Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar viešai paprašė gerbti Ukrainos kariuomenės pastangas ir laikytis informacinės tylos, skleidžiant bet kokias naujienas apie būsimą kontrpuolimą.
Nors šalies operatyviniai planai lieka konfidencialūs, tačiau kai kuriuos būsimų veiksmų aspektus galima įžvelgti įvertinus kiekvienos pusės turimą arba neturimą įrangą ir jų pastaruosius veiksmus mūšio lauke. Abi pusės stengiasi pasiekti laimėjimų ir degina amuniciją tokiais tempais, kokių nebuvo nuo dviejų pasaulinių karų.
-
Rusija pradėjo naują kampaniją kariams pritraukti: vilioja ir studentus, ir bedarbius
-
Rusijoje sprogimas miesto centre paliko kraterį: pranešama, kad jį sukėlė ukrainiečių dronas
-
JAV: nėra požymių, jog Rusija perkėlė branduolinius ginklus į Baltarusiją
-
Žiniasklaida atskleidžia susitarimo detales: ką Rusija duoda Iranui už dronus?
-
V.Zelenskis: užbaigti karą Ukrainoje šiais metais – bendra civilizuoto pasaulio užduotis
-
Rusų desantininkų vado mirtis: ukrainiečiai skelbia likvidavę, o rusai tikina, kad jis pats nusišovė
Strategai teigė, kad Ukrainai, norint sėkmingai kovoti su didesniais Rusijos ištekliais ir įtvirtinta gynyba, reikės įgūdžių ir sėkmės ieškant, kaip greitai ir efektyviai išnaudoti silpnąsias priešininko vietas.
JAV atsargos leitenantas: tikėtina, kad Ukraina vykdys kontrpuolimą naudodama antžeminę tiksliąją tolimojo nuotolio ginkluotę, įskaitant raketas ir artileriją.
Nors Kyjivo pajėgos yra labiau motyvuotos ir kai kuriais atvejais geriau ginkluotos nei Maskvos, Rusija turėjo kelis mėnesius pasiruošti Ukrainos puolimui ir pademonstravo nuožmų pasiryžimą kovoti, nepaisydamas patiriamų ypač didelių gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
„Tai bus labai, labai sunku, – viename interviu sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. – Negalima nuvertinti didelio rusų potencialo ir žiaurios jėgos.“
Ar Ukraina pasiruošusi?
Ukrainos pajėgos kelis mėnesius Vakarų Europoje ir JAV mokėsi naudotis modernia įranga ir veikti mūšio lauke didelėmis formuotėmis. Kyjivo perspektyvos priklausys nuo jo gebėjimo koordinuoti įvairių rūšių karius, įskaitant artilerijos dalinius, tankų korpusus ir pėstininkus, veiksmus vadinamuosiuose jungtinės ginkluotės manevruose.
Nepaisant mokymų ir iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos gautos įrangos, Ukraina negalės pradėti NATO stiliaus puolimo, nes neturi savo oro erdvės kontrolės.
Ekspertai atkreipė dėmesį, jog, norėdamos išstumti įsitvirtinusį priešą, kaip tai tikisi padaryti Ukraina, JAV ir jų sąjungininkės turėtų pradėti masinį oro puolimą, naudodamos lėktuvus ir sparnuotąsias raketas.
„Reiktų pulti iš oro ir įtvirtinti pranašumą danguje“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė į atsargą išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas Johnas Naglas, kuris dabar yra JAV kariuomenės karo koledžo karybos studijų docentas.
Anot jo, Ukrainoje nė viena pusė nėra įgijusi realaus pranašumo oro erdvėje.
„Ukraina turi tik ribotą skaičių naikintuvų ir atakos sraigtasparnių ir turi juos apsaugoti, todėl mažai tikėtina, kad rizikuos juos panaudoti puldama Rusijos pajėgas“, – pridūrė atsargos pulkininkas leitenantas.
Ukrainos smūgiai Rusijos logistikos bazėms, vadavietėms ir tiekimo linijoms skirti izoliuoti dalinius mūšio lauke, pakenkti jų gebėjimui kovoti ir sukelti sumaištį rusų kariuomenės gretose.
Vietoje to, strategų nuomone, Ukraina tikriausiai surengs didelį puolimą – arba kelias mažesnes atakas – naudodama antžeminę tiksliąją tolimojo nuotolio ginkluotę, įskaitant raketas ir artileriją, kurią didžiąja dalimi padovanojo Vakarų sąjungininkai.
JAV perduotų mobiliųjų raketų paleidimo sistemų M142 „HIMARS“ arba M270, dideli artilerijos pabūklai, pavyzdžiui, haubicos, gali šaudyti iš palydovo valdomus šaudmenis iki 81 kilometro atstumu.
Teigiama, kad tokie pajėgumai ir žvalgybinė informacija iš Ukrainos ir Vakarų šaltinių turėtų leisti Kyjivui taikytis į Rusijos pajėgas toli už fronto linijos. Per pastaruosius metus Ukrainos kariai ne kartą stipriai smogė Rusijos logistikos bazėms, vadavietėms ir tiekimo linijoms. Tokių smūgių tikslas – izoliuoti dalinius mūšio lauke, pakenkti jų gebėjimui kovoti ir sukelti sumaištį Rusijos kariuomenės gretose.
Po pradinio artilerijos ir raketų smūgio Ukrainos sausumos pajėgos greičiausiai žengs į priekį dideliais būriais, pastebėjo „The Wall Street Journal“.
Didelis skirtumas yra tas, kad JAV ar sąjungininkų pajėgoms vadovautų modernių pagrindinių kovinių tankų avangardas, o Ukrainos pajėgos turės tik nedidelį jų skaičių.
Didžioji Britanija pažadėjo pristatyti 14 savo tankų „Challenger 2“, o iš Lenkijos ir Norvegijos atvyksta mažiausiai 22 Vokietijoje pagaminti tankai „Leopard“, netrukus tikimasi sulaukti daugiau kovos mašinų iš kitų šalių, įskaitant Vokietiją.
JAV pažadėjo kariaujančiai šaliai daugiau nei trisdešimt „Abrams“ M1 tankų, tačiau juos planuojama pristatyti tik šių metų pabaigoje.
Ukraina taip pat turi kelis šimtus sovietinių laikų tankų iš savo ginkluotės, buvusių Varšuvos pakto kaimynių dovanotų tankų ir kitų, perimtų iš Rusijos kariuomenės.
Tačiau kiek jų tebeturi Kyjivas ir kiek prarado mūšiuose – neaišku.
Nors šie senesni modeliai neturi vakarietiškų tankų šarvų ar gebėjimo nusitaikyti ir šaudyti judant, Ukraina ar jos sąjungininkai daugelį jų papildė modernia įranga, pavyzdžiui, įdiegė naktinio matymo įrangą, sujungė su taikiklių kompiuteriais ir saugiu ryšiu.
Tikėtina, kad už priekinės tankų bangos sektų dešimtys šarvuotų kovos mašinų. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, prancūzų AMX-10 ir JAV „Bradley“, savo protektoriais ar ginklų bokšteliais primena tankus.
JAV karybos studijų vadovas: norint išlaikyti Vakarų paramą, Ukrainai svarbu padaryti apčiuopiamą pažangą dabar.
Minėti amerikietiški šarvuočiai turi didžiulius kulkosvaidžius, galinčius iššaudyti iki 300 šovinių per minutę ir sunaikinti rusų tanką T-72 iš daugiau nei kilometro atstumo. Jie taip pat apginkluoti TOW prieštankinėmis raketomis, galinčiomis sunaikinti taikinį iš daugiau kaip trijų kilometrų atstumo.
Manoma, kad už šių transporto priemonių su didelėmis patrankomis arba greta jų Ukraina dislokuos šarvuotus pėstininkų transporterius, pavyzdžiui, JAV tiekiamus „Strykers“. Šios greitos ir mobilios aštuonratės transporto priemonės gali gabenti pėstininkų karius, kurie gali užimti ir išlaikyti teritoriją arba atremti Rusijos pėstininkus, galinčius kelti grėsmę Ukrainos pajėgoms.
„Nors man labiau patiktų M1, tiesa ta, kad pėstininkų kovos mašinos galės padaryti daug žalos“, – sakė J.Naglas.
Niujorke įsikūrusio Madisono politikos forumo analitinio centro miestų karybos studijų vadovas Johnas Spenceris tvirtino, kad, norint išlaikyti Vakarų paramą, svarbu padaryti apčiuopiamą pažangą dabar – prieš atvykstant kitai ginkluotei, tarkime, tankams „Abrams“.
„Ukrainos pavasario puolimas su „Leopardais“ ir „Bradley“ priešakyje padės jiems labiau nei bet koks realus žemės sklypas, kurį jie atsiims“, – sakė jis.
„Ukraina turi judėti ir siekti pergalių“, – pridūrė J.Spenceris.
Kur Ukraina smogs Rusijos kariuomenei, lieka nežinoma.
J.Spenceris tvirtino, kad Kyjivas greičiausiai išliks lankstus, žvalgydamas silpniausią Rusijos gynybą ir laikydamas smogiamąsias pajėgas, kurios gali būti dislokuotos kitur.
Jis taip pat pabrėžė, kad tokia strategija leido ukrainiečiams praėjusį rudenį susigrąžinti tūkstančius kvadratinių mylių šiaurės rytinėje Charkivo srityje, po to, kai kelis mėnesius skelbė, kad pradės puolimą pietinėje Chersono srityje.
Phillipsas O'Brienas, Škotijos Šv. Andriaus universiteto strateginių studijų profesorius, teigė, kad Kyjivas norėtų įsiterpti į Rusijos sukurtą sausumos koridorių Ukrainos pietryčiuose, stumdamasis nuo Zaporižios Melitopolio ir Azovo jūros link.
Ukrainiečių sėkmė, pastebėjo jis, perskeltų Rusijos pajėgas ir nutrauktų tiekimo linijas toliau į vakarus, Rusijos okupuoto Krymo pusiasalio kryptimi.
Maskva, numatydama tokį puolimą, kelis mėnesius Zaporižios regione statė gynybinius įtvirtinimus, o tai, pasak kai kurių analitikų, gali paskatinti ukrainiečius išbandyti kitą būdą, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
„Vienas dalykas, kurį jie gerai išmano, yra tai, kur jie gali pasinaudoti silpnesniais Rusijos linijos taškais, – apie ukrainiečius sakė P.O'Brienas. – Svarbiausia, kad tai pavyktų.“
Fiziniai bajerai yra kliūtis tik tuo atveju, jei jie gerai ginami, sakė J.Naglas. Jei rusų kariai neužstato tranšėjų, Ukrainos pajėgos gali jas buldozeriais išgriauti ir žengti pirmyn, pridūrė jis.
Tačiau P.O'Brienas nerimauja, kad vėluojantis ginklų tiekimas iš Vakarų gali priversti Ukrainą pradėti puolimą neturint visų pajėgumų, reikalingų sėkmei pasiekti, ypač ilgesnio nuotolio ginklų, kurie galėtų padėti nutraukti Rusijos tiekimo linijas.
Ukrainiečių ekspertas: dabar gali atsiverti unikali galimybė vykdyti puolimą, nes Rusija susilpnėjo dėl nesėkmingo puolimo, o kitas galimas Rusijos mobilizacijos etapas dar nepradėtas.
Nuo praėjusių metų Ukraina prašė JAV kariuomenės taktinės raketų sistemos (ATACMS), kurios veikimo nuotolis yra daugiau nei 300 kilometrų.
Amerikos prezidento Joe Bideno administracija, pažadėjusi Ukrainai suteikti daugiau kaip 32 mlrd. dolerių vertės ginklų ir kitos saugumo pagalbos paketą, atsisakė suteikti ATACMS nuogąstaudama, kad Ukraina gali ją panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje ir sukelti platesnį konfliktą su Vakarais.
Tačiau Kyjive įsikūrusio vyriausybės remiamo Nacionalinio strateginių studijų instituto analitinio centro mokslinis bendradarbis Mykola Bielieskovas teigė, kad ilga kova dėl Bachmuto išsekino rusus, o tai gali suteikti Ukrainai galimybę padaryti pažangą.
„Dabar gali atsiverti unikali galimybė vykdyti puolimą, nes Rusija susilpnėjo dėl nesėkmingo puolimo, o kitas galimas Rusijos mobilizacijos etapas dar nepradėtas“, – sakė jis.
Ekspertas pridūrė, kad dabar, po metus trukusių kovų, abi pusės susiduria su ta pačia problema: „Sunku mobilizuoti išteklius, kad būtų galima palaikyti tokio paties lygio kovas.“
