„Fortifikacinių įrenginių statybai valstybė skyrė daugiau kaip 850 mln. grivinų (beveik 34,9 mln. euro), konsoliduotas geriausias statybininkų patyrimas. Savanoriai, kaip nepriklausomi stebėtojai, kontroliavo statybą ir pranešdavo objektyvią informaciją valstybės vadovybei“, – sakė gynybos ministro patarėjas Ihoris Melnikas, demonstruodamas žurnalistams įtvirtinimų užbaigtumą.
Pasak jo, 600 kilometrų įrenginių „buvo pastatyta per trumpiausią laiką“.
„Nė viena šalis po Antrojo pasaulinio karo nepastatė tokių grandiozinių gynybinių objektų per mažiau kaip pusę metų; ir visa tai – sudėtingos ekonominės padėties ir kovos veiksmų sąlygomis“, – pabrėžė I.Melnikas.
Iš minėtų 268 įrenginių 240 pastatyta srities administracijos jėgomis, 28 įrenginiai – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Statyboje dalyvavo 20 sričių ir 5 tūkst. statybininkų. Statė daugiausia vietiniai žmonės, uždirbdavę šiais sunkiais laikais per dieną nuo 250 iki 300 grivinų (nuo 10,2 iki 12,3 euro), pažymėjo jis.
Centrinės Inžinerinio aprūpinimo valdybos atstovas Serhijus Marceniukas nurodė, kad per bandymus šie įtvirtinimai atlaikė visų rūšių šaunamųjų ginklų, granatsvaidžių, minosvaidžių ir sunkiosios artilerijos ugnį.
„Fortifikacijos jau įrodė savo realų efektyvumą kovos sąlygomis, Per mūšius prie Marjinkos, kur buvo pastatyti fortifikaciniai įrenginiai, piešas patyrė didelių nuostolių ir nesugebėjo prasiveržti pro mūsų gynybos liniją“ – pabrėžė S.Marceniukas.
Gynybos ministerija dar paaiškino, kad pirmąją gynybinių įrenginių liniją kontroliuoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, o antrąją ir trečiąją – Nacionalinė gvardija.
Birželį Ukrainos televizijos kanalai rodė siužetą, kaip Mariupolyje lankydamasis prezidentas Petro Porošenka apžiūrėjo ir statomus gynybinius įrenginius, vaikščiojo po apkasus, įtvirtintus rąstais, užėjo į blindažus.
