„Tokių žmonių yra daug“
Apie tai šalies agresorės vadovas kalbėjo prieš keletą savaičių vykusio Rytų ekonomikos forumo plenarinėje sesijoje. Jo teigimu, daugybė ukrainiečių nekenčia Kyjivo valdžios.
„Juos engia neonacių režimas. Užtikrinu jus, kad tokių žmonių yra daug, mes privalome palaikyti santykius su jais ir tai darysime“, – prezidento žodžius citavo „Argumenty i fakty“.
Dviejų šalių santykių ateitis esą priklauso nuo šios Ukrainos visuomenės dalies, kuri „supranta, kas vyksta šalyje, ir yra pasirengusi su tuo kovoti“.
Skeptiškiausi – rytuose
Šios interpretacijos visiškai prieštarauja Ukrainos gyventojų nuomonės apklausų rezultatams.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto spalio 21–23 d. surengtos apklausos duomenimis, dauguma apklaustųjų pritaria tolesnei ginkluotai kovai su Rusija, nepaisydami šios raketų smūgių.
Vos 10 proc. respondentų atsakė, kad būtina pereiti prie derybų ir kuo greičiau nutraukti apšaudymą, net jei tektų daryti nuolaidų užpuolikei, pranešė naujienų agentūra UNIAN.
Nors okupantų atakos griauna infrastruktūrą ir pareikalauja žmonių gyvybių, net 86 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad vis tiek reikia tęsti ginkluotą kovą. Iš jų 71 proc. visiškai pritaria tokiai nuomonei, o 15 proc. veikiau pritaria.
Tik kas dešimtas įsitikinęs, jog būtina pereiti prie derybų, kad kuo greičiau baigtųsi apšaudymai, net jei tektų daryti nuolaidų Rusijai.
Kad reikia tęsti kovą, net jei apšaudymai nesiliauja, sutiko 89 proc. apklaustųjų centrinėje šalies dalyje, 88 proc. – šalies vakaruose, 86 proc. – pietuose. Mažiausiai taip galvojančiųjų – tik 69 proc. – buvo Ukrainos rytuose.
Iš rusakalbių tam pritarė 66 proc., 29 proc. siūlytų pradėti derybas, net jei tektų daryti nuolaidų. Atsakiusiųjų ukrainietiškai grupėje 89 proc. yra už tolesnę kovą.
„Žmonių sielvartas dėl netekčių ir sugriovimų virsta rūstybe bei neapykanta priešui“, – UNIAN citavo instituto direktoriaus pavaduotoją Antoną Grušeckį.
Apklausa buvo surengta telefonu ir internetu visose Ukrainos srityse, išskyrus laikinai okupuotas Krymo bei Donbaso teritorijas. Joje dalyvavo 1 000 respondentų, vyresnių kaip 18 metų ir šiuo metu gyvenančių šalyje.
Tendencijos nesikeičia
Vasarą atliktos apklausos taip pat rodė, kad dauguma ukrainiečių tiki savo šalies pergale, remia ginkluotąsias pajėgas, karinę ir politinę vadovybę, didžiuojasi savo pilietybe ir planuoja tolesnį gyvenimą kurti ne kur nors kitur.
Nepriklausomybės dienos – rugpjūčio 24-osios – išvakarėse sociologų grupė „Reitingas“ paskelbė išsamaus įvairių ukrainiečių patriotizmo požymių tyrimo rezultatus. Respondentų teirautasi apie tikėjimą pergale, kokias emocijas sukelia Ukraina ir patys sau, kaip vertina situaciją šalyje ir jos padėtį pasaulyje.
74 proc. apklausos dalyvių atrodė, kad Ukrainos vystymosi kryptis teisinga, po 13 proc. galvojo priešingai arba negalėjo atsakyti į klausimą. Tačiau net 93 proc. buvo įsitikinę, kad šalis sugebės atremti Rusijos puolimą.
Trys iš keturių respondentų teigė, kad pagrindinė emocija galvojant apie Ukrainą, – pasididžiavimas, trys iš dešimties jautė liūdesį, ketvirtadalis – džiaugsmą. Tik 6 proc. respondentų teigė savęs nelaikantys Ukrainos piliečiais.
Šiek tiek anksčiau Demokratinių iniciatyvų fondas kartu su Razumkovo centru aiškinosi, kas vienija ukrainiečius ir kaip matoma pergalė šeštą karo mėnesį. Devyni iš dešimties ukrainiečių nurodė tvirtai tikintys pergale ir kad didžiuojasi savo pilietiškumu. Beveik tiek pat (moterų šiek tiek daugiau) teigė, kad savo ateities gyvenimą norėtų kurti Ukrainoje.
Birželio pabaigoje sociologinės grupės „Rating“ atliktos apklausos rezultatai buvo panašūs – 81 proc. respondentų nurodė tvirtai, dar 16 proc. – labiau taip nei netikintys Ukrainos pergale.
Tarptautinio respublikonų instituto (IRI) Apklausų tyrimų centro (CISR) gyventojų taip pat buvo klausiama nuomonės apie ginkluotųjų pajėgų, prezidento, įvairių ministrų, parlamento ir pan. veiksmus.
Stipriausią paramą žmonės išreiškė kariuomenei – 88 proc. visiškai pritarė, 10 proc. iš esmės pritarė jos veiksmams. Prezidento Volodymyro Zelenskio veiksmams tvirtai pritarė šeši iš dešimties, iš esmės pritarė trys iš dešimties. Kitos valdžios institucijos taip pat sulaukė gyventojų palaikymo.
Šie skaičiai rodo, kad Rusijos invazija net sutvirtino ukrainiečių tapatybę, išlaikė ar sustiprino pasitikėjimą savo vadovybe ir kariuomene. Tad V.Putino bei propagandos tvirtinimai, esą Ukrainos gyventojai jaučiasi engiami savo valdžios ir nekenčia „Kyjivo režimo“, yra nepagrįsti.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
