Kremlius teigia, kad toks sprendimas yra „humanitarinis“ žingsnis, turintis padėti separatistų kontroliuojamų teritorijų Rytų Ukrainoje gyventojams. Pasak jo, tie žmonės patiria Ukrainos nacionalistų blokadą ir tvirtina, kad tai neprilygsta sukilėlių regionų pripažinimui.
Jungtinės Valstijos šiam Rusijos žingsniui nepritarė ir vadina tų respublikų išduotus pasus „neteisėtais“. Valstybės departamento atstovas Markas Toneris sakė, kad šis Rusijos veiksmas „trukdo pastangoms į Rytų Ukrainą atnešti taiką“.
Ukrainos pajėgos kovoja su Rusijos remiamais separatistais Ukrainos rytuose nuo 2014 metų balandžio. Šis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 9,8 tūkst. žmonių gyvybių. Visgi abi pusės ne kartą pažeidė 2015 metais pasirašytus Minsko susitarimus, kuriais siekiama išspręsti šį konfliktą.
Tebesitęsiant karui vienas taikos planas, kurį pasiūlė du JAV prezidento Donaldo Trumpo padėjėjai ir vienas Ukrainos parlamentaras, sukėlė sumaištį. Šiame plane, kurį jo šalininkai bandė prastumti respublikono administracijai, siūloma imtis tokių priemonių kaip Krymo „išnuomojimas“ Rusijai.
Rusija aneksavo Krymo pusiasalį 2014 metais, kai Ukrainoje, kilus masiniams gatvės protestams, buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka antradienį sakė, kad dėl parlamentaro Andrejaus Artemenkos veiksmų bus pradėtas tyrimas. Jam gali būti pateikti kaltinimai valstybės išdavyste.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pasmerkė Maskvos sprendimą pripažinti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pasus, ir teigė, kad jis prieštarauja Minsko susitarimams. Per susitikimą su Europos Sąjungos pagalbos komisaru Ukrainos lyderis paragino imtis „ryžtingų veiksmų, sankcijų griežtinimo“.
JAV ir ES Rusijai yra paskelbusios sankcijas dėl Krymo aneksijos bei jos paramos prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose.
2015 metų vasarį Prancūzijai ir Vokietijai tarpininkaujant pasirašyti Minsko susitarimai padėjo užbaigti intensyvias kautynes Rytų Ukrainoje, bet pavieniai susirėmimai ten tebevyksta, o pastangos pasiekti politinį sprendinį smarkiai sulėtėjo.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad Rytų Ukrainos separatistinės valdžios išduoti dokumentai buvo pripažinti, nes tokiu būdu siekiama apginti piliečių teises ir laisves.
„Ukrainos valdžia daro viską, ką gali, kad tik padarytų tų teritorijų gyventojų gyvenimą kiek įmanomą sunkesnį, ir stengiasi, kad jiems būtų kaip galima sunkiau naudotis esminėmis teisėmis ir laisvėmis, – sakė jis. – Sunku ir kartais net neįmanoma pasinaudoti tomis teisėmis neturint dokumentų.“
