Jie baiminasi dėl savo gyvybių ir skuba pabėgti nuo galimos antrosios rusų okupacijos, praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai Maskvos kariai pirmą kartą kirto sieną su tankų kolonomis.
Amerikiečių leidinys „The Washington Post“ pažymėjo, kad iš Vovčansko, esančio vos už 8 kilometrų nuo Rusijos sienos, ir aplinkinių gyvenviečių persikėlusių žmonių banga primena tas pirmąsias 2022 m. vasario mėn. invazijos dienas.
Tačiau, pasak nelaimėje atsidūrusių žmonių, šis Rusijos puolimas yra dar baisesnis.
Pasak pranešimų, ant Vovčansko ir gretimų pasienio miestelių jau kelias dienas iš lėktuvų pakartotinai mėtomos po pusę tonos sveriančios rusiškos aviacinės bombos, nuolat aidi artilerija ir apšaudymo garsai, virš galvų dūzgia savadarbiai bepiločiai orlaiviai.
Liudininkai žurnalistams pasakoja, kad viskas aplink dega: šalia esantis miškas, automobiliai, gyvenamieji namai, o dėl tirštų dūmų sunku kvėpuoti.
Viena iš „The Washington Post“ pašnekovių – 70-metė Kateryna Jefemec – pirmadienio rytą su trimis mažais plastikiniais maišeliais daiktų ir lazdele stovėjo prie vienintelių namų, kuriuos ji kada nors pažinojo, ir laukė, kol ją evakuos.
„K.Jefemec čia praleido visus savo 70 metų, tačiau po tris dienas trukusio rusų bombardavimo Vovčanskas buvo beveik apleistas. Prieš karą mieste buvo daugiau nei 17 tūkst. gyventojų, o dabar jų skaičius sumažėjo iki kelių šimtų“, – rašoma straipsnyje.
„Aš ten gimiau, ten buvau pakrikštyta ir viskas, – sakė K.Jefemec. – Noriu verkti. Man skauda sielą.“
Teigiama, kad net vyresnio amžiaus gyventojai, kurie anksčiau žadėjo niekada neišvykti, nusprendė bėgti, negalėdami pakelti minties apie brutalų sunaikinimą, kuris kasdien artėja.
„Ar manote, kad jiems reikia šių kaimų?, – su žurnalistais kalbėjo 73 metų Valentina Iljenko. – Nieko neliko. Jie ketina eiti toliau. Jie tiesiog išvalo mus visus iš ten, kad galėtų daryti tai, ką planuoja toliau“.
Nors Rusijos puolimo tikslas iš karto nebuvo aiškus, tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai mano, kad Maskva gali bandyti išplėsti buferinę zoną beveik iki 10 km, kad apribotų Kyjivo galimybes apšaudyti rusų kaimus kitoje sienos pusėje.
Charkivo sritis ribojasi su Rusijos Belgorodo sritimi, kuri ne kartą buvo puolama – viena iš nedaugelio Rusijos teritorijų, kur gyventojai nuolat jaučia tiesioginį karo, sugriovusio Ukrainos miestus ir išvijusio iš šalies milijonus ukrainiečių, poveikį.
Daugelis evakuotų žmonių „The Washington Post“ sakė, kad baiminasi, jog Rusija gali antrą kartą bandyti pasiekti Charkivo miestą.
Nors Charkivas jau dvejus metus yra dažnas rusų raketų atakų taikinys, tačiau 2022 m. rugsėjo mėn. surengtas plataus masto Ukrainos kontrpuolimas išstūmė įsiveržusias pajėgas iš didžiosios dalies šiaurės rytų regiono, įskaitant pasienio miestus, kuriuose dabar Rusija vėl įsitvirtina.
Su kiekvienu Rusijos ėjimu auga rizika, kad Charkivo miestas vėl atsidurs Rusijos artilerijos taikiklyje.
Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį pripažino, kad rusai „bando užimti Vovčansko miestą ir perimti jo kontrolę“, tačiau, jo teigimu, Ukrainos kariuomenė vis dar juos ten sulaiko.
„Ten tiesiog grynas pragaras“, – „The Washington Post“ sakė 26 metų Anastasija Kondratenko.
Kaip ir kiti evakuotieji, moteris buvo atvežta į Charkivo miesto centrą, kad užsiregistruotų kaip šalies viduje perkeltas asmuo. Ten žmonėms dalijamos pagalvės, kilimėliai ir siūloma miegoti bendrabutyje, jei jie neturi kur eiti.
Žurnalistai taip pat sutiko 70-ies metų sutuoktinių porą – Liubovę ir Nikolajų Bondarenkas – jie, išvykdami iš Vovčansko, su savimi pasiėmė tik 8 metų papūgėlę Kešą. Nors pora išgyveno pirmąją Rusijos okupaciją, atviravo nemanantys, kad išgyvens šią.
„Mes nebeturėjome kantrybės, vengėme sprogimų, – kalbėjo Liubovė. -Paskutinę naktį praleidome laiptinėje ir nemiegojome. Laukėme, laukėme, laukėme, laukėme, ir tada atėjo pabaiga. Turėjome išeiti.“
Tvirtinama, kad Charkivo srities patrulinė policija toliau važinėja po Vovčansko miestą ir ieško, ar liko tų, kurie nori evakuotis.
