Kasetinės bombos smūgio teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir iš esmės tapti priešpėstinėmis minomis, keliančiomis pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.
Tokios žmogaus teisių organizacijos kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ teigia surinkusios įrodymų, kad kasetinės bombos panaudotos teritorijose, kur buvo ukrainiečių civilių gyventojų.
1997 metais buvo sudaryta Jungtinių Tautų sutartis, draudžianti naudoti priešpėstines minas, tačiau nei Rusija, nei Jungtinės Valstijos jos nepasirašė, priešingai negu Ukraina.
Žurnalistams paklausus, ar prieš daugiau nei mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos naudoja tokią ginkluotę, bombarduodamos Ukrainos sostinę, I.Venediktova atsakė konkrečių įrodymų neturinti, bet nurodė, kad atliekami tyrimai.
„Tačiau... turime įrodymų, kad kasetinės bombos buvo panaudotos Odesos ir Chersono srityse“, – sakė ji.
Rusijos kariuomenė šiuo metu sulaikoma nuo Odesos, strategiškai svarbaus Juodosios jūros uostamiesčio, puolimo.
Chersonas yra vienintelis didesnis miestas, kurį Maskvos pajėgos užėmė nuo invazijos pradžios. Tačiau buvo pranešta, kad Ukrainos kariai mėgina atkovoti šį miestą, esantį kelyje iš Rusijos aneksuoto Krymo į Odesą.
Pasak I.Venediktovos, žurnalistai atskleidė atvejų, kai galėjo būti panaudotos kasetinės bombos ir kiti uždrausti ginklai.
„Tačiau... galiu paminėti tik tuos atvejus, kai turiu labai konkrečių įrodymų, pavyzdžiui... kai turiu [bombų] fragmentų ar dirvožemio mėginių ir analizių“, – nedetalizuodama pareiškė generalinė prokurorė.
