jo įpėdiniu, siedama skatinti taiką“, – per Saugumo Tarybos posėdį sakė JAV ambasadoriaus pareigas einantis Jonathanas Cohenas.
„Ir prezidentas Porošenka, ir prezidentas Zelenskis patvirtino, kad Minsko susitarimus laiko geriausia priemone užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Minsko taikos susitarimai, sudaryti 2015 metais tarpininkaujant Vokietijai ir Prancūzijai, numato konflikto politinį sprendinį, bet jų įgyvendinimas įstrigo, abiem konflikto šalims kaltinant viena kitą nevykdant įsipareigojimų.
J.Cohenas pabrėžė, kad Rusijos sprendimas dėl pasų išdavimo Rytų Ukrainos gyventojams „pakerta principus, kuriais grindžiami Minsko susitarimai“.
„Donbasas – neatsiejama Ukrainos dalis, ir ukrainiečių vyriausybė privalo susigrąžinti šių teritorijų kontrolę“, – pridūrė jis.
Vokietijos ambasadorius Christophas Heusgenas po posėdžio sakė žurnalistams: „Manome, kad dabar turėtų būti akcentuojamos atnaujintos pastangos įgyvendinti Minsko susitarimus ir suteikti taiką žmonėms, kenčiantiems dėl šios krizės.“
Per Saugumo Tarybos posėdį Ch.Heusgenas pabrėžtinai sakė Rusijos ambasadoriui, kad Maskva būtų galėjusi pasveikinti Ukrainos naująjį prezidentą „retorikos gėlėmis“ ir pademonstruoti gerą valią, užuot paskelbusi konfrontaciją kurstantį įsaką.
„Gėlėms dar per anksti“, – atšovė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia ir pridūrė, kad Maskva iš V.Zelenskio sulaukė prieštaringų signalų, tad yra linkusi vertinti naująjį lyderį pagal jo darbus.
Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as irgi kritikavo Rusiją, sakydamas, kad „dalyti Rusijos pasus Ukrainos piliečiams nėra šios krizės sprendinys“ ir kad turėtų būti vykdomi įsipareigojimai užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje.
