„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ukraina renka pinigus kamikadzių laivynui: ką jie gali padaryti?

Ukraina pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, kurios tikslas - sukurti pirmąjį pasaulyje smogiamųjų katerių bei įgulos laivyną. Akciją paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Skelbiama, kad Ukrainoje per pirmą parą pavyko surinkti 3 mln. JAV dolerių. Savo indėlį skiria ir Lietuva: iš Laisvės TV surinktų lėšų bus pervesta 250 tūkst. JAV dolerių. BBC analizuoja tokio laivyno galimybes.

Lėšos renkamos per tinklalapį UNITED24. Jame paskelbtos taktinės ir techninės jūrinio drono specifikacijos, taip pat vaizdo įrašas, kuriame matyti kai kurios laivo ir jo išvaizdos detalės.

UNITED24 – tai Ukrainos valdžios institucijų projektas, kuriuo siekiama surinkti lėšų padėti šaliai.

VIDEO: G.Bagdonas komentuoja Ukrainos dronų ataką Sevastopolyje: tai visiškai nauja koncepcija

Autonominė transporto priemonė

Drono taktinės ir techninės specifikacijos paskelbtos interneto svetainėje. Tai nedidelė transporto priemonė, galinti pati susprogdinti taikinį. Tokios transporto priemonės dažnai vadinamos kamikadzėmis.

Jis yra 5,5 metro ilgio, veikimo nuotolis – 800 kilometrų, veikimo trukmė – 60 valandų, maksimalus greitis – 80 kilometrų per valandą, o kovinės galvutės svoris – 200 kilogramų.

Palyginimui, „Harpoon“ raketos kovinės galvutės svoris yra 225 kg. Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“ kovinė galvutė sveria 150 kg.

Remiantis specifikacijomis, dronas valdomas trimis vaizdo kanalais. Be to, jame taip pat įrengta palydovinės navigacijos sistema ir inercinė navigacija – autopilotas.

Pirmoji mūsų užduotis – surinkti 100 tokių laivų laivyną. Jie saugos mūsų jūrų vandenis, neleis Rusijos laivams su raketomis išplaukti iš įlankos, saugos prekybos laivus ir vykdys slaptas misijas.

Autopiloto buvimas reiškia, kad toks dronas gali veikti autonomiškai, taip pat ir elektroninės kovos sistemų veikimo sąlygomis, tačiau tai labai sumažina tikslumą – autopilotas gali nuvesti droną į taikinį, tačiau nukreipimas turi būti atliekamas vizualiai arba naudojant nukreipimo sistemą, kuri nėra paminėta.

Ukrainos jūrų dronas
Ukrainos jūrų dronas

UNITED24 teigia, kad universalios bepilotės antžeminės transporto priemonės yra unikalus Ukrainos kūrinys.

„Pirmoji mūsų užduotis – surinkti 100 tokių laivų laivyną. Jie saugos mūsų jūrų vandenis, neleis Rusijos laivams su raketomis išplaukti iš įlankos, saugos prekybos laivus ir vykdys slaptas misijas“, – rašoma svetainėje.

Remiantis paskelbta informacija, bepiločiai kateriai taip pat galės vykdyti žvalgybą, stebėjimą, lydėti karinius laivus, saugoti prekybinius laivus, nustatyti taikinius ir saugoti pakrantę nuo diversinių grupuočių.

Sevastopolio reidas

Pristatymo vaizdo įraše matomas dronas primena transporto priemonę, kurią Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė rugsėjo mėnesį išplaukus į krantą netoli Sevastopolio. Tuo metu niekas negalėjo nustatyti, koks tai aparatas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos karinis laivas Sevastopolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maskvos karinis laivas Sevastopolyje

Be to, pristatyme lėšų rinkimo svetainėje buvo panaudota filmuota medžiaga, kuri pasirodė internete po 2022 m. spalio 29 d. reido prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus Sevastopolyje.

Prie Sevastopolio rastas, kaip manoma, ukrainiečių dronas
Prie Sevastopolio rastas, kaip manoma, ukrainiečių dronas

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad buvo apgadintas tik minininkas „Ivan Golubec“, tačiau kai kurie užsienio ekspertai, remdamiesi vaizdo įrašais, iškėlė prielaidą, kad kateriai taip pat atakavo Juodosios jūros laivyno „Admiral Grigorovič“ klasės fregatą, ginkluotą raketomis „Kalibr“.

Ukraina kol kas oficialiai nepatvirtino, kad jos kariniai kateriai be įgulos dalyvavo šiose atakose.

Dabar svetainėje beveik atvirai teigiama, kad laivus Sevastopolyje užpuolė ukrainiečių laivai be įgulos.

VIDEO: Sevastopolyje jūrų dronais atakuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas

„Ukraina neturėjo kuo pasipriešinti šiems laivams, nes 2014 m. okupavus Krymą Ukrainos karinis jūrų laivynas neteko 80 proc. savo laivų. Tačiau 2022 m. spalio 29 d. karinių jūrų pajėgų smūgiai prieš Rusijos laivus buvo vykdomi tik bepiločiais aparatais“, – rašoma tekste, kuriame teigiama, kad per ataką buvo apgadinti trys Rusijos laivai, įskaitant Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Admiral Makarov“.

Ukrainiečių jūrų dronas
Ukrainiečių jūrų dronas

Ukrainos kūryba ar partnerių pagalba?

Svetainėje teigiama, kad aparatai yra „unikaliai sukurti Ukrainoje“. Tai patvirtinančiame vaizdo įraše rodomas gamybos procesas – metalo pjaustymas, surinkimas ir elektroninių sistemų montavimas.

Tačiau apie šį projektą nepateikta jokios informacijos.

Tuo tarpu 2022 m. gegužę viename iš JAV karinės pagalbos Ukrainai sąrašų buvo įtraukti „pakrančių apsaugos kateriai be įgulos“. Šių katerių tipas ir skaičius nenurodytas.

Atvirų šaltinių duomenimis, JAV kuriami kelių tipų autonominiai laivai be įgulos. Tai didelės bepilotės transporto priemonės (LUSV), vidutinės bepilotės transporto priemonės (MUSV) ir itin didelės bepilotės povandeninės transporto priemonės (XLUUV).

Tačiau visos šios transporto priemonės skiriasi nuo dronų kamikadzių, kuriais iš esmės yra ukrainietiški laivai.

Gali būti, kad jie naudoja vakarietiškas technologijas. Vaizdo pristatomojoje medžiagoje rodomas Austrijos bendrovės „Rotax“, gaminančios variklius sausumos, oro ir jūrų transporto priemonėms, variklis.

Dronų laivynas

Pastaraisiais metais Ukraina aktyviai diegė bepilotes sistemas karinėse oro pajėgose ir kariniame jūrų laivyne, tačiau tai pirmiausia buvo pastebima ore – stebėtojai daugiau dėmesio skyrė skraidantiems bepiločiams lėktuvams „Bayraktar TB2“.

Tačiau, kaip 2021 m. gegužę sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas kontradmirolas Oleksijus Neižpapa, karinės jūrų pajėgos taip pat planuoja apginkluoti laivyną bepilotėmis jūrų transporto priemonėmis. Apie tai jis kalbėjo pristatydamas karinių jūrų pajėgų plėtros koncepciją forume „Ukraina 30. Nacionalinis saugumas“.

„Žinoma, jūrų pajėgos, kaip ir kitos ginkluotųjų pajėgų rūšys ir rūšys, ir apskritai visas civilizuotas pasaulis, pereina prie bepiločių technologijų. Tai žingsnis į priekį“, – sakė karinių jūrų pajėgų vadas. Jo teigimu, Ukraina ketino įsigyti priešmininių bepiločių sistemų.

Tačiau kai O.Neižpapa apie tai kalbėjo, už jo nugaros buvo rodoma prezentacijos skaidrė, kurioje buvo rodomas ne tik dronas „Bayraktar“ ir povandeninės kovos su minomis priemonės, bet ir bepilotis kateris bei nedidelė nuotoliniu būdu valdoma antžeminė transporto priemonė.

Tačiau pristatyme nebuvo parodyta nieko panašaus į laivą, kuriam ukrainiečiai dabar renka pinigus.

Kiek veiksmingas gali būti jūrų dronas?

Tokių transporto priemonių efektyvumas prieš dabartinius karo laivus gali būti didesnis nei, pavyzdžiui, prieš Antrojo pasaulinio karo metu kovojusius laivus.

Šiuolaikiniai karo laivai daug mažiau apsaugoti nuo tokių ginklų kaip raketos, sviediniai ar torpedos. Pataikyti į seną kovinį laivą jūrų dronu būtų sunkiau nei į šiuolaikinę fregatą.

Antrajame pasauliniame kare svarbiausios sistemos, užtikrinančios laivo gyvybingumą ir kovinį veiksmingumą, buvo autonomiškesnės, todėl jas buvo lengviau apsaugoti šarvais, o kitos dalys buvo mažiau apsaugotos. Pavyzdžiui, elektros sistema, artilerijos šaudmenų sandėlis ar vadavietė buvo svarbesni ir geriau apsaugoti.

Šiuolaikiniai karo laivai yra tokie sudėtingi, kad beveik bet kurioje jų dalyje gali būti svarbus komponentas, kurio praradimas padarytų juos neveiksmingus. Neįmanoma šarvuoti viso laivo, nes šarvai yra labai sunkūs.

Be to, dešimteriopai padidėjo kovos jūroje atstumai – dabar reikia gintis ne nuo sviedinių, o nuo priešlaivinių raketų, ir tam tikslui laivai turi priešlaivines gynybos sistemas.

Kaip pažeidžiamas šiuolaikinis laivas, galima spręsti iš JAV laivo „Cole“ užpuolimo. 2000 m. spalio 12 d. motorinė valtis su 225 kg sprogmenų įsirėžė į JAV laivą „USS Cole“, kai šis pildė degalus Adeno uoste Jemene.

Sprogimo apgadintas amerikiečių laivas „USS Cole“ Adeno uoste (2000 m.)
Sprogimo apgadintas amerikiečių laivas „USS Cole“ Adeno uoste (2000 m.)

Tada valtį į laivą nukreipė du mirtininkai, tačiau jie galėjo būti pakeisti nuotoliniu valdymu, ir tai būtų buvusi ta pati jūrinė bepilotė mašina.

Per sprogimą žuvo 17 jūreivių, 40 buvo sužeista, o pats laivas buvo smarkiai apgadintas ir kelis mėnesius atstatinėjamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“