Pasidalijo ir ambasada
Keturios nuotraukos, kuriose matyti dažais tepliojama, o vėliau ant žemės padėtuose neštuvuose gulinti „kruvina“ mergina, socialiniuose tinkluose klajoja mažiausiai nuo lapkričio vidurio.
Koliažą lydi įvairūs, bet tą patį teigiantys komentarai, – esą ji grimuojama taip, kad atrodytų sužeista ir galėtų suvaidinti praeivę, nukentėjusią per ataką.
Šį naratyvą tarytum patvirtina tai, kad grimuotoja apsirengusi kamufliažiniais drabužiais. „Sužeistajai“ pagalbą teikia taip pat kariškai vilkintys žmonės. Abi scenos dalyvės juokiasi ir vaipydamosi pozuoja prieš objektyvą.
Kadrais itin aktyviai dalijamasi rusiškuose socialiniuose tinkluose ir forumuose, apie juos rašyta ir naujienų tinklalapiuose.
Jie plinta ir kitose šalyse: su kartveliškais (čia, čia, čia), angliškais, ispaniškais, lietuviškais, vokiškais (čia, čia) komentarais.
„Suvaidintas karas Ukrainoje, – pasipiktino daugiau nei 13 tūkst. sekėjų turintis „Twitter“ vartotojas. – Nuotraukos iš Ukrainos CIPSO (Center for Information and Psychological Operations – angl. Informacijos ir psichologinių operacijų centro) darbuotojo telefono šokiravo visus.
Nuotraukoje matyti, kaip mergina grimuojama. Tada paguldoma ant asfalto ir nufotografuojama.“
„Daugiau melo apie Ukrainos karą, kad jie galėtų išvilioti daugiau iš Amerikos mokesčių mokėtojų. Nuotraukose iš Ukrainos CIPSO darbuotojo telefono matyti, kaip jie nugrimuoja merginą – „žuvusią per Rusijos Federacijos apšaudymą“, – panašiai angliškai ironizavo kita „Twitter“ vartotoja.
Prie šių internautų prisijungė ir Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje. „Ukrainiečių melagienos ir propaganda dirba puikiai“, – buvo pakomentuota jos oficialioje paskyroje „Twitter“ ir dar pridėta grotažymė „tiesa apie Ukrainą“.
Nuotraukai – kone 7 metai
Šios nuotraukos neįrodo, kad ukrainiečiai vaidina aukas. Atvirkštinė vaizdų paieška nuveda į Suomijos saugumo eksperto Janne Ahlbergo įrašą tinklaraštyje „Hoaxeye“, kuriame jis dekonstruoja įvairias melagienas.
Vieną iš koliaže panaudotų nuotraukų jis rado „Instagram“ paskyroje, priklausančioje ukrainietei kovinės medicinos veteranei.
Moteris, prisistatanti pseudonimu deathkitty, nuotrauką paskelbė dar 2016 m. birželio 12 d. – maždaug pusseptintų metų iki Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Kartu ji publikavo dar vieną nuotrauką, akivaizdžiai padarytą tuo pačiu metu – abiejose matyti greta stovinčios tos pačios jaunos moterys, viena iš jų padarė abi asmenukes, kita yra ne tik taip pat apsirengusi, bet ir atrodo taip pat „sužalota“.
Prie kadrų pridėtos grotažymės #44нц ir #tccc_training. Pastaroji reiškia „tactical combat casualty care training“ (angl. „taktiniai kovinės nukentėjusiųjų priežiūros mokymai“) – per juos mokomasi teikti pagalbą traumuotiems žmonėms.
Pirmoji grotažymė yra visuomeninės organizacijos „44 НЦ“ („44 NC“, nuo ukrainietiškos frazės „навчальний центр“ – „mokymo centras“) pavadinimas. Vokietijos faktų tikrinimo tinklalapis „Mimikama“ pastebėjo, kad vienoje nuotraukose ant kamufliažinės uniformos prisiūta būtent jos emblema. Ji matoma ir centro paskyroje „Instagram“.
Organizacija ne vienus metus rengė mokymus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, Nacionalinei gvardijai, savanorių batalionams, Vidaus reikalų ministerijai ir pan.
Tiesa, internete nurodyta, kad centras buvo įkurtas 2016 m. rugpjūčio 11 d. – jau po to, kai paviešinta nuotrauka. J.Ahlbergas nurodo, kad medicinos mokymo centro tinklalapio adresas yra 44center.com, bet jis neveikia. Tačiau organizacija ne kartą paminėta įvairiuose tinklapiuose, skelbiant informaciją apie medicinos pagalbos teikimo mokymus (2017 m., 2020 m.).
Išgarsėjo ir filmu
Sakartvelo faktų tikrinimo tinklalapio „Myth Detector“ žurnalistai, pasitelkę veidų atpažinimo programą „PimEyes“, nustatė, kad viena iš nuotraukose matomų moterų yra Liudmyla Bileka, viena iš organizacijos „TacCat First Aid“ pirmosios pagalbos kursų vykdytojų.
Tiesa, naujausi įrašai tinklalapyje buvo publikuoti dar 2020 m., organizacijos paskyroje „Facebook“ prieš maždaug metus buvo nurodyta, kad ji yra uždaryta.
Bet čia galima rasti daugybę nuotraukų, kuriose matyti, kad mokymams buvo pasitelkiami ne tik manekenai, bet ir specialiai nugrimuoti žmonėms. Vienoje iš naujausių nuotraukų „Facebook“ paskyroje įamžinta moteris, panaši į tą, kuri grimuoja tariamą karo aukos vaidintoją.
Pastaroji, panašu, užfiksuota ir ten pat 2016 m. birželio 13 d. paskelbtoje fotografijoje. Abiejuose kadruose matyti melsvi džinsiniai šortai ir balti „sukruvinti“ marškinėliai, sutampa plaukų spalva.
„Sužeistųjų“ nuotraukas prieš keletą metų paskelbusi moteris ne vienam faktų tikrinimo tinklalapiui patvirtino (čia, čia, čia), kad nuotraukose užfiksuoti pagalbos sužeistiesiems kursai ir pasiruošimas jiems, o ne kaip vaidinamos dabar vykdomų atakų aukos. Šiame albume sudėta daugiau fotografijų iš šių mokymų.
Beje, L.Bileka yra ir aktorė – ji atliko vieną iš pagrindinių vaidmenų filme „Atlantis“. Jame pasakojama, kaip karys, kamuojamas potrauminio streso sindromo, susidraugauja su jauna savanore, vildamasis atgauti ramybę karo nualintoje šalyje.
Juostos pristatyme 2020-ųjų rudenį dalyvavo ir buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Greta jo, telefonu darančio asmenukę, matyti ir L.Bileka.
Apie ją pasakojama ir šiame reportaže. Moteris buvo paramedikė Rytų Ukrainoje. Grįžus iš fronto, jai teko susidurti su potrauminio streso sutrikimu. Siekdama ne tik pati, bet ir padėti kitiems veteranams įveikti šią būseną, L.Bileka stojo prieš kamerą. Už ekrano ribų ji reiškiasi kaip aktyvistė, reikalaujanti tinkamų psichosocialinių paslaugų buvusiems kariams.
Kai internete ėmė plisti nuotraukos iš kursų su komentarais, esą ukrainiečiai taip vaidina aukas, jas anksčiau paskelbusi moteris sureagavo taip: „Priešo propagandininkai pavogė iš „Instagram“ mano nuotraukas iš 2016 m. mokymų ir pateikė jas kaip sėkmingą specialios Ukrainos CIPSO surežisuotų vaizdo įrašų operacijos Chersone demaskavimą.“
Žuvusiųjų – mažiausiai 6,9 tūkst.
Kad karo nusikaltimai Ukrainoje – suvaidinti, yra bene populiariausia ir dažniausiai, vis pritaikant prie situacijos, kartojama propagandinė istorija apie plataus masto invaziją.
Pirmiausia ji pasigirdo aptikus, kad prie Kyjivo esančią Bučą okupavę Rusijos kariai masiškai žudė civilius gyventojus.
Kai kurie kūnai gulėjo tiesiog gatvėje – ten, kur ilgiau nei mėnesį miestą kontroliavę okupantai žmones nušovė. Netrukus pasirodė propagandinių pranešimų, kad filmuotoje medžiagoje matyti, kaip žuvusieji judina rankas, todėl vaizdai esą buvo suvaidinti.
Vėliau legenda buvo pakeista – pasipylė aiškinimai, kad palaikus ant žemės išdėliojo kariai, ruošdami sceną filmavimui. Iš tiesų buvo įamžinta sprogmenų paieška, mat traukdamiesi okupantai kai kuriuos nužudytuosius užminavo.
Šios istorijos buvo melagingos – gyventojai pasakojo girdėję, kaip šaudomi žmonės. Vėliau žurnalistai atkūrė žudynių chronologiją.
Taip pat skaitykite: Siaubo dienos Bučoje: kaip Rusijos kariai vykdė taikių gyventojų „valymo“ operaciją
Panašios melagienos buvo kuriamos ir apie kitus karo nusikaltimus: tariamai suvaidinta buvo masinė kapavietė Iziume ir ataka prieš prekybos centrą Kremenčuke, esą vaidino ir Mariupolyje sužeista nėščioji.
Netiesa, kad žmonių žūtys ir sužeidimai Ukrainoje yra vaidyba.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių agentūra nuo vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iki Kalėdų užregistravo 6 884 civilių gyventojų žūtis. Gyvybės neteko 2 719 vyrų, 1 832 moterys, 216 berniukų ir 175 mergaitės. Dar 38 vaikų ir 1 904 suaugusiųjų lytis nežinoma.
Taip pat skaitykite: Karo metai: 7 dažniausiai platinamos melagienos apie Ukrainą ir ukrainiečius
10 947 žmonės (2 364 vyrai, 1 709 moterys, 318 berniukų ir 229 mergaitės) per minėtą laikotarpį buvo sužeisti. 253 vaikų ir 6 074 suaugusiųjų lytis kol kas nežinoma.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
