R.Stefančukas pabrėžė, kad Rusijos kariuomenė yra gerokai didesnė nei Ukrainos, todėl ukrainiečiai prašo Vakarų partnerių aprūpinti modernesnėmis sunkiosios ginkluotės sistemomis, įskaitant artileriją, tankus, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, priešlėktuvines ir priešlaivines raketas.
Kalbėdamas su prancūzų leidiniu R.Stefančukas išskyrė prancūzų savaeigių haubicų „Caesar“ efektyvumą. Beje, šias artilerijos sistemas ketina įsigyti ir Lietuvos kariuomenė.
„Esame labai dėkingi už Jungtinių Valstijų suteiktą pagalbą, ypač pagal Lend-Lease aktą, taip pat už Prancūzijos suteiktą skubų ginklų tiekimą. Kalbėjausi su Ukrainos kariuomenės vadovais, kurie yra labai patenkinti „Caesar“ sistemų veikimu. Dalis žadėtos įrangos jau veikia, o likusi dalis turėtų būti pristatyta netrukus. Tikimės, kad šią vasarą pasieksime kritinį ginkluotės kiekį, reikalingą kontrpuolimui pradėti“, – teigė R.Stefančukas.
Politiko teigimu, Ukraina sieks susigrąžinti visas teritorijas, kurias turėjo 1991 metais paskelbiant nepriklausomybę, taip pat reikalaus Rusijos žalos atlyginimo ir kaltųjų patraukimo atsakomybėn.
„Tačiau puikiai suprantame, kad tai ilgas procesas ir kad jį tikriausiai teks vykdyti etapais. Aš manau, kad grįžimas į padėtį, kuri buvo vasario 24-osios išvakarėse, turėtų sudaryti sąlygas grįžti į diplomatinį kelią“, – kalbėjo R.Stefančukas.
Rusija dabar kontroliuoja apie 115 tūkst. kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos – maždaug penktadalį šalies ploto. Tai – beveik dukart didesnė teritorija, nei užima visa Lietuva. Rusija oficialiai kol kas aneksavo vienintelį Krymą.
„Le Figaro“ R.Stefančuko taip pat paklausė, kaip jis vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono raginimus „nežeminti“ Rusijos ir palaikyti dialogą su Vladimiru Putinu.
„Didžiausias pažeminimas yra tas, kurį Rusijos valdžia sukelia savo žmonėms. Dėl kitų dalykų man sunku patarti E.Macronui, nes turime savo santykių su Rusija patirties. Rusija mus pamokė, kad susitarimas su jos vadovais yra menkavertis, jei jie nesilaiko duoto žodžio ar tarptautinės teisės normų. Rusijos kariai bombarduoja humanitarinės pagalbos konvojus ir plėšia namus. Prieš šį karo etapą Volodymyras Zelenskis taip pat manė, kad ginčui su Rusija išspręsti reikia rasti diplomatinį kelią. Tačiau po Bučos, Irpinės, Mariupolio ir Borodjankos šios durys užsidaro“, – teigė R.Stefančukas.
Ukraina pastaruoju metu ragina Vakarus tiekti jai toliašaudės artilerijos sistemų, kurios leistų gynėjams atremti Rusijos kariuomenę. Šiuo metu įnirtingiausi mūšiai vyksta dėl Sjevjerodonecko, kurio puolimui Rusija sėkmingai išnaudojo savo turimą pranašumą ir perėmė didelės dalies miesto kontrolę.
Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, kurio užėmimas reikštų iš esmės visos Luhansko srities kontrolę ir leistų toliau plėsti puolimą Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį mūšį dėl Sjevjerodonecko apibūdino kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.