Kai praėjusių metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, tūkstančiai savanorių išsirikiavo prie kariuomenės verbavimo centrų. Dabar daugelis jų yra žuvę arba sužeisti, todėl Ukrainos valdžios institucijos stengiasi pritraukti naujus karius, dažnai šaukdamos tuos, kurie neturi nei noro, nei pasirengimo tarnauti. Dėl to daugėja kovinio amžiaus vyrų, kurie bando išvengti tarnybos.
Su ukrainiečiais bendravę leidinio žurnalistai surinko šūsnį pasakojimų apie būdus išvengti mobilizacijos. Teigiama, kad vienas ukrainietis už tai sumokėjo beveik 10 tūkst. JAV dolerių, kitas ignoravo penkis šaukimus į kariuomenę, trečias vengia viešų vietų, bijodamas, kad bus užkluptas karinių pareigūnų, kurie įteiks šaukimą.
-
Prezidentas: sankcijų Rusijai nuovargio negali būti, kalbos apie švelninimą – nepriimtinos
-
Rusijos puolimas silpsta: Kremlius planuoja kariuomenę papildyti 400 000 naujų karių
-
Lietuvos diplomatijos vadovas G.Landsbergis lankosi Kyjive
-
Nuspręsta: pagal bendrą susitarimą Ukraina sulauks šaudmenų iš Europos
-
Britų princas Williamas padėkojo Lenkijos žmonėms už pagalbą Ukrainai
Iki šiol Ukrainai pavykdavo reguliariai papildyti savo gretas ir jai iš esmės pavyko sulaikyti kelis mėnesius trukusį Rusijos puolimą rytuose, šalis laukia dešimčių tūkstančių naujų karių, kurių daugelis apmokyti Vakaruose, antplūdžio, kad galėtų pradėti planuojamą pavasario kontrpuolimą.
V.Zelenskis: Negalime elgtis taip, kaip daro Rusija, ir varyti žmones į karą su lazdomis.
Tačiau, nors apklausos rodo, kad parama gynybos pajėgoms tarp šalies gyventojų tebėra didelė, atrodo, kad prie kovos norinčių prisijungti savanorių mažėja, atkreipė dėmesį „The Wall Street Journal“.
Ukrainos gyventojų skaičius nesiekia nė trečdalio Rusijos gyventojų skaičiaus, neskaičiuojant milijonų nuo karo pradžios išvykusių žmonių.
Kyjivas pabrėžė, kad šiuo atveju prievarta, kurią pasitelkia Rusijos autoritarinė sistema – nėra išeitis.
„Negalime elgtis taip, kaip daro Rusija, ir varyti žmones į karą su lazdomis“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams vasarį, praėjus trims dienoms po to, kai atnaujino nuo karo pradžios galiojantį dekretą dėl mobilizacijos, pagal kurį į kariuomenę gali būti šaukiami rezervistai ir dauguma sveikų kovinio amžiaus vyrų.
Jo teigimu, vengimas atlikti karinę tarnybą yra rimta Ukrainos problema.
Karas sukėlė siaubingų nuostolių tiek Ukrainos, tiek Rusijos profesionalioms kariuomenėms. Karių trūkumo klausimą Maskva ėmėsi spręsti praėjusį rugsėjį paskelbusi mobilizaciją, kurios metu buvo sutelkta daugiau kaip 300 tūkst. vyrų.
25-erių vyras pasakojo, jog pastaruosius kelis mėnesius praleido nesilankydamas kavinėse, restoranuose ir kitose viešose vietose, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
„The Wall Street Journal“ pažymėjo, kad Rusijai pradėjus invaziją, Ukrainos pajėgoms priklausė apie 260 tūkst. nuolatinių karių, o nuo to laiko, Vakarų vertinimais, žuvo arba buvo sužeista apie 100 tūkst. karių. Pati Ukraina nuo karo pradžios, saugumo sumetimais, nebuvo linkusi dalintis informacija apie savo nuostolius.
Mobilizacijos kampanija
Dar visai neseniai kariuomenė rėmėsi patriotiniu užsidegimu, kad padidintų šias gretas, pastebėjo „The Wall Street Journal“.
Televizijos reklamose žmonės raginami registruotis ir „ginti tai, kas tavo“, o reklaminiuose stenduose reklamuojama nauja Vidaus reikalų ministerijos puolamoji gvardija su brigadomis, pavadintomis „Pyktis“ ir „Spartietis“, bei šūkiais, raginančiais rezervistus ir patyrusius karius „savo pyktį paversti ugnies jėga“.
Kartu su verbavimo kampanijomis Ukraina vis dažniau pasikliauja karine uniforma vilkinčiais šaukimo pareigūnais, viešose vietose dalijančiais šaukimus į kariuomenę. Ukrainos saugumo tarnyba, šalies vidaus saugumo ir žvalgybos agentūra, šį mėnesį pranešė, kad uždarė 26 „Telegram“ kanalus, kuriuose buvo skelbiamos jų veiklos vietos ir laikas.
Įteiktas šaukimas Ukrainoje reiškia vieną iš trijų dalykų. Tas asmuo gali būti tiesiog įpareigotas atvykti į biurą ir patvirtinti savo duomenis, kad valdžios institucijos galėtų atnaujinti savo duomenų bazes. Jiems taip pat gali būti atliktas medicininis patikrinimas, kad būtų įvertintas tinkamumas tarnybai. Arba iš tų asmenų gali būti pareikalauta susikrauti daiktus ir atvykti į kariuomenės bazę, kur jie bus apmokyti kaip mobilizuoti kariai.
Kriptovaliutų bendrovės Kyjive operacijų vadovas „The Wall Street Journal“ pasakojo, kad pastaruosius kelis mėnesius praleido nesilankydamas kavinėse, restoranuose ir kitose viešose vietose, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę.
25-erių metų vyras teigė suprantantis mobilizacijos būtinybę, tačiau sakė manantis, kad atlieka savo pareigą ir taip, nes kiekvieną mėnesį dalį savo pajamų skiria ginkluotosioms pajėgoms.
„Esu įsitikinęs, kad yra žmonių, turinčių geresnius gebėjimus kariauti nei aš, – sakė jis. – Aš nestoviu priešakinėse linijose šaudydamas į blogiukus, tačiau šiame kare yra daugybė priešakinių linijų.“
Kyjive veikiančio Ukrainos politikos instituto analitinio centro vadovas Ruslanas Bortnikas leidiniui komentavo, kad pastarojo meto pokyčiai daugelį vyrų atgrasė nuo kovos.
Jo teigimu, praėjusį mėnesį kariuomenė sumažino priedus ne fronto linijos kariams, vadindama tai taupymo priemone. Sausio mėnesį V.Zelenskio pasirašytame naujame įstatyme numatytos griežtesnės bausmės už dezertyravimą ir nepaklusnumą.
Viešumoje buvo kilę skandalų dėl netinkamo šaukimo į kariuomenę ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip už atsisakymą priimti šaukimą į kariuomenę vyrus grubiai tramdo pareigūnai, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Vakarų Ukrainoje buvo pašauktas neįgalus asmuo, kuris buvo pripažintas tinkamu tarnybai, nors neturėjo rankų. Kitas karys, pasak jo artimųjų, žuvo fronto linijoje per mėnesį nuo mobilizacijos, po 10 dienų mokymų.
Praėjusią savaitę pareigūnai neigė, kad neapmokyti mobilizuoti kariai siunčiami į mūšį nepasirengę, nors teigė, kad dėl karo karinio rengimo trukmė sutrumpėjo.
Anot Ukrainos valdžios institucijų, praėjusiais metais iš šalies išvyko 66 374 vyrai, pasinaudoję dokumentais, pagal kuriuos savanoriams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams leidžiama išvykti.
„Kremliaus propaganda ir toliau skleidžia klastotes ir mitus“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ žinutėje teigė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.
Keli kariai, kuriuos praėjusią savaitę netoli Bachmuto apklausė leidinio „The Wall Street Journal“ žurnalistai, sakė, kad jie buvo išsiųsti į mūšį per kelias dienas nuo pašaukimo. Kiti tvirtino, kad jiems buvo surengti kelių savaičių mokymai.
Už šaukimo ignoravimą asmeniui gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai, nors už tokius atvejus baudžiama retai.
38 metų suvirintojas rytinėje Dniepropetrovsko srityje „The Wall Street Journal“ atviravo sulaukęs penkių šaukimų, nors yra trijų vaikų tėvas, slaugo vėžiu sergančią motiną ir turi sveikatos problemų, – visa tai, jo teigimu, yra pagrindas atleisti nuo pareigos.
Jis sakė, kad užginčys šaukimą į kariuomenę.
Mykola Usenko, 33 metų gamyklos darbininkas, kuris buvo mobilizuotas lapkričio mėnesį, sakė, kad geriau neimti žmonių, kurie nenori kovoti.
„Yra norinčių eiti, kurie nėra šaukiami, – pabrėžė M.Usenko, šį mėnesį grįžęs namo gydytis nuo fronte patirtų sužeidimų. – Pašaukite juos vietoje to.“
Palieka šalį
Kadangi vyrams nuo 18 iki 60 metų draudžiama išvykti iš Ukrainos, nedidelė dalis jų griebėsi radikalių priemonių, kad išvyktų.
Šalies pasienio pajėgos dažnai praneša apie sulaikymus, skelbia istorijas apie vyrus, persirengusius moterimis, mokančius kontrabandininkams, kad šie juos išvežtų, o vienas jų šį mėnesį vos nenuskendo, kai bandė perplaukti upę, tekančią palei sieną su Vengrija, pranešė „The Wall Street Journal“.
Anot Ukrainos valdžios institucijų, praėjusiais metais iš šalies išvyko 66 374 vyrai, pasinaudoję dokumentais, pagal kuriuos savanoriams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams leidžiama išvykti, jei jie grįžta per nustatytą laikotarpį.
Daugiau nei 9 300 iš jų negrįžo, rodo duomenys.
Verslininkas iš Kyjivo: „Pirmą kartą per metus pasijutau laisvas, tarsi mano gyvenimas vėl priklausytų man“.
Vyrams pabėgti padeda įvairios schemos, dažnai kainuojančios tūkstančius dolerių. Pasak leidinio apklaustų vyrų, dalis jų nusipirko keleivio vietą šalia iš šalies išvykstančio tolimųjų reisų sunkvežimio vairuotojo, kiti – papirko gydytojus, kad gautų atleidimą, arba įstojo į universitetą naudodamiesi suklastotais dokumentais.
Vasario mėn. iš Ukrainos išvykęs 37 metų Kyjivo gyventojas pasakojo sumokėjęs beveik 10 tūkst. JAV dolerių už tris skirtingas schemas. Ukrainos sostinėje jis turėjo nedidelę automobilių dalimis prekiaujančią įmonę, tačiau sakė, kad prasidėjus karui ji žlugo.
Pirmiausia, jis sumokėjo 2 500 dolerių už Varšuvos universiteto studento pažymėjimą ir oficialią vietą viename iš universiteto kursų. Tačiau rugsėjį Ukraina pranešė, kad nebeleidžia vyrams studentams išvykti.
Vyras pasakojo, kad jo draugas turėjo kontaktinį asmenį dėl šaukimo į kariuomenę, tad jam sumokėjo 3 000 dolerių už dokumentus, kuriuose jis buvo įvardintas kaip netinkamas tarnybai.
Pasak verslininko, kontaktinis asmuo paėmė pinigus ir nustojo atsakinėti į jo skambučius.
Galiausiai jis įsigijo dokumentą, kuriame buvo įrašytas kaip savanoris pagalbos darbuotojas, tą pačią naktį jis teigė nuvykęs prie Lenkijos sienos ir valandą įtikinėjo pasienietį, kad nebando bėgti, kol galiausiai jam buvo leista įvažiuoti į Lenkiją.
„Pirmą kartą per metus pasijutau laisvas, tarsi mano gyvenimas vėl priklausytų man“, – sakė jis, duodamas interviu telefonu iš Kanados, kur su žmona kuria naują gyvenimą.
Jis pasakojo, kad išvyko nusivylęs Ukrainos kova su korupcija, ir sakė, kad nenorėjo kovoti už pokyčius.
Į kariuomenę vis dar nuolat plūsta savanoriai. Vadinasi, yra daug norinčių kovoti. Tačiau sociologas R.Bortnikas sakė, kad laikas gali būti ne Ukrainos pusėje, nes mūšio lauke ir toliau žūsta žmonės, o nepasitenkinimas dėl sąlygų kariams auga.
„Finansinė paskata išnyko, todėl dalis galėjo pradėti galvoti, kad galima užsidirbti pinigus kitur, nerizikuojant savo gyvybe“, – komentavo ekspertas.
