Lietuviškas „Bayraktar“ pridaužė rusiškos technikos už milijonus dolerių

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo paskutinės dar likusios savo pagrindinės elektros perdavimo linijos į energetinę sistemą ir dabar yra priklausoma nuo atsarginės linijos.

„Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė dar kartą prarado ryšį su savo paskutine likusia pagrindine išorės elektros perdavimo linija, bet... toliau tiekia elektrą į energetinę sistemą atsargine linija“, – sakoma agentūros pranešime.

„Mažiau nei 48 valandos po to, kai [TATENA] generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi ketvirtadienį šiame objekte Ukrainos pietuose pradėjo TATENA Palaikymo ir pagalbos misiją Zaporižioje (ISAMZ), agentūros ekspertams ukrainiečių aukšto rango pareigūnai pasakė, kad neveikia Zaporižios AE ketvirtoji eksploatacinė 750 kilovoltų elektros perdavimo linija. Trys kitos linijos buvo prarastos anksčiau šio konflikto metu“, – sakoma pranešime.

„Vienas reaktorius dar dirba ir gamina elektrą tiek aušinimui ir kitoms būtinoms saugumo funkcijoms objekte, tiek namų ūkiams, gamykloms ir kitiems [vartotojams] per energetinę sistemą“, – nurodė TATENA.

Teritorija aplink elektrinę – didžiausią Europos branduolinį objektą – ne kartą buvo apšaudoma, o abi šalys dėl to kaltina viena kitą. Situacija kelia vis didesnį nerimą tarptautinėje arenoje dėl gresiančios branduolinės katastrofos.

TATENA misija turi padėti užtikrinti jėgainės, kurią Rusijos pajėgos užėmė kovo 4 dieną, saugumą.

Ukraina penktadienį paskelbė subombardavusi rusų bazę Enerhodaro mieste netoli Rusijos okupuotos Zaporižios AE ir sunaikinusi tris artilerijos sistemas bei šaudmenų sandėlį.

Rusijos paskirta vietos administracija anksčiau šeštadienį paskelbė, kad Zaporižios atominė elektrinė vėl buvo atjungta tęsiantis apšaudymui, per kurį buvo sunaikinta svarbi elektros perdavimo linija.

Zaporižios AE nuo praėjusios savaitės ne kartą buvo atjungta nuo Ukrainos energetinės sistemos. Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ dėl to kaltino apšaudymą ir gaisrus netoli jėgainės.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas savo „Telegram“ kanale paskelbė, kaip mūšio lauke sekasi už Lietuvos gyventojų suaukotus pinigus nupirktam bepiločiam orlaiviui „Bayraktar“.

Pasak jo, per tris dienas, nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 2 d., pora bepiločių orlaivių „Bayraktar TB-2“ sunaikino priešo karinės technikos už maždaug 26,5 mln. dolerių, įskaitant 8 tankus T-72 (apytikrė vieno kaina 3 mln. dolerių), vieną savaeigės artilerijos sistemą „Akacija“ (1,6 mln. dolerių), šarvuotį (0,6 mln. dolerių) ir haubicą (0,3 mln. dolerių).

Taip pat buvo apgadinta dešimt tankų T-72 ir viena pėstininkų kovos mašina. Nuostolių vertė – 1,85 mln. dolerių. Bendra sunaikintos ir apgadintos rusiškos technikos vertė – 28,35 mln. dolerių.

„Efektyvūs turkiški „Bayraktar“ sumaniose mūsų karių rankose yra galingas ginklas! Vienas iš aparatų – draugiškos Lietuvos pagalba“, – pabrėžė V.Zalužnas.

Lietuviško „Bayraktar“ sėkme pasidžiaugė ir žurnalistas Andrius Tapinas, kuris gegužės mėnesį organizavo pinigų orlaiviui nupirkti rinkimo akciją Lietuvoje. Per pusketvirtos dienos šiam tikslui buvo surinkta 5,9 mln. eurų.

„Geriausia kada nors daryta mūsų investicija!“ – feisbuke parašė A.Tapinas.

Vienas įtakingiausių Rusijos pareigūnų šeštadienį apkaltino JAV ir jų sąjungininkes bandant išprovokuoti jo šalies žlugimą ir įspėjo, kad tokie bandymai gali nuvesti į pražūtį.

Rusijos Saugumo tarybos vadovo – prezidento Vladimiro Putino – pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo Vakarus, kad bandymas stumti Rusiją žlugimo link prilygtų „šachmatų partijai su Mirtimi“.

D.Medvedevas, kuris nuo 2008 iki 2012 metų dirbo prezidento poste, kai V.Putinas dėl kadencijų limito turėjo tenkintis premjero postu, Vakaruose daugelio buvo laikomas liberalesniu už savo mentorių. Tačiau pastaraisiais mėnesiais, tikriausiai siekdamas įsiteikti V.Putinui, jis pareiškė itin griežtų pastabų, gerokai pranokusių net karingiausių Kremliaus pareigūnų komentarus.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Šeštadienį sudalyvavęs atsisveikinimo su buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu ceremonijoje, D.Medvedevas per susirašinėjimo programėlę paminėjo Sovietų Sąjungos subyrėjimą 1991 metais ir apkaltino JAV bei jų sąjungininkes bandant suorganizuoti Rusijos žlugimą.

Anot jo, kai kas Vakaruose norėtų „pasinaudoti kariniu konfliktu Ukrainoje ir stumti mūsų šalį į naują dezintegracijos vingį... kaip nutiko 1991 metais“.

„Tai purvinos anglosaksų iškrypėlių svajonės, – rašė D.Medvedevas. – Tokie bandymai labai pavojingi, jų negalima nuvertinti. Tie svajotojai ignoruoja paprastą aksiomą: smarki branduolinės galios dezintegracija visuomet būna šachmatų partija su Mirtimi, kai tiksliai žinoma, kada būna šachas ir matas – [kai ateina] pasaulio pabaiga.“

D.Medvedevas pridūrė, kad Rusijos branduoliniai arsenalai yra „geriausia didžiosios Rusijos apsaugos garantija“.

Europos Sąjungos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni šeštadienį sakė, kad Bendrija yra „gerai pasirengusi“ tam atvejui, jei Rusija visiškai sustabdytų gamtinių dujų tiekimą.

Tai, pasak jo, užtikrina saugyklų pajėgumai ir energijos taupymo priemonės.

„Mes gerai pasirengę priešintis Rusijos kraštutiniam naudojimuisi dujų ginklu“, – sakė jis reporteriams konsultavimo firmos „The European House – Ambrosetti“ organizuoto ekonomikos forumo kuluaruose.

„Mes nebijome Putino sprendimų. Prašome rusų gerbti sutartis, bet jei jie to nedarys, mes pasirengę reaguoti“, – sakė jis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad buvo visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, nes dujotiekį esą reikia toliau remontuoti.

„Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai šiuo vamzdynu, kad atliktų techninės priežiūros darbus. Tiekimas turėjo būti atnaujintas šeštadienį, bet „Gazprom“ nurodė, kad atliekant vienintelės dar veikusios „Nord Stream“ turbinos techninės priežiūros darbus aptikta „tepalo pratekėjimų“, ir pridūrė, kad „kol bus šalinami įrangos gedimai, dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu bus visiškai sustabdytas“.

Taip Maskva reagavo į penktadienį paskelbtą Didžiojo septyneto (G-7) sprendimą nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą.

Dėl tiekimo diversifikavimo ES dujų saugyklos šiuo metu užpildytos maždaug 80 proc., net jei padėtis skirtingose šalyse ir nėra vienoda, sakė P.Gentiloni.

Pasak jo, Briuselis „pastaraisiais mėnesiais daug nuveikė“, bet „šiandien įmanoma padaryti dar daugiau“.

Tikslas yra „vykdyti vieningos Europos strategiją, ekonominiais ginklais veikiančią prieš invaziją į Ukrainą“, paaiškino jis.

„Mes nedalyvaujame kare. Mes remiame Ukrainą. Dabar turime daryti tai efektyviau“, – pabrėžė jis.

Tūkstančiai Melitopolio gyventojų, sergančių lėtinėmis ligomis, gali atsidurti ant gyvybės ir mirties slenksčio, rašo Ukrainos naujienų portalas Unian.net.

Okupantai uždraudė į miestą įvežti gyvybiškai svarbius vaistus.

Apie tai savo „Telegram“ kanale rašė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Okupantai kasdien visam pasauliui demonstruoja įžūlų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. Šį kartą jie nusprendė uždrausti į laikinai okupuotas teritorijas įvežti bet kokiias būtiniausias prekes, įskaitant gyvybiškai svarbius vaistus, higienos priemones vaikams ir suaugusiems.

Tūkstančiai Melitopolio gyventojų, kenčiančių nuo lėtinių ligų, gali atsidurti ant gyvybės ir mirties slenksčio, nes importuotų vaistų mieste nusipirkti neįmanoma“, – sakė I.Fedorovas.

Turkija gali tarpininkauti sprendžiant aklavietę dėl Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios rusų pajėgos, šeštadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasakė turkų lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas.

„Prezidentas Erdoganas konstatavo, kad Turkija gali vaidinti palengvinamąjį vaidmenį Zaporižios atominėje elektrinėje, kaip darė dėl susitarimo [eksportuoti] grūdus“, – paskelbė Turkijos prezidentūra, paminėdama liepą Kyjivo ir Maskvos pasirašytą grūdų eksporto susitarimą, kurio laiduotojos buvo Turkija ir Jungtinės Tautos.

Zaporižios atominėje elektrinėje šiuo metu dirba JT Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 14 narių komanda, pasaulyje didėjant susirūpinimui šios elektrinės saugumu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

Teritorija aplink elektrinę – didžiausią Europos branduolinį objektą – ne kartą buvo apšaudoma, o abi šalys kaltina dėl to viena kitą. Situacija kelia nerimą tarptautinėje arenoje dėl gresiančios branduolinės katastrofos.

Rusijos pajėgos jėgainę užėmė kovo 4 dieną.

Praėjusį mėnesį atvykęs į Lvivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, R.T.Erdoganas įspėjo dėl branduolinės katastrofos pavojaus.

„Mes susirūpinę. Nenorime dar vieno Černobylio“, – tuomet sakė Turkijos lyderis.

Turkija, kuri palaiko draugiškus santykius ir su Maskva, ir su Kyjivu, tiekia Ukrainai dronus, bet atsisako prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai.

Prieš susitikimą su V.Zelenskiu R.T.Erdoganas Sočyje susitiko su V.Putinu. Abi šalys tuomet pažadėjo stiprinti savo ekonominį bendradarbiavimą.

Per šeštadienio pokalbį telefonu R.T.Erdoganas ir V.Putinas sutarė toliau kalbėtis Samarkande rugsėjo 15–16 dienomis, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo kuluaruose, nurodė prezidentūra.

Rusija Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui išreiškė „nerimą“ dėl to, kad JAV dar neišdavė vizų jos delegacijai, vėliau šį mėnesį turinčiai dalyvauti Generalinės Asamblėjos sesijoje, rodo penktadienį naujienų agentūros AFP matytas laiškas.

„Nė vienas iš 56 Rusijos atstovų pagrindinėje komandoje ir organizacinėje grupėje“ ketvirtadienį dar nebuvo gavęs JAV vizos, laiške JT vadovui Antonio Guterresui rašė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.

Jis pridūrė, kad „panaši situacija“ susiklostė dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo delegaciją lydėti turinčių „žurnalistų ir įgulos narių“.

S.Lavrovo delegacija JT Generalinėje Asamblėjoje turi dalyvauti rugsėjo 20–26 dienomis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.