Pasak mero pavaduotojo ir Kyjivo miesto tarybos sekretoriaus Volodymyro Bondarenkos, karo metu miesto valdžia suvienijo jėgas su visuomene ir parodė teisingą požiūrį į derusifikacijos ir dekomunizacijos procesą. Taip Ukrainos sostinėje buvo pervadinta 230 objektų: gatvės, prospektai, aikštės, skverai.
„Sostinės urbanistinių objektų pavadinimuose neturėtų būti rusų ir sovietų veikėjų vardų, jie neturėtų įamžinti šalies agresorės ir jos kolonizuojančios praeities istorinių įvykių.
Mes tai aiškiai žinome ir vykdome visapusį miesto toponimikos nurusinimo ir dekomunizacijos procesą. Apskritai per pastaruosius metus Kyjivo miesto tarybos deputatų korpusas pritarė sprendimui pervadinti daugiau nei 230 tokių gatvių, alėjų, bulvarų, aikščių ir prospektų“, – sakė V.Bondarenka.
Kyjivo miesto valdžios sprendimu atsirado tokie pavadinimai kaip Teritorinės gynybos gatvė, Mariupolio didvyrių gatvė. Taip pat gatvių, prospektų, aikščių pavadinimai, skirti kitiems Ukrainos kovotojams už laisvę – „Azov“ kariams, Tarptautinio legiono kovotojams. Taip pat kitiems iškiliems šalies atstovams – rašytojams, menininkams, mokslininkams.
Palaiko valdžios idėją
Už urbanistinių objektų pavadinimų keitimus balsavo patys gyventojai, kurie galėjo išrinkti naująjį vardą.
Ukrainos sostinės gyventojai nusprendė, kad Kyjive turi atsirasti ir Latvių gatvė, ir Lietuvių prospektas. Pastarasis atsirado Obolonės mikrorajone, o anksčiau buvo vadinamas Minsko prospektu.
J.Kytajiva: „Šiuo metu išgyvename sunkų laikotarpį. Todėl kitų šalių palaikymas ir draugystė su jomis yra itin vertinga“.
Kaip paaiškino Kyjivo miesto valdžia, Lietuvių prospektas „pavadintas draugiškų Lietuvos žmonių, su kuriais ukrainiečius sieja ilgamečiai istoriniai, politiniai ir kultūriniai ryšiai, garbei“.
15min kalbinti ukrainiečiai tokiai minčiai pritarė.
„Šiuo metu išgyvename sunkų laikotarpį. Todėl kitų šalių palaikymas ir draugystė su jomis yra itin vertinga. Kiekvienas ukrainietis, kurio šeima galbūt neišvyko iš Ukrainos, o galbūt niekada net ir nebuvo užsienyje, dabar įdėmiai stebi, kokios šalys mus palaiko“, – paaiškino Kyjive gyvenanti žurnalistė Jevhenija Kytajiva.
Anot jos, mintis suteikti objektams tautų ir valstybių pavadinimus – tai Ukrainos dėkingumo ženklas.
„Negalime dabar suteikti kokios nors kitos paramos, pagalbos kitoms valstybėms, nes jos reikia mums. Tačiau galime bent jau taip išreikšti savo dėkingumą, nes tikrai vertiname tai, ką dėl mūsų darote“, – kalbėjo žurnalistė.
Kyjive gyvenantis, tačiau šiuo metu Donbase šalį ginantis 68-osios brigados karys ir atstovas spaudai Jevhenas Nazarenka 15min sakė, kad jam nekyla net abejonių, jog Kyjive turėtų būti Lietuvių prospektas.
„Lietuva tiek mums padeda. Jūs esat mūsų broliai. Darote viską ir net daugiau. Maža Lietuva daro daugiau nei kitos didelės valstybės. Jei būtų mano valia, centrinį Kyjivo prospektą pervadinčiau Lietuvių tautos vardu“, – kalbėjo karys.
Ukrainietis mano, kad draugiškų valstybių, taip pat ir Lietuvos, prospektai bei gatvės turėtų atsirasti ir kituose Ukrainos miestuose.
„Tik taip galėtume atsidėkoti už jūsų pagalbą. Juk mes turime suprasti, kad negalite suteikti mums tiek, kiek, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos. Tačiau, kai atsižvelgsime į jūsų galimybes, suprasime, kad atidavėte mums tiesiog viską. Galiu pasakyti, kad šiuo metu mums nėra artimesnių šalių nei Lietuva ir Lenkija“, – tikino J.Nazarenka.
