Ukrainai minint iki šiol didžiausios branduolinės avarijos 35-ąsias metines V.Zelenskis šiuos komentarus išsakė lankydamasis Černobylio atskirties zonoje – 30 km spindulio apsauginėje teritorijoje, nustatytoje po 1986-ųjų balandį elektrinėje įvykusio sprogimo. Gyventojai iš šios teritorijos buvo evakuoti; manoma, kad žmonėms joje bus nesaugu gyventi dar tūkstančius metų.
„Mūsų uždavinys – padaryti viską, kas įmanoma, kad padidintume saugumą ir sustiprintume saugą, siekiant išvengti panašios katastrofos pasikartojimo ateityje“, – kreipdamasis į tautą sakė prezidentas.
Sostinėje Kijeve dešimtys žmonių, įskaitant dvasinius lyderius ir kariškas uniformas vilkėjusius senyvus veteranus, dalyvavusius likviduojant Černobylio avarijos padarinius, dalyvavo kitoje atminimo ceremonijoje ir padėjo gėlių prie Černobylio memorialo.
„Įstorija nejuda atgal, – kalbėjo V.Zelenskis, kurio kalbą transliavo televizija. – Taigi, Černobylis šiandien yra bendras iššūkis ir bendra atsakomybė už mūsų planetos ateitį ir saugumą.“
Su Černobylio elektrinės 4-ojo reaktoriaus katastrofa, įvykusia 1986 metų balandžio 26-ąją atliekant saugos bandymą, tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis.
Tačiau manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.
Tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas, nes Sovietų Sąjungos institucijos įslaptino didžiąją dalį informacijos apie avariją.
„Atgimimas“ atskirties zonoje
Iš nelaimės zonos buvo evakuoti šimtai tūkstančių žmonių, o atskirties zona iki šiol tebėra negyvenama.
Tuojau po avarijos į nelaimės zoną buvo pasiųsta apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kuriems teko šalinti padarinius naudojantis tik menkomis apsaugos priemonėmis arba visai be jų.
2005 metais paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodoma, kad Černobylio katastrofa Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje nusinešė iki 4 000 žmonių gyvybių.
Tuo metu ekologijos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ 2006-aisiais paskelbė atskirą studiją, kurioje daroma išvada, kad dėl šio incidento mirė apie 100 tūkst. žmonių.
2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.
Ukrainos tarnybos sako, kad atskirties zona gali nebūti tinkama gyventi žmonėms dar 24 tūkst. metų, bet ši teritorija pastaraisiais metais pritraukdavo daug turistų, o Kijevas nori, kad UNESCO ją paskelbtų Pasaulio paveldo objektu.
V.Zelenskis pirmadienį pakartojo siekį pertvarkyti atskirties zoną ir padaryti ją turistams patrauklia vieta bei aplinkosaugos rojumi.
„Mūsų tikslas šiandien – pertvarkyti atskirties zoną į atgimimo teritoriją“, – kalbėjo jis.
Evakuotame Pripetės mieste ir kitose gyvenvietėse vis labiau įsigali augalija ir laukiniai gyvūnai, teritorijai tapus atitikmens Europoje neturinčiu milžinišku gamtiniu rezervatu.
Atominė energetika bus vystoma
Pasak V.Zelenskio, Ukrainai toliau plėtos atominę energetiką, siekdama užtikrinti valstybės energetinį saugumą ir sinchronizuota elektros tinklus su Europos Sąjungos energetikos sistema.
„Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad Ukraina ryžtingai nusiteikusi vystyti savo atominę energetiką“, – Ukrainos prezidentūra citavo V.Zelenskio žodžius per susitikimą Kijeve su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi.
Pasak valstybės vadovo, Ukraina planuoja naudoti naujausius reaktorius, įskaitant mažuosius modulinius reaktorius SMR-160, taip pat pradėti gaminti jų komponentus.
V.Zelenskis vadino simboliniu TATENA vadovo vizitą Ukrainoje minint Černobylio katastrofos 35-ąsias metines ir padėkojo agentūrai bei tarptautinei bendrijai už dėmesį šiai avarijai nuo pat pirmųjų dienų, taip pat už pagalbą šalinant jos padarinius.
„Tai susiję ne vien su techninės pagalbos projektų įgyvendinimu, bet ir patirties bei žinių mainais, – sakė jis. – Noriu pabrėžti ypatingą žinių reikšmę atominėje energetikoje.
Šiandien mūsų ekspertai turi unikalią patirtį branduolinės saugos ir branduolinių objektų eksploatacijos užbaigimo srityje. Ukraina pasiruošusi dalytis šiomis žiniomis su TATENA, kad panašių avarijų niekada nebeįvyktų.“
Ukrainos vadovas išreiškė viltį, kad „pasibaigus COVID-19 pandemijai TATENA vadovas, taip pat mokslininkai, ekologai, istorikai ir turistai iš viso pasaulio galės savomis akimis pamatyti unikalų technogeninės katastrofos objektą“.
„Mes taip pat žingsnis po žingsnio verčiame sugriautą 4-ąjį bloką ekologiškai saugia sistema. Šiuo tikslu įgyvendinome beprecedentį inžinerijos projektą – pastatėme Naujojo patikimo apsauginio gaubto arką.
Baigiame statyti centralizuotą panaudoto branduolinio kuro saugyklą – tai leis padidinti branduolinio saugumo lygį ir užtikrins didesnę energetinę nepriklausomybę“, – pridūrė V.Zelenskis.
