Kijevas jau yra uždraudęs į šalį įvažiuoti dešimtims Rusijos atlikėjų, kurie palaikė 2014 metais Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir prorusiškų separatistų kovą šalies rytinėje dalyje.
Pagal naują įstatymą, iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti ukrainiečių kalba.
Iki 2019 metų mažiausiai 35 proc. per Ukrainos radijo stotis skambančių kūrinių turės būti įrašyti ukrainiečių kalba.
Jame taip pat numatyta, kad mažiausiai 60 proc. radijo pokalbio laidų po trejų metų taip pat turės būti transliuojama ukrainietiškai.
Parlamento pirmininkas Andrijus Parubijus šio įstatymo projekto priėmimą pavadino „svarbia pergale mūsų informaciniame kare“ su Rusija.
Ukraina išsiveržė iš Rusijos orbitos per kruviną 2014 metų vasario mėnesio proeuropietišką revoliuciją, kurią Kremlius pavadino „neteisėtu perversmu“.
Dėl Krymo aneksijos ir separatistinio karo Ukrainos rytinėje dalyje, kurį, pasak Ukrainos ir jos Vakarų sąjungininkių, Rusija kursto remdama separatistus ginklais ir kariais, Rusija ir Ukraina tapo aršiomis priešininkėmis.
Naujajame žiniasklaidos įstatyme taip pat atsispindi Ukrainos vadovybės tvirtas provakarietiškas kursas.
Radijo stotys, transliuojančios 60 proc. Europos atlikėjų kūrinių, ukrainietiškų dainų turės transliuoti tik 25 proc., o ne 35 proc., kurių reikalaujama iš daugiausia rusišką muziką grojančių radijo stočių.
Šios permainos bus įvestos palaipsniui, kad transliuotojai ir atlikėjai turėtų laiko prisitaikyti prie pasikeitusių įstatymų.
2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25 proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.
Žodžių karas
Maždaug 40 mln. gyventojų turinti šalis yra susiskaldžiusi į daugiausiai rusiškai kalbančią rytinę ir ukrainietišką vakarinę dalis. Sostinėje Kijeve ir ją supančiuose centriniuose rajonuose rusiškai ir ukrainietiškai kalbančių gyventojų yra maždaug po lygiai.
2017 metais ukrainietiška muzika turės sudaryti mažiausiai 25 proc. stočių grojaraščių, o 2018 metais – 30 proc.
Ukrainos parlamentas užrūstino Maskvą 2014 metų vasarį patvirtino įstatymo projektą, kuriame ribojamas rusų kalbos naudojamas šalies regionuose, kurių bent 10 procentų gyventojų kalba šia kalba.
Tačiau tuomet prezidento pareigas ėjęs Oleksandras Turčynovas šį įstatymą vetavo, akivaizdžiai bijodamas dar labiau įsiutinti Kremlių.
Tačiau vien tai, kad toks įstatymas vos nebuvo priimtas, įžiebė vietos rusų nepasitikėjimą vakarinėmis kaimynėmis ir Ukrainos valdžios pasirinktu provakarietišku keliu.
Ukraina tikisi iki 2020 metų pateikti prašymą dėl narystės ES, o vieną dieną tapti ir NATO nare.
Tačiau šiuos siekius žlugdo įsišaknijusi korupcija šalyje ir separatistinis konfliktas, per kurį žuvo beveik 9,4 tūkst. žmonių ir kuris visiškai nualino Ukrainos biudžetą.
