Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos komentaras pasirodė per 77-ąsias šios musulmonų mažumos deportacijos valdant sovietų lyderiui Josifui Stalinui metines.
„Deja, Rusija toliau sistemingai slopina Krymo totorius“, – sakoma D. Kulebos pareiškime.
Tarp Kijevo ir Maskvos tvyro didelė įtampa dėl Krymo aneksijos ir Rusijos paramos separatistams, nuo 2014-ųjų kontroliuojantiems du regionus Rytų Ukrainoje. Neseniai ši įtampa buvo itin išaugusi dėl dešimčių tūkstančių Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienų karinėms pratyboms.
Etninė Krymo totorių mažuma daugiausia nepritarė Krymo atplėšimui nuo Ukrainos ir sako, kad dabar dėl nepritarimo Maskvos valdymui patiria persekiojimą.
D. Kuleba antradienį sakė, kad Rusija „organizuoja represijas religijos pagrindu, atima iš Krymo totorių jų ekonomines ir lingvistines teises, išgalvoja jiems baudžiamųjų kaltinimų“.
Jis taip pat paragino totorių ištrėmimą, daugiausia į Centrinę Aziją, pripažinti genocidu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad nuo 2014 metų Kryme politinį persekiojimą patyrė maždaug 230 žmonių, tarp jų maždaug 160 totorių, bet nedetalizavo, kokių priemonių prieš juos buvo imtasi.
Dėl Rusijos valdžios veiksmų, ypač dėl kankinimų, mirė per 50 žmonių, įskaitant 25 totorius, nurodė ministerija.
Rusija neigia vykdanti politines represijas, bet reguliariai skelbia apie islamistų ar proukrainietiškų „teroristų“ areštus Kryme.
Po aneksijos Rusijos valdžia Kryme uždraudė totoriams gegužės 18-ąją minėti stalinizmo laikų trėmimų metines.
2017 metais Jungtinės Tautos įvertino, kad žmogaus teisių padėtis Kryme „reikšmingai pablogėjo“, ir apkaltino Rusiją „daugeliu rimtų pažeidimų“.
